- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- eI3-119-816/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02874-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui likviduojamai dėl bankroto viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gemaga“ skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir VRAAD sprendimas) dalį, kuria panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Gemaga“ patvirtinimai Nr. 1314VI0001-5513-9563, 1414VI0001-5513-9563, 1514VI0001-5513-9563 apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamento) 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 24 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir Sprendimas).
Teigia, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, sukelia pareiškėjai dideles neigiamas pasekmes, todėl naikintini.
Tvirtina, jog skundžiama VRAAD sprendimo dalis yra nemotyvuota, nepagrįsta, savo turiniu prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams; VRAAD neturėjo kompetencijos priimti tokio pobūdžio sprendimo, kadangi tuo metu teisės aktai nenumatė galimybės panaikinti organizacijos, organizuojančios atliekų tvarkymą, išrašytų patvirtinimų; priimant sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, o ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą, tačiau jų nebuvo laikomasi pažeidžiant asmenų teisę teikti paaiškinimus ir būti išklausytiems; nei pareiškėja, nei PTO nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl sankcijų taikymas (PTO išrašytų patvirtinimų panaikinimas) yra neteisėtas.
Paaiškina, jog VRAAD Sprendime lakoniškai ir formaliai nurodyti Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas) punktai, nenurodant kokius konkrečius teisės aktų pažeidimus atliko UAB „Metrail“ ar PTO, kokie konkrečiame mokestiniame laikotarpyje konkretūs pažeidimai buvo įvykdyti, nėra jokios faktinės argumentacijos, motyvų, ir konkrečių paaiškinimų, iš kurių būtų galima suprasti sprendimo turinį. Atsižvelgiant į tai, VRAAD sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 str. 1 d. nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui ir VAI 3 str. nurodytus principus, neatitinka gero viešojo administravimo bei kitų principų.
Paaiškina, jog VRAAD priimdamas ginčijamą sprendimą neturėjo kompetencijos priimti tokio pobūdžio sprendimo, viršijo savo kompetenciją, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimo dalį. Teigia, jog tuo metu, kai buvo išrašyti PTO patvirtinimai, nei Dokumentų aprašas, nei kiti teisės aktai nenumatė teisės regionų aplinkos apsaugos departamentams pripažinti negaliojančiais pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų išrašytus patvirtinimus, teisinis reguliavimas suteikiantis regionų aplinkos apsaugos departamentams teisę pripažinti negaliojančiais ne tik atliekų tvarkytojų išrašytus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tačiau ir jų pagrindu išrašytus organizacijų patvirtinimus gamintojams ir importuotojams, įsigaliojo tik nuo 2017 m. vasario 15 d., taigi teisės aktų nuostatas taikė retrospektyviai, pažeisdama principą lex retro non agit.
Paaiškina, jog priimant VRAAD sprendimą (kuris panaikino pareiškėjai suteiktą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą, taigi nustatė teisinio poveikio priemonę) buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą, tačiau jų nebuvo laikomasi pažeidžiant asmenų teisę teikti paaiškinimus, būti išklausytiems, kadangi priimant šį sprendimą nebuvo laikytasi VAI 36⁸ str. 1-4 d. reikalavimų, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą VRAAD sprendimo dalį. Nurodo, jog sprendime nėra nurodyta, kokius konkrečiai pažeidimus atliko UAB „Metrail“, PTO ar pareiškėja, nenurodyta jokių aplinkybių ar kitų įrodymų, kada ir kokie konkretūs pažeidimai buvo atlikti, kokią žalą ar kitus neigiamus padarinius sukėlė pažeidimų padarymas, kokiais įrodymais nustatyti padaryti pažeidimai; sprendime nesuformuluota pažeidimo esmė; pareiškėja nebuvo įspėta apie galimus pažeidimus, kurie daro įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams, nebuvo informuota apie atliekamus tyrimus, renkamus įrodymus. Pažymi, jog VRAAD sprendimas daro įtaką pareiškėjos teisių apimčiai, tačiau jo priėmimo procedūroje pareiškėja nebuvo įtraukta, negalėjo susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus ir naudotis kitomis jai priklausančiomis teisėmis.
Paaiškina, jog pareiškėja nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl sankcijų taikymas (PTO išrašytų patvirtinimų panaikinimas) yra neteisėtas, jis pažeidžia bendrąjį teisės principą nulla poena sine culpa (nėra atsakomybės be kaltės), skundžiama VRAAD sprendimo dalis tuo pagrindu naikintina. Teigia, jog pareiškėja nėra kalta dėl galimai trečiųjų asmenų pažeidimų. Nurodo, jog priešingai, pareiškėja laikėsi visų įstatymų reikalavimų. Pažymi, jog pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido PTO, laiku apskaičiuodavo atliekų kiekius ir teikdavo deklaracijas, mokėdavo mokesčius už aplinkos teršimą.
Tvirtina, jog Sprendimas naikintinas, kadangi yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės juridinės galios teisės aktams; taip pat pažeidžia teisės principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda).
