- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- e2-139-732/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00756-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Jolita Vilutytė, Irmantas Čiučiurka
- Kategorijos
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-139-732/2018 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00756-2017-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 3.2.6.5 (S)
2018 m. kovo 9 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos, materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 1288,81 Eur skolos, 259,57 Eur materialinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2011-10-18 iki 2014-05-09 atsakovui bankiniais pavedimais viso paskolino 1288,81 Eur (4450 Lt). Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo. Atsakovas iš pradžių žadėjo, jog grąžins ir mokės dalimis, bet jokių konkrečių veiksmų neatliko, o pastaruoju laikotarpiu apskritai vengė bendrauti su ieškovu, slapstėsi, nekėlė ragelio, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad piniginės perlaidos buvo atliekamos be jo prašymo ir skirtos ieškovo motinai N. V., kuri naudojosi atsakovo banko kortele. N. V. buvo atsakovo išlaikoma, niekur nedirbo, tad galimai turėjo kokių nors piniginių reikalų su savo sūnumi. Pabrėžė, kad ieškinio pareiškimas gali būti paskatintas ieškovo ir jo motinos keršto, siekimo gauti kuo daugiau turtinės naudos, kadangi Utenos apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, kitoje byloje ieškovas neteko nekilnojamojo turto, kuris buvo grąžintas atsakovui. Taip pat prašė taikyti senatį palūkanoms išieškoti.
Ieškovas teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovas, po įvykusio gaisro, kurio metu sudegė jo dirbtuvės ir kitas turtas, skolinosi pinigų darbams užbaigti ir įrankiams įsigyti. Atsakovas yra pasiskolinęs ir daugiau pinigų, tai įrodo vekseliai, tad dėl šių sumų priteisimo taip pat pradėta byla. Pinigų atsakovas prašydavo paskambinęs telefonu, žadėjo grąžinti, kai bus geresnė finansinė padėtis. Atsakovu ieškovas pasitikėjo, todėl paskolos neformino. 2017 m. ieškovas skambino atsakovui ir reikalavo pinigus grąžinti.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad banko kortele naudojosi ieškovo motina, kadangi tuo metu ji savo sąskaitos neturėjo. Ji prašydavo pinigų, tvarkėsi dantis. Atsakovas kategoriškai neigė prašęs pinigų įrankiams ar darbams užbaigti. Nurodė, kad tuo metu turėjo pakankamai darbo ir pajamų, tad neturėjo jokio poreikio skolintis pinigų. Per 8 mėnesius atsistatė sudegusią dirbtuvę, tam pinigų, virš 160 tūkst. litų, suaukojo (duomenys neskelbtini), įrankiai darbui jam taip pat buvo suaukoti. Už medžiagas darbams apmokėdavo užsakovai. Nurodė, kad 2011-2015 m. oficialiai per metus dirbdavo 2-4 mėnesius. Patvirtino žinojęs, kad atsakovas pervesdavo pinigus motinai ir per paštą.
Liudytoja N. V. teismo posėdyje teigė, kad žinojo apie ieškovo pervedamus pinigus atsakovui. Šie pinigai buvo skirti atsakovo darbams užbaigti, įrankiams įsigyti. Patvirtino, kad pinigai, ieškovo pervesti atsakovui į sąskaitą, buvo naudojami atsakovo asmeniškai. Ieškovas taip pat pervesdavo pinigų ir jai, bet jau į jos sąskaitą.
