- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- I-1161-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00196-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui A. A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų jį laikant Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. vasario 15 d. Pareiškėjas skunde, procesiniuose dokumentuose „Papildoma informacija“ ir „Tikslintinas skundas“ (b. l. 5, 6, 12; toliau – ir Skundas) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo laikomas kameroje Nr. 325, kartu su juo buvo laikomi 5-6 asmenys, sutiko su atsakovo nurodytu kameros plotu (22 kv. m.), tačiau patikslino, kad atitinkamą plotą užėmė lovos, spintelės, todėl jam teko mažiau nei 3 kv. m. ploto judėjimui. Kamera neatitinka kitų higienos normų reikalavimų – tualetas nėra uždaras, todėl sklinda kvapas, pastoviai ūžia ventiliacija. Dėl to dažnai kildavo konfliktinės situacijos, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, miego, sveikatos, nervų sutrikimus. Skunde nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus gydytojai jam piktybiškai nedavė reikalingų veistų, tačiau teismo posėdyje patikslino, kad vaistai buvo išrašyti. Į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo etapuojamas konsultacijai pas gydytoją psichiatrą dėl nemigos, tačiau vykti atsisakė dėl vykstančių teismo posėdžių. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kauno tardymo izoliatorius (toliau - ir atsakovas, ir Kauno TI), teismo prašė skundo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 16-19) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamu laikotarpiu Kauno TI kamerose jis buvo laikomas su pertraukomis ir visą kalinimo laiką jam teko nuo 3,67 iki 11,00 kv. m. ploto, t. y. daugiau nei nustatyta Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, todėl pareiškėjo tvirtinimas, kad dėl per mažo ploto jis patyrė neturtinę žalą neturi pagrindo. Kameroje yra du langai, užtikrinama ventiliacija. Pareiškėjui buvo suteikiami pasivaikščiojimai, jis galėjo naudotis įrengtais kiemeliais su sporto įranga, teniso kambariu, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, t. y. priemonėmis, kompensuojančiomis arba pašalinančiomis suėmimo sąlygų įtaką, todėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis pažeistas nebuvo. Kauno TI nuolat tikrinamas Kauno visuomenės sveikatos centro, kuris nustato higienos normų pažeidimus, jie taisomi. Naujai atvykusio suimtojo pirminio psichologinio vertinimo aprašyme jo nusiskundimų dėl laikymo sąlygų ir santykių su kartu kalinčiais asmenimis nėra, todėl psichinė būklė gera. Pareiškėjas buvo kelis kartus apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto, nustatyta diagnozė, kuri ryšio su kalinimo Kauno TI sąlygomis neturi. Miego sutrikimas gali būti susijęs su jo paties emociniais ir elgesio sutrikimais. Laikymo Kauno TI sąlygos fizinei sveikatai neigiamos įtakos neturėjo. Išreiškė nuomonę, kad jo teiginiai apie garbės ir orumo pažeidimą yra deklaratyvūs, neargumentuoti. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI.
Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. vasario 15 d. (išskyrus laikotarpius nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 3 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d.) buvo laikomas Kauno TI (b. l. 20; 21-27).
