- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2YT-5404-304/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01591-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Pareiškėjas
- E. R.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. G., B. J., D. L.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. G., B. J., D. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio A. J. mirties priėmė palikimą, t. y. 113/791 dalis žemės sklypo,, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis A. J. Jo palikimą sudarė dalis žemės sklypo. Suinteresuotų asmenų A. G., B. J., D. L. (pareiškėjos seserų) bei šiuo metu mirusių brolių sutarimu ji po brolio A. J. mirties iš karto pradėjo valdyti ir naudotis mirusiojo turtu – prižiūrėjo jį, 2021 m. atliko geodezinius matavimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.
Suinteresuoti asmenys A. G., B. J. ir D. L. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos E. R., suinteresuotų asmenų A. G., B. J., D. L. bei D. J. ir Z. J. brolis A. J. mirė (duomenys neskelbtini). D. J. mirė (duomenys neskelbtini), o Z. J. – (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad A. J. nuosavybės teise priklauso 113/791 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Mažeikių r. 1-ojo notarų biuro notarės Ritos Reistaitienės pažyma patvirtina, kad dėl A. J. palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu. Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., o palikimas po A. J. mirties atsirado palikėjo mirties momentu (duomenys neskelbtini), kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).
Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 straipsnio 1 dalis). A. J. testamento nebuvo sudaręs, atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjo mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Pareiškėja nurodė, kad mirus broliui, kitų brolių ir seserų sutarimu ji pradėjo valdyti mirusiam broliui priklausančio žemės sklypo dalį, jį prižiūrėjo. Taigi faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja po brolio A. J. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (LAT senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56, 2017-11-15 Civilinių bylų skyriaus teisėjų pasitarime patvirtinta apžvalga).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po brolio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.