Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-192-517/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-30
Bylos Nr.
1-192-517/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43705-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
G. M., I. M., S.
Kaltinamasis
S. M.
Baudž. byla Nr. 1-192-517/2015m.
(Proceso Nr. 1-01-1-43705-2015-0)
Bylos kategorija Nr. 5.4, 14.14
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.1.4.2, 1.2.5.4, 1.2.14.10 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2015m. lapkričio 30d.Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis
sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui L. Žukliui,gynėjai V. Budrevičienei,nukentėjusiosioms G. M., I. M. ir S.-M. M.,specialistui-gydytojai-psichiatrei K. U.,

pedagogui-valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos-Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. Petuškienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, iki suėmimo dirbęs (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. rugsėjo 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius lR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, 2015m. vasario 09d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriuje Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2d., 22 str. 1d. 187 str. 2d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. M. terorizavo žmones, t.y. šeimos narius, grasindamas padegti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir pasikėsino sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t.y. padegimo būdu, o būtent:

2015m. rugpjūčio 06d., apie 00¹⁰ val., po vidurnakčio, kaltinamasis S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), vaikščiodamas koridoriumi ir laikydamas 5 l talpos plastikinį bakelį su benzinu, pylėsi jį ant savęs, grasindamas susideginti, ir rankoje laikydamas žiebtuvėlį, grasino padegti ir savo žmoną, t.y. nukentėjusiąją-pil. G. M., ir sudeginti namus, kuriuose kitame kambaryje buvo užsidarę trys nepilnamečiai vaikai, t.y. dukra-pil. I. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukra-pil. Stasė-M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir giminaitis-pil. T. D., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, kuomet jis bandė du kartus įžiebti žiebtuvėlį, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis S. M.), grasindamas padegti save ir namus su visu juose esančiu turtu, terorizavo savo šeimos narius, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, kaltinamasis S. M. 2015m. rugpjūčio mėn. 06d., apie 00¹⁰ val., po vidurnakčio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia degų skystį-benziną pylė koridoriuje, ant grindų ir ant savęs, grasindamas susideginti pats, ir rankoje laikydamas žiebtuvėlį, grasino padegti ir namuose tuo metu buvusius savo žmoną, t.y. nukentėjusiąją-pil. G. M., ir kitame kambaryje užsidariusius tris nepilnamečius vaikus, t.y. dukrą-pil. I. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą-pil. Stasę-M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir giminaitį-pil. T. D., gim. (duomenys neskelbtini), bei sudeginti namus, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius jam(kaltinamajam S. M.) ir nukentėjusiajai, t.y. jo žmonai G. M., kurių vidutinė rinkos vertė yra 1.318,- Eur.(vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniolika eurų ir 00 eur/ct.), ir juose(namuose) esančius ir jam(kaltinamajam S. M.) nepriklausančius svetimus-nukentėjusiosios G. M. už savo lėšas įsigytus daiktus, t.y. nešiojamąjį kompiuterį, kurio vertė yra 400,- Eur., padėvėtą nešiojamąjį kompiuterį, kurio vertė yra 100,- Eur., stacionarų kompiuterį, kurio vertė yra 200,- Eur., baldus, kurių vertė yra 350,- Eur., ir lovą, kurios vertė yra 120,- Eur.(viso svetimo turto bendrai 820,- Eur. sumai), t.y. pasikėsino visuotinai pavojingu būdu(padegant) sunaikinti svetimą turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kuomet jis bandė du kartus įžiebti žiebtuvėlį.