Paaiškina, jog Sprendimas neatitinka VAI 8 str. 1 d. reikalavimų ir gero administravimo principo, kadangi jame nėra aiškių motyvų, aplinkybių, paaiškinimų, kurie atskleistų priimamo sprendimo esmę, formaliai nurodoma, jog remiamasi VRAAD sprendimu, nenurodoma, kokius konkrečius pažeidimus atliko pareiškėja, dėl kurių jai nustatoma mokestinė prievolė, neatsižvelgiama, jog pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra jos kaltės, neatskleidžiamos konkrečios PTO išrašytų patvirtinimų panaikinimo priežastys, nenurodomas mokestinės prievolės už aplinkos teršimą nustatymo (kai pareiškėja jau yra sumokėjusi PTO) pagrindas.
Taip pat paaiškina, jog Sprendimas pažeidžia principą ex injuria jus non oritur, atsižvelgiant į tai, kad yra priimtas pagrindu VRAAD sprendimo, kuris laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu aukščiau minėtais argumentais. Nurodo, jog PTO skundo pagrindu, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. el-1570-789/2018, kurioje sprendžiamas VRAAD sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, teigia, jog teismui pripažinus VRAAD sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu, išnyks pagrindas, dėl kurio Sprendimas buvo priimtas, o tai lems Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad VRAAD sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisės aktai suteikė teisę VRAAD priimti VRAAD sprendimą. Pažymi, jog VRAAD sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jis priimtas (Tvarkos aprašo 55 p., Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34 straipsnio 2 d. 1 p., 2 ir 7 p., nustatantys atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų negaliojimo pagrindus). Nurodo susijusį reguliavimą (ATĮ 34²⁵ straipsnis, Dokumentų aprašo 2, 53, 54 punktai), kuris pagrindžia, jog regionų aplinkos apsaugos departamentams nustatyta teisė ir pareiga vykdyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo kontrolę ir teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais tokius dokumentus pripažinti negaliojančiais. Teigia, jog VRAAD sprendimu buvo patvirtintas VRAAD Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54, surašytas patikrinus PTO, todėl tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia.
Teigia, jog pareiškėja, pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie išliekančią jai pareigą MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (tai nustato PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis). Teigia, jog mokestinė prievolė kyla mokesčių mokėtojui, pareiškėjai nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius 2013-2015 m. neįvykdžius (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties (54 proc.). Ši aplinkybė buvo nustatyta atsižvelgus į pareiškėjos vardu perdirbtų (sutvarkytų) pakuotės atliekų kiekį, t. y. remiantis VRAAD sprendimu, kuriuo panaikinti metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, vertinta, kad pareiškėja 2013-2015 m. neįvykdė (0 proc.) nustatytos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties. Nurodo, jog teikdama pastabas dėl Patikrinimo akto, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus ir kurie įrodytų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduotis (54 proc.). Nurodo, jog pareiškėja turėjo pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013 -2015 m. laikotarpiais, tikslindama deklaracijas, tačiau iki patikrinimo pradžios (2018 m. gegužės 15 d.) deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo, todėl pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 227 123 Eur.
Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi (toliau – ir 2022 m. LVAT nutartis) administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 įvertino VRAAD sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl pareiškėjos mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis 2013 m., nurodo, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad LVAT panaikino VRAAD sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu ir VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų, nutartyje išvardintų įrodančių dokumentų (įskaitant dokumentą Nr. 1314VI0005-4994-5513) pagrindu, tai turi įtakos pareiškėjos mokesčiui už 2013 m. apskaičiuoti, dėl ko pareiškėja įgyja teisę tik į dalinę mokestinę lengvatą ir jai 2013 metų mokestis už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis mažintinas nuo 88 929 Eur iki 85 372 Eur. Taip pat pažymi, jog šiuo atveju aktuali ir Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 2.1 punkte nurodyta informacija dėl nustatytos dokumentų numerių neatitikties: „<...> nesutampa PTO gamintojams ir (ar) importuotojams pateiktų metalinės pakuotės atliekų patvirtinimų numeriai ir (ar) Dokumento, kurio pagrindu išduotas Patvirtinimas numeriai. Nors ir nustatytas numerio neatitikimas, nustatyta, kad visi patvirtinimai (kurie panaikinti Sprendimu) yra išrašyti UAB „Metrail“ negaliojančiais pripažintų Dokumentų pagrindu. Palyginamieji Sprendimu panaikintų patvirtinimų duomenys (pagal IKS) ir popierinių patvirtinimų duomenys pateikiami 1 priede“.
Dėl pareiškėjos mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis 2014 m., nurodo, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad LVAT paliko nepakeistą VRAAD sprendimą dalyje dėl PTO pareiškėjai išrašyto 37,034 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2014 metus Nr. 1414VI0001-5513-9563, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1414VI0002-4994-5513 pagrindu, kas reiškia, kad pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1414VI0001-5513-9563 panaikintas teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėja 2014 metais į vidaus rinką išleistų 68,581 t metalinės pakuotės atliekų netvarkė, Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų tvarkymo užduoties neįvykdė, dėl ko neturi teisės į mokestinę lengvatą ir turi mokėti mokestį už aplinkos teršimą už 2014 m. į vidaus rinką išleistas metalinės pakuotės atliekas (74 055 Eur).
