- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2-17807-845/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13161-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Le Huede
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė priteisti iš astakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 677,04 Eur žalos, 33,83 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2021-02-20 dėl neprižiūrimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos buvo užlietas butas Nr. 4. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuotolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 8.3 ir 8.3.2 punktus, kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudiminio įvykio buvo sugadinti, nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (įrenginių) ar namų turto sunaikinimo, sugadinimo dėl draudiminio įvykio yra – šio turto remonto kaina. Pagal Taisyklių 9.2 ir 9.2.1 punktus, pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjui 677,04 Eur dydžio nuostolius. Taigi, ieškovė, įgyvendindama regreso teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – CK) 6.1015 straipsnis), įgijo teisę reikalauti 677,04 Eur iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo nustaytu terminu atsiliepmą į ieškinį pateikė, prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniam ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Ieškovė išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasis išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. pranešimus apie turtinį įvykį, išmokos mokėjimo pažymas, sąmatas, akivaizdu, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties. Nepateikti objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Pažymėjo, jog nėra pateikta fotofiksacijų, kuriose būtų nurodytas apipylimo židinys, nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Dėl įvykio atsakovė nėra gavusi pranešimo iš ieškovės draudėjo. Ieškovė pripažino draudiminį įvykį, tačiau byloje net nėra aišku, dėl ko įvykis įvyko, kas buvo nustatinėjama. Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratorei – atsakovei. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ieškovė neapskaičiavo žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Vertinant ieškovės pateiktą lokalinę patalpų remonto sąmatą, nesutiktina ir su lokalinėje sąmatoje nurodytais atskirais paskaičiavimais. Šioje sąmatoje yra įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, tokių kaip papildomų medžiagų vertė 3 proc.; statybvietės išlaidos 9 proc.; ir netiesioginės išlaidos, t. y. pridėtinės vertės mokestis 21 proc. Šios išvardintos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis, todėl teismas turėtų mažinti ieškovės prašomos priteisti žalos dydį minėtų išlaidų suma. Laikytina, jog ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už ieškovės neva patirtą žalą, kadangi nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškinio sumą ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso draudėjui M. M.. 2021-02-20 dėl neprižiūrimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš fotonuotraukų ir apžiūros akto matyti, jog minėtame bute įvyko vandens pratekėjimas į draudėjui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš viršaus (viršutinį butą užliejo vanduo, tačiau iš karto pratekėjimų nesimatė; vėliau, perdrėkus perdangai tarp aukštų, atsirado nubėgimai ant lubų, dažų atsilupimai (el. b. l. 24)). Kadangi draudėjui priklausantis butas buvo apdraustas ir ieškovė įvykį pripažino draudiminiu, pastaroji draudėjui išmokėjo 677,04 Eur draudimo išmoką, tai patvirtina AB „SEB“ mokėjimo nurodymas Nr. 20811983 (el. b. l. 21). Žalos pobūdį ir dydį, padarytos dėl vandens užliejimo, patvirtina 2021-04-02 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata (el. b. l. 16-17). Taip pat byloje nustatyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė yra atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl ieškovė draudimo sutarties pagrindu, išmokėjo draudėjui 677,04 Eur draudimo išmoką. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamojoje byloje atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė, ieškinio reikalavimus ginčijo deklaratyviais teiginiais, konkrečių įrodymų, paneigiančių buto užliejimo faktą, nepateikė.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog per stogo konstrukciją buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buto lubos, sienos buvo paveiktos drėgmės, dėl ko buvo padaryta žala. Byloje duomenų, paneigiančių nurodyto pobūdžio aplinkybes, nėra (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog teismas 2021-04-02 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu abejoti neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi prieštaravimų jame nenustatė, atliktos išvados išplaukia iš tyrimo eigos. Taigi, išorės sienų/stogo vieta yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūra pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį yra pavesta namo administratoriui (atsakovei). Kadangi draudėjui priklausančio buto užliejimo priežastis buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekte, taikytina CK 6.266 straipsnio nuostata, pagal kurią žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą, objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Be to, pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pažymėtina, jog pagal CK 6.266 straipsnį, objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, todėl reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Sprendžiant, ar atsakovei kyla atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, svarbu pažymėti, jog atsakovė yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorė CK 4.84 straipsnio prasme, kuri vykdo bendro naudojimo objektų, tame tarpe ir stogo, priežiūrą. Pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Svarbu pažymėti, jog STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus bei jų įgyvendinimo tvarką, pagal kurio 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Taigi iš nurodytų nuostatų seka, jog atsakovė turėjo pareigą vykdyti stogo konstrukcijos stebėjimus - užtikrinti turto saugumą.
Pagal Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Nutarimo 5.3. p. nurodyta, kad administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą. Taigi iš šių nuostatų seka, jog atsakovė privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą). Tuo tarpu byloje duomenų, jog atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi namo priežiūrą, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratorės funkcijas draudiminio įvykio atsitikimo dieną vykdė uždaroji akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė buvo atsakinga už ginčo daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir tinkamos jų būklės užtikrinimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 677,04 Eur dydžio žalos atlyginimą tenkinamas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad atsakovė, kaip pastato (duomenys neskelbtini), valdytoja turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jo prižiūrimame daugiabutyje (Statybos įst. 4 str. 1 d. 4 p., Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., 5.3. p.). Taigi, atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Būtent dėl atsakovės nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastato priežiūros draudėjo turtui buvo padaryta žala. Kadangi atsakovė neužtikrino tinkamos pastato priežiūros, buvo sugadintas draudėjo turtas. Žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (2021-04-02 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata). Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Tuo tarpu atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Byloje esantys faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina, jog ieškovė draudimo sutarties ir draudėjo prašymo pagrindu išmokėjo draudėjui bendrą 677,04 Eur dydžio draudimo išmoką.
Ieškovė, išmokėjusi pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl turto sugadinimo, perėmė teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu yra atsakovė, kuri yra teisėta pastato (duomenys neskelbtini), valdytoja ir tinkamas atsakomybės subjektas pagal CK 6.266 str. Esant nurodytoms aplinkybėms, CK 6.1015 straipsnio pagrindu, ieškovei priteistina iš atsakovės patirta žala.
Atsakovei neįvykdžius prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už padarytą žalą, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsniu, 6.261 straipsniu, apskaičiavo atsakovei 6 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2022-06-11, kurios sudaro 33,83 Eur. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1-3 dalimis, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 33,83 Eur kompensuojamųjų palūkanų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (710,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovei 87,08 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 17 Eur žyminis mokestis bei 70,08 Eur už teisines paslaugas.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 677,04 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 4 ct) žalos, 33,83 Eur (trisdešimt tris eurus ir 83 ct) kompensacinių palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (710,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-06-15) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87,08 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.