Ieškovo atstovas teismo posėdyje papildė, kad atsakovas, būdamas išsilavinęs žmogus, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai. Tai patvirtina jo paaiškinimai, kad jis nežinąs kur jo mokėjimo kortelė ir kas ja naudojasi. Pabrėžė, jog atsakovas teismo posėdyje pripažino žinojęs, jog ieškovas motinai pinigus pervesdavo per paštą. Taipogi akcentavo, jog kitoje tame pačiame teisme šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių atsakovas kategoriškai neigė pasirašęs vekselius, tačiau ekspertizė tokius jo teiginius paneigė ir tai įrodo jo nesąžiningumą.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad Utenos apylinkės teisme nagrinėjamos dar dvi civilinės bylos, susijusios su šalimis: atsakovo ir liudytojos ištuokos byla, bei ieškovo inicijuota byla dėl skolos pagal vekselius, kuri įrodo, jog ieškovas žino kaip įforminamos paskolos. Akcentavo, kad liudytojos teismo posėdyje išsakytas patvirtinimas, jog ji žinojusi apie į atsakovo sąskaitą daromus pavedimus, įrodo, kad ji šia sąskaita ir naudojosi. O tai, kad atsakovas davė savo banko kortelę naudotis sutuoktinei, yra visiškai normalu. Pabrėžė, kad prielaidų, kodėl ieškovas pervedinėjo pinigus į atsakovo sąskaitą, gali būti įvairių: šie pinigai galėjo būti skolinami arba dovanojami motinai, kuri dirbo tik epizodiškai, tai galėjo būti mokėjimai už kažkokias ieškovui suteiktas paslaugas ir pan. Pabrėžė, kad teismo posėdžio metu nei ieškovas, nei liudytoja negalėjo pasakyti, kokiems darbams ar įrankiams atsakovui buvo reikalingi pinigai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas į atsakovo sąskaitą bankiniais pavedimais pervedė: 2011-10-18 100 Lt, 2012-02-13 200 Lt, 2013-05-13 300 Lt, 2013-05-26 1000 Lt, 2013-06-06 2200 Lt, 2013-06-20 100 Lt, 2013-07-01 200 Lt, 2014-03-13 250 Lt, 2014-05-09 100 Lt, t. y. viso 1288,81 Eur (4450 Lt). Šalys ginčija pinigų pervedimo paskirtį: ieškovas teigia, kad tai buvusi paskola, kurią reikalauja grąžinti, o atsakovas – kad pinigai buvo pervedami sutuoktinei – ieškovo motinai, būtent ji juos ir naudojo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje įtvirtinta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, kad fizinių asmenų paskolos sutartis neturi būti rašytinė, jeigu paskolos suma neviršija 600 Eur (straipsnio redakcijoje galiojusioje nuo 2001-07-01 iki 2014-12-31 – 2000 litų; CK 6.871 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-235/2009).
Atsakovas ir liudytoja N. V. – sutuoktiniai, šiuo metu Utenos apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl jų santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo (Nr. e2-748-732/2018). Išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011-10-18 iki 2014-05-09, kuomet ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedinėjo lėšas, liudytoja dirbo epizodiškai: nuo 2013-02-26 iki 2013-03-05, nuo 2013-03-25 iki 2013-04-26 ir nuo 2013-08-08 iki 2014-01-27. Atkreiptinas dėmesys, jog visi pervedimai padaryti tais laikotarpiais, kai liudytoja nedirbo. Atsižvelgiant į šį faktą, bei į atsakovo žodžius, kad jo banko kortelę, jam neprieštaraujant, sutuoktinė turėjo savo žinioje, teismas daro išvadą, jog ieškovo pervedami pinigai buvo skiriami motinai, neturinčiai pajamų, finansiškai paremti. Teismas taip pat vertina aplinkybę, kad ieškovas 6 metus atsakovui nereiškė pretenzijų dėl paskolos grąžinimo, o reikalavimus pradėjo kelti tik tada, kai galutinai pašlijo atsakovo ir liudytojos santykiai. Paminėtina ir tai, kad ieškovas teigia skolinęs pinigus atsakovui ir pagal vekselius, kas įrodo, kad jis nusimano apie paskolų įforminimo galimybes. Pažymėtina, kad 2011-10-18 ir 2012-02-13 pavedimai, atlikti per AB SEB banką, įvardinti kaip „sąskaitos papildymas“, o pavedimų, atliktų per Swedbank AB laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2014-05-09, mokėjimo paskirtis nenurodyta. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą pripažintina, kad neįrodyta, jog piniginių lėšų pervedimo pagrindas buvo būtent paskola, bei to, kad atsakovas šias sumas įsipareigojo grąžinti. Nenustačius paskolinių sutartinių santykių tarp šalių, atsakovui nėra ir pareigos grąžinti ieškovui reikalaujamą pinigų sumą.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.