Kaltinamasis S. M. kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, prisipažino dalinai ir parodė, kad namų valda, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje jis gyvena, yra bendras jo ir buvusios sutuoktinės Gražinos, su kuria teismine tvarka santuoka šiuo metu jau yra nutraukta, turtas. Šeimoje gyvena dvi jų nepilnametės dukros. Tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, tarpe 17⁰⁰-18⁰⁰ val., jis su savo dukromis M. ir I. buvo nuėjęs prie (duomenys neskelbtini), ežero išsimaudyti. Buvo išgėręs skardinę alaus. Prie ežero dar išgerė kažkieno paliktą vienkartinę stiklinę alaus. Daugiau tą dieną alkoholio nevartojo. Grįžęs į namus, pasiėmė peilį ir išėjo į mišką rišti vantų, nuo namų apie 1,5 km, į miškelį. Į namus sugrįžo vėlai vakare, buvo jau apie 23⁰⁰ val. Šeimos nariai dar nemiegojo, nes sutuoktinė G. kambaryje žiūrėjo televizorių, o dukros savo kambaryje sėdėjo prie kompiuterio. Jis paprašė sutuoktinės, kad ši jam atiduotų jo(kaltinamojo S. M.) banko kortelę, kurią sutuoktinė laikė pas save, paklausė, kiek kortelėje yra pinigų ir kiek ji išleido pinigų. Kadangi sutuoktinė G. atsisakė jam duoti banko kortelę, dėl ko jis supyko. Kilo žodinis ginčas, kurio metu sutuoktinė, paėmuis šepetį, su juo trenkė jam per nugarą, pasakydama žodžius „ pyzdink iš čia “. Jis labai susinervino ir, norėdamas pagasdinti savo sutuoktinę, iš verandos atsinešė ten stovėjusį 5 l talpos bakelį su benzinu, kuris buvo maišytas su tepalu, skirtas pilti į trimerį žolės pjovimui. Stovėdamas koridoriuje, vienoje rankoje jis laikė atsuktą bakelį, iš kurio sau ant galvos ir rankų pylėsi benziną, o kitoje laikė žiebtuvėlį. Kai benziną pylėsi ant savęs, benzino pripilstė ir ant grindų. Pilstydamas benziną, tarpduryje stovėjusiai sutuoktinei sakė: „ susideginsiu “, „ G. viskas dėl tavęs “. Apsipylęs benzinu, išėjo į lauką, kur netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jam liepė padėti bakelį su benzinu. Pamatęs policijos pareigūnus, jis išmetė rankoje laikytą žiebtuvėlį. Po to vienas iš policijos pareigūnų ant jo užgriuvo ir jį pargriovė, užlauždamas jam rankas ir surakindamas antrankiais. Jis sutuoktinei G. negrasino, kad sudegins ją ir padegs namus, nes nenorėjo nieko padegti, o norėjo tik pats susideginti.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. M. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 145 str. 2d., 22 str. 1d. 187 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios G. M. ir liudytojų S. K., T. V. ir M. Z. parodymais, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintais nukentėjusiųjų I. M. ir S.-M. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 27-28, 32-33), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu apie turto priklausomybę(b.l. 92-94), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 2-3) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 4-5), tarnybiniu pranešimu dėl galimo padegimo(b.l. 10) ir fotolentelėmis prie minėto pranešimo(b.l. 11-15), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 16-17) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 18), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 48) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji G. M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2015m. rugpjūčio 06d. jos buvęs sutuoktinis S. M., su kuriuo teismine tvarka santuoka šiuo metu jau yra nutraukta, grįžo į namus vėlai vakare, buvo gerokai išgėręs. Tuo metu ji dar nemiegojo, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, o dukros su giminaičiu T. D., kuris svečiavosi pas juos namuose, buvo savo kambaryje. Buvęs sutuoktinis S. pradėjo rėkauti, priekaištavo, kad nepadaryta valgyti, reikalavo jam grąžinti banko kortelę, kurią ji laikė pas save, sakydamas, kad jis išeina iš namų. Kada buvęs sutuoktinis išvažiuodavo dirbti į Vilnių, jis palikdavo savo banko kortelę pas ją, nes taip buvo saugiau, o nusiimant pinigus, jie važiuodavo kartu, nes buvęs sutuoktinis S. nemokėjo naudotis bankomatais. Kilus žodiniam konfliktui, buvęs sutuoktinis S. jai daug ko prikalbėjo, išvadino negražiais žodžiais, todėl ji, bijodama agresyviai nusiteikusio neblaivaus savo buvusio sutuoktinio, nuėjo į vaikų kambarį ir užsirakino. Ji su vaikais matė, kaip buvęs sutuoktinis S., turėdamas bakelį su benzinu, kieme, po langais papylė benzino ir sukūrė nedidelį lauželį, girdėjo buvusio sutuoktinio pasakytus žodžius „ susideginsiu “. Tada buvęs sutuoktinis S. su benzino bakeliu įbėgo į namo vidų ir pradėjo laistyti benziną, kurio papylė ir prie kambario, kur ji buvo užsirakinusi su vaikais, durų, sakydamas žodžius: „ padegsiu tave ir pats susideginsiu “. Benzinas pro durų apačią bėgo ir į kambarį, buvo aitrus kvapas. Vaikai buvo labai išsigandę, klausė ką daryti, jeigu tėvas padegs namus, į ką ji atsakiusi, kad reikės šokti pro langą. Tada ji iš karto skambino į policiją. Atvykus policijos pareigūnams, ji buvo išėjusi į koridorių, matė savo buvusį sutuoktinį S. stovintį su bakeliu rankose, su kuriuo policijos pareigūnai bandė kalbėtis, tačiau buvęs sutuoktinis nesileido į kalbas. Tada vienas iš policijos pareigūnų jos buvusį sutuoktinį S. parvertė ant žemės ir jam surakino rankas. Namų valda, kurioje ji gyvena, yra bendroji jungtinė jos ir jos buvusio sutuoktinio S. nuosavybė. Visus namuose esančius baldus ir namų apyvokos daiktus jie su buvusiu sutuoktiniu S. yra pirkę iš bendrų pinigų, išskyrus jos ir vaikų kambariuose stovinčius tris kompiuterius, vienas iš jų stacionarus, baldus-minkštą kampą ir lovą, kuriuos ji pirkusi iš užsienio jai atsiųstų dirbančio pilnamečio sūnaus pinigų.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų nepilnametės nukentėjusiosios I. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2015m. rugpjūčio 05d., tarpe 17⁰⁰-18⁰⁰ val., ji, sesuo M. ir pusbrolis T. D. ėjo maudytis prie (duomenys neskelbtini), ežero. Netrukus prie ežero atėjo ir tėvas S. M., kuris jau buvo „ apsinešęs “, nes jautėsi alkoholio kvapas. Prie ežero tėvas alkoholio nevartojo. Grįžęs į namus, tėvas pasiėmė peilį su špagatu ir kažkus išėjo, tačiau kur eina, jis nesakė. Po maždaug 3-5 val. tėvas sugrįžo į namus daug girtesnis. Tuo metu ji su seserimi buvo savo kambaryje. Girdėjo, kaip tėvas pradėjo rėkauti ant motinos, kuri, atėjusi pas jas į kambarį, užsirakino kambaryje, nes tėvas, kaip ir visada, motinai pradėjo grasinti, kad ją užmuš. Joms būnant užsirakinus kambaryje, tėvas pasakė, kad eina nusiskandinti. Dar ji girdėjo, kad tėvas, būdamas prie durų, skambino kaimynams, sakydamas, kad jis eina skandintis prie jų(kaimynų) balos, ir išėjo. Maždaug po 10-20 min. tėvas sugrįžo į namus, pradėjo šaukti, vaidindamas, kad jam negera, kad jis dūsta ir jam reikia vaistų. Po to tėvas, sakydamas žodžius „ aš susideginsiu “, pradėjo kažką pilstyti, ji pajuto benzino kvapą. Pro langą matė, kaip tėvas kieme, prie jų kambario lango užkūrė mažą lauželį. Tuo metu motina paskambino į policiją. Grįžęs į namo vidų, tėvas koridoriuje pradėjo pilstyti benziną, kuris pradėjo bėgti ir pro jų kambario durų tarpą. Tėvas ėmė sakyti, kad „ va sudegsiu, bet ne aš vienas sudegsiu, bet visi sudegsime “. Tada girdėjo, kaip tėvas lakstė po koridorių, vis kartodamas, kad „ degsime visi “. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Ji su seserimi ir motina bijo tėvo(b.l. 27-28).