Pareiškėjas iš esmės prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo, Kauno TI perpildymo ir su tuo susijusiais pertekliniais nepatogumais, kurie įtakojo konfliktines situacijas, sveikatą, nervų sistemą, sutriko miegas.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau - ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI buvo paskirtas gyventi į kamerą Nr. 325 bei 2017 m. vasario 15 d. paskirtas gyventi į kamerą Nr. 220. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad kameros Nr. 325 plotas yra 22,00 kv. m., ginčui aktualiu laikotarpiu kartu su pareiškėju šioje kameroje buvo laikomi daugiausiai 6 asmenys, ginčo dėl atsakovo nurodytų aplinkybių byloje nėra, todėl vienam asmeniui teko mažiausiai 3,67 kv. m. Atitinkamai kameros Nr. 220 plotas yra 12,08 kv. m., ginčui aktualiu laikotarpiu kartu su pareiškėju šioje kameroje buvo laikomi 2 asmenys, todėl vienam asmeniui teko mažiausiai 6,04 kv. m. Pareiškėjas teismo posėdyje sutiko, kad kameros plotas galėjo būti 22 kv. m., tačiau dalį ploto užėmė lovos, stalai, todėl ploto judėjimui kameroje buvo per maža. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), todėl kameros turi būti aprūpintos privalomu inventoriumi ir baldais. Pažymėtina, kad gyvenamąjį plotą, tenkantį vienam asmeniui kameroje, nustatančioje teisės normoje nėra nustatyta, jog į šį plotą neturi būti įskaitomas plotas, kurį užima kameros baldai ir kitas inventorius. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundo argumentai, kad Kauno TI jam nepakako gyvenamojo ploto, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš neuždaro tualeto ir iš jo sklindančio kvapo, pastoviai veikiančios ventiliacijos.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma), be kita ko, nustato ir tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Pagal Higienos normos 17 punktą, laisvės atėmimo vietų patalpose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Pagal Taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog kameroje Nr. 325 yra du langai, pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, be to, pats nurodė, kad veikė mechaninė vėdinimo sistema, todėl teismas neturi pagrindo išvadai dėl Higienos normos 17 punkto ar Taisyklių 14.1 punkto pažeidimo. Taisyklių 14.5 punkte nėra imperatyvaus reikalavimo, kad sanitarinis mazgas kamerose turi būti uždaras, todėl pareiškėjo argumentai dėl neuždaro tualeto ir dėl to iš jo sklindančio kvapo, neindividualizavus subjektyvių neigiamų iš to kylančių pasekmių, vertintinas deklaratyviu ir atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Į bylą pateikta A. G. asmens sveikatos istorija (b. l. 28-33), patvirtina, kad dėl įvairių nusiskundimų sveikata pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi ne kartą, tačiau nė karto nesikreipė dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos tiesiogiai galėjo sukelti laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygos. Be to, jau pirminės gydytojų apžiūros (tardymo izoliatoriuje) metu (b. l. 41), pareiškėjas nurodė, jog anksčiau yra save žalojęs, tačiau psichologo pagalbos nepageidavo. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Psichologinės tarnybos 2016 m. sausio 19 d. pažymoje-rekomendacijoje „Dėl A. G., g. 1993-12-03 priežiūros ypatumų“ (b. l. 40), be kita ko, nurodoma, kad jis išsako teigiamą požiūrį autoagresyvaus elgesio atžvilgiu, gali pakartoti save žaloti, lengvai išprovokuojamas ir emociškai pažeidžiamas. Minėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl psichologinių sutrikimų pasireiškė iki ginčui aktualaus laikotarpio ir neturi tiesioginio ryšio su laikymo Kauno TI sąlygomis, be to, nustatyti sutrikimai galėjo sąlygoti ir miego sutrikimus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 31 d. buvo siunčiamas psichologo konsultacijai (b. l. 35-36), tačiau 2017 m. vasario 2 d. prašė atšaukti etapą į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, nes jam ji nebereikalinga, kadangi vyksta teismai (b. l. 34). Toks atsisakymas vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę vertintinas subjektyviu, nuo jo paties valios priklausančiu pasirinkimu ir negali būti vertinamas atsakovo neteisėtu veiksmu ar neveikimu.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų atsakovo neteisėtų veiksmų ir aplinkybių, jog dėl kalinimo sąlygų Kauno TI pareiškėjui būtų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, konstatavimui. Nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu galėjo pasivaikščioti gryname ore ir kiemuose, kuriuose įrengta sportinė įranga pagal Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašą, patvirtintą Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 43-45, 46), naudotis sporto kambariu, kompiuterių klase pagal Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašą, patvirtintą Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b. l. 47-48, 49), naudotis biblioteka pagal Naudojimosi biblioteka taisykles, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-85 (b. l. 50-51), naudotis skaitykla pagal Naudojimosi skaitykla taisykles, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-86 (b. l. 52-53), dalyvauti laisvalaikio užimtumo, adaptacijos programose (b. l. 56-57; 58-61), todėl kamerose nebūdavo nuolat ir jo patirti nepatogumai nelaikytini intensyviais ar prilygstančiais pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Pastebėtina, kad tam tikras kalinamųjų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Akcentuotina, kad sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar nesuteikimo, tinkamo ar netinkamo gydymo (reikiamų vaistų neskyrimo) vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Ginčą dėl žalos, kildinamos iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, galėtų spręsti pagal kompetenciją Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pasinaudojus nustatyta privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, toks ginčas būtų teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.). Dėl nurodytų priežasčių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybė ir iš šios paslaugos kildinama neturtinė žala, nagrinėjamu atveju nevertinama.
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.