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų nepilnametės nukentėjusiosios S.-M. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jos tėvas S. M. dienos metu nebuvo girtas, tačiau po to kažkur išėjo ir grįžo prisigėręs. Grįžęs į namus, tėvas pradėjo triukšmauti, motinai, jai ir seseriai I. ėmė grasinti, sakydamas, kad padegs jas ir namus. Ji su seserimi I., motina ir pusbroliu Tomu, kuris tuo metu pas juos atostogavo, labai išsigando ir užsirakino savo kambaryje. Tada tėvas pradėjo grasinti, kad nusiskandins, skambino kaimynams, kad ant jo kapo atneštų po krepšelį. Tėvas kalbėjo už durų ir ji viską girdėjo. Po to tėvas, vaikščiodamas po namus, pradėjo pilti benziną, ji jautė benzino kvapą, dėl ko labai išsigando, nes galvojo, kad tikrai tėvas padegs namus. Girdėjo, kaip tėvas, pilstydamas benziną, sakė, jog „ aš mirsiu, bet ir jūs mirsit “. Išbėgęs į lauką, tėvas benzino papylė ir po jų kambario langu, uždegė mažą liepsnelę, sakydamas žodžius „ žiūrėkit aš susideginsiu “. Tada motina paskambino į policiją. Ji su seserimi ir pusbroliu Tomu visą laiką buvo savo kambaryje, o kai atvažiavo policijos pareigūnai, iš kambario buvo išėjusi tik motina(b. l. 32-33).

Liudytojas S. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad, 2015m. rugpjūčio 06d. jam patruliuojant su kolegomis M. Z. T. V., buvo gautas pranešimas vykti į (duomenys neskelbtini), nurodžius apie tai, kad neblaivus vyras grasina padegti namus, pilsto benziną, o namuose yra nepilnamečiai vaikai. Nuvykus nurodytu adresu, prie atvirų namo lauko durų, ant laiptų jie pamatė stovintį neblaivų vyrą su trumpikėmis, kuris vienoje rankoje laikė plastmasinį bakelį su skysčiu, o kitoje-žiebtuvėlį. Bakelis buvo neužsuktas, be kamščio. Vyras pradėjo pasakoti apie įvykusį konfliktą su žmona. Jam pradėjus artintis prie vyriškio, šis, iškėlęs rankas ir bakelį virš galvos, pradėjo sakyti, kad jis nesiartintų, nes priešingu atveju jis(tas vyriškis) apsipils ir užsidegs. Tuo metu kartu su juo atvažiavę kolegos M. Z. ir T. V. stovėjo už jo, netoli laiptų. Jam palipus vieną ar dvi pakopas laiptais aukštyn, tas vyras įėjo į namo vidų. Pro praviras duris matė uš šio vyro stovinčią moterį, kuri šaukė, kad namuose yra pripilta benzino ir ji bijo. Jis prašė to vyriškio, kad šis padėtų bakelį su skysčiu, bandė kalbinti, kuris, praradęs budrumą, vienu metu pritūpė. Kai tik tas vyras pritūpė, jis, nieko nelaukdamas, puolė ant to vyriškio ir jį pargriovė ant grindų. Griūdamas, apsitaškė benzinu, nes bakelis buvo atsuktas. Tuo metu, kai jis bandė tą vyrą sutramdyti, šis du kartus spragtelėjo su rankoje turėtu žiebtuvėliu, bandydamas uždegti ugnį, tačiau žiebtuvėlis nesuveikė. Tada jis pagriebė tam vyrui už rankos, norėdamas ištraukti žiebtuvėlį, o jam į pagalbą prišoko T. V. ir jie kartu tą vyrą ištempė laiptais į lauką, kur uždėjo antrankius. Patikrinus žiebtuvėlį lauke, jis užsidegė. Vyrą sulaikė ir pristatė į Ukmergės raj. PK. Vaikų namuose nematė. Matė, kad gyvenamojo namo koridoriuje buvo pripilstyta benzino, jautėsi benzino kvapas namuose. Šias įvykio aplinkybes liudytojas S. K. buvo nurodęs ir 2015m. rugpjūčio 06d. savo rašytame tarnybiniams pranešime dėl galimo padegimo, prie kurio buvo pridėtos ir įvykio vietoje darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad gyvenamojo namo viduje, koridoriuje yra pripilstyta benzino, jame stovi atsuktas plastmasinis bakelis su benzinu, o kieme, prie namo laiptų guli žiebtuvėlis. Žiebtuvėlis buvo paimtas iš įvykio vietos(b.l. 10-15).

Liudytojai M. Z. ir T. V., duodami parodymus byloje, kuriuos patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pilnai patvirtino savo kolegos-liudytojo S. K. aiškinamas aplinkybes apie gautą pranešimą dėl grasinimų padegti namus ir neblaivaus vyriškio, ketinusio padegimo būdu sunaikinti turtą, sulaikymo faktą.

Iš baudžiamojoje byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie turto priklausomybę matyti, kad namų valda, susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pil. M. šeimai, t.y. po ½ dalį kaltinamajam S. M. ir nukentėjusiajai G. M.(b.l. 92-94).

Iš baudžiamojoje byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint namo vidų, koridoriuje, ant grindų yra matoma drėgna dėmė, jaučiasi stiprus benzino kvapas. Ties minėtos dėmės viduriu guli 5 l talpos plastikinis bakelis, kuriame yra skysčio. Bakelis buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 306174. Einant koridoriumi tiesiai, jo gale, dešinėje pusėje, ant grindų yra matoma dar viena drėgna dėmė, panaši į išpiltą benziną, nes jaučiasi stiprus benzino kvapas. Už šios dėmės, 0,55 m atstumu yra vaikų kambarys(b.l. 2-5).

Iš baudžiamojoje byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2015m. rugpjūčio 06d. atliktos įvykio vietos apžiūros metu iš jos buvę paimti daiktai, t.y. plastmasinis bakelis su benzinu ir žiebtuvėlis, buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 16-20).

Iš baudžiamojoje byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito matyti, kad, patikrinus 2015m. rugpjūčio 06d., 01²⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo S. M. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 1,76 promilės girtumas(b.l. 47-48).

Terorizavimas-tai tam tikrų veiksmų atlikimas žmogaus atžvilgiu, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, kas yra padaroma tik aktyviais veiksmais, kai nukentėjusiajam yra pranešama apie minėtų veiksmų padarymą. Pavojingumas yra ir tas, kad, darant šį nusikaltimą, nukentėjusysis yra psichiškai traumuojamas. Paprastai žmogaus terorizavimas reiškia tam tikros veiksmų visumos padarymą, o ne kaip vienkartinio veiksmo padarymą. Nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2d., sudėtis yra formali, nes nusikaltimas yra laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento, t.y. nuo minėto grasinimo pareiškimo.

Šiuo konkrečiu atveju, išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad neblaivus kaltinamasis S. M. gyvenamojo namo, esančio namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), viduje, vienoje rankoje laikydamas atsuktą plastmasinį bakelį su benzinu, o kitoje-žiebtuvėlį, tiesiogiai žodžiu išsakė savo grasinimus vaikų kambaryje buvusių užsirakinusių savo šeimos narių, t.y. buvusios sutuoktinės G. M., su kuria teismine tvarka santuoka šiuo metu jau yra nutraukta(b.l. 144-146), ir dviejų nepilnamečių dukrų Ievos ir Stasės-Miglės, ir tuo metu pas pil. M. atostogavusio jų nepilnamečio giminaičio T. D. atžvilgiu, grasindamas atlikti tam tikrų veiksmų visumą, t.y. ne tik juos nužudyti, padegant gyvenamąjį namą, bet ir sunaikinti visą jame esantį turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pil. Mackevičių šeimai, po santuokos nutraukimo, sutuoktiniams likus gyventi vienoje namų valdoje, nereiškiant vienas kitam jokių pretenzijų dėl įsigyto kilnojamojo turto(b.l. 92-94, 144-146). Kadangi kaltinamojo S. M. šeimos nariai ir anksčiau ne vieną kartą buvo psichiškai traumuojami dėl kaltinamojo išsakytų grasinimų, o kaltinamasis S. M. jau vieną kartą buvo teistas už smurtinius veiksmus artimoje aplinkoje prieš savo buvusią sutuoktinę-nukentėjusiąją G. M.(b.l. 76-79), todėl kaltinamojo šeimos nariai, t.y. buvusi sutuoktinė-nukentėjusioji G. M. ir nepilnametės dukros-nukentėjusiosios I. M. ir S.-M. M., pamatę neblaivų kaltinamąjį S. M., pastarojo agresyvų elgesį ir atliktus veiksmus(benzino pilstymą kieme, prie vaikų kambario lango, uždegus lauželį, ir namo viduje, koridoriuje, prie vaikų kambario, kur buvo užsirakinusios nukentėjusiosios, durų), suprato, kad kaltinamojo išsakyti grasinimai padegimu ir turto sunaikinimu yra realūs, turėdami rimto pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Tą patvirtina ir buvusios išsigandusios nukentėjusiosios G. M. pagalbos kvietimas, skambinant į policiją.

Kadangi kaltinamojo S. M. nusikalstami ketinimai padegimo būdu sunaikinti visą šeimos turtą nutrūko pasikėsinimo stadijoje, t.y. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kuomet jis(kaltinamasis S. M.) bandė du kartus įžiebti žiebtuvėlį, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo S. M. padaryti nusikalstami veiksmai jo šeimos narių-nukentėjusiųjų G. M., I. M. ir S.-M. M. atžvilgiu, grasinant jiems ne tik sudeginimu, padegant gyvenamąjį namą, bet ir jame esančio turto sunaikinimu, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2d., požymius, t.y. žmogaus terorizavimas, grasinant padegti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tiek ir nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1d. 187 str. 2d., požymius, t.y. pasikėsinimas sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t.y. padegimo būdu.

Teismas, spręsdamas kaltinamojo S. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis S. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios abi baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo S. M. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, anksčiau yra buvęs teistas už smurtavimą artimoje aplinkoje, tačiau jis, turėdamas neišnykusį teistumą, jokių pozityvių išvadų iš to nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydamas kelias naujas nusikalstamas veikas. Visa tai rodo kaltinamojo S. M. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Abi jam inkriminuojamas veikas kaltinamasis S. M. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo S. M. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi pagal išaiškintas byloje aplinkybes matyti, jog kaltinamojo S. M. šeimos nariai ir anksčiau ne vieną kartą buvo psichiškai traumuojami dėl kaltinamojo išsakytų grasinimų, o kaltinamasis S. M. jau vieną kartą buvo teistas ir už smurtinius veiksmus artimoje aplinkoje prieš savo buvusią sutuoktinę-nukentėjusiąją G. M.(b.l. 76-79), laikytina, kad priklausomybę alkoholiui turinčio kaltinamojo S. M. nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių jau nebepakanka, todėl kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už abu padarytus nusikaltimus yra paskirtinos tik griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas(LR BK 50 str.). Visgi, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavusios nukentėjusiosios G. M. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų savo buvusiam sutuoktiniui-kaltinamajam S. M. taikymo, pasak kurios, po santuokos nutraukimo jos buvęs sutuoktinis-kaltinamasis S. M. lieka gyventi kartu toje pačioje namų valdoje, todėl ji tikisi sugyventi draugiškai, juolab, kad ne tik vaikams yra reikalingas tėvas, bet ir jai pačiai, neturinčiai pastovaus darbo, yra reikalinga materialinė parama, kadangi vienai yra labai sunku išlaikyti šeimą, į paties kaltinamojo psichinę sveikatos būklę ir įvertinus tai, kad kaltinamasis S. M. jau kuris laikas yra laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka, o teistiems ir turintiems teistumą asmenims įstatymas nenumato LR BK 75 str. taikymo apribojimų, teismas laiko, kad kaltinamasis S. M. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir be tolesnio realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu tikslinga kaltinamajam S. M. paskirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymną atidėti, paskyrus jam įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Kaltinamojo S. M. interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 1d. 2 ir 4p.p. pagrindu(b.l. 50-51, 117, 129-131).

2015m. lapkričio 24d. teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam S. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 146,72 Eur.(vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų ir 72 eur/ct.) sumą(b.l. 147). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. T. K. nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam S. M., kaip suimtam asmeniui, turinčiam ir psichikos sveikatos problemų, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2p.), apie ką valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo informuota, jau siunčiant pranešimą dėl būtino gynėjo dalyvavimo(b.l. 117), o pats įstatymas šiais atvejais numato išimtį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų klausimo sprendime, iš kaltinamojo S. M. nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo S. M. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 145 str. 2d., 22 str. 1d. 187 str. 2d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 145 str. 2d.-laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

-pagal LR BK 22 str. 1d., 187 str. 2d.-laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo. LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam S. M. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą; d) įpareigoti nesilankyti kavinėse, baruose ir kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar vartojamas alkoholis, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2015m. rugpjūčio 06d., 01²⁰ val., iki 2015m. lapkričio 30d. imtinai, kada kaltinamasis S. M. buvo laikinai sulaikytas ir laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka.

Kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti ir kaltinamąjį S. M. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Daiktinius įrodymus-plastikinį 5 l talpos bakelį su skysčiu ir žiebtuvėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R.Adamonis