Dėl pareiškėjos mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis 2015 m., nurodo, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad LVAT taip pat paliko nepakeistą VRAAD sprendimą dalyje dėl PTO pareiškėjai išrašyto 32,098 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-9563, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu, kas reiškia, kad pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1514VI0001-5513-9563 panaikintas teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėja 2015 metais į vidaus rinką išleistų 59,440 t metalinės pakuotės atliekų netvarkė, Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų tvarkymo užduoties neįvykdė, dėl ko neturi teisės į mokestinę lengvatą ir turi mokėti mokestį už aplinkos teršimą už 2015 m. į vidaus rinką išleistas metalinės pakuotės atliekas (64 139 Eur).
Nurodo, jog atsižvelgiant į 2022 m. LVAT nutartimi nustatytus faktus, kurie turi prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje ir iš naujo neįrodinėtini, mokesčio perskaičiavimas atliekamas už 2013 metus ir pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 22 3566 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus. Teismo prašo skundžiamu Sprendimu patvirtintą 227 123 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą sumažinti iki 22 3566 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalies, kuria panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) išrašyti UAB „Gemaga“ patvirtinimai Nr. 1314VI0001-5513-9563, 1414VI0001-5513-9563, 1514VI0001-5513-9563 apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamento) 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 24 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja užsiima plataus vartojimo prekių importu iš užsienio šalių, bei šių prekių didmenine prekyba ir distribucija rytų Europos šalyse, vykdydama šią veiklą į Lietuvos Respubliką įveža vidaus rinkai skirtą į pakuotę supakuotą produkciją ir tam tikrais atvejais, dalį produkcijos perpakuoja pati, taigi pareiškėja laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja.
Vykdydama ATĮ, PPATĮ ir MUATĮ gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013–2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 24 d. išduota pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija Nr. 003) vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013 m. lapkričio 19 d. sudarydama sutartį Nr. PTO/13/1084 dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.
Atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais, PTO pareiškėjai išrašė patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą Nr. 1314VI0001-5513-9563 (už 44,349 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013 m.), Nr. 1414VI0001-5513-9563 (už 37,034 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2014 m.), Nr. 1514VI0001-5513-9563 (už 32,098 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2015 m.). Remdamasi šiais patvirtinimais (toliau – ir PTO patvirtinimai), pareiškėja pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013–2015 metus ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą.
2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir VRAAD sprendimas), kurio dalimi panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais.
2017 m. gruodžio 19 d. VRAAD raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 pareiškėja buvo informuota apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.
2018 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir KRAAD) pranešimu pareiškėja buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.
2018 m. birželio 11 d. patikrinimo aktu Nr. MAKP-15 (toliau – ir Patikrinimo aktas) įforminti patikrinimo rezultatai. Pareiškėjos planinis patikrinimas atliktas dėl 2013–2015 m. mokestinių laikotarpių, siekiant įvertinti duomenis pateiktose deklaracijose (forma FR0524) bei perdirbtus (sutvarkytus) pakuotės atliekų kiekius. Atlikdamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą, KRAAD vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais VRAAD; analizavo VRAAD 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9630 pateiktą informaciją apie VRAAD sprendimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (toliau – ir IS) mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas deklaracijas (forma FR0524) bei ataskaitas apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus). Remiantis deklaracijomis nustatyta, jog pareiškėja 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, ją grįsdama PTO išduotais dokumentais apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, mokesčio nemokėjo. Nustatyta, kad VRAAD sprendimu panaikinti PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais (2013 m. patvirtinimas Nr. 1314VI0001-5513-9563, metalinės pakuotės kiekis 44,349 t; 2014 m. patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-9563, metalinės pakuotės kiekis 37,034 t; 2015 m. patvirtinimas Nr. 1514VI0001 -5513-9563, metalinės pakuotės kiekis 32,098 t), todėl pareiškėja turėjo pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 m. laikotarpiais, tikslinant deklaracijas, tačiau iki patikrinimo pradžios (2018 m. gegužės 15 d.) deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į VRAAD sprendimu panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad pareiškėja 2013, 2014 ir 2015 m. neįvykdė (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduoties (54 proc.). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto pagrindu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 227123 Eur.
2018 m. liepos 3 d. pareiškėja pateikė pastabas dėl 2018 m. birželio 11 d. patikrinimo akto.
2018 m. rugpjūčio 9 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 24 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą bei informavo Pareiškėją apie apskaičiuotus mokesčius ir nustatytą mokestinę prievolę už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog VRAAD pripažino negaliojančiais PTO pareiškėjai išduotus pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (dėl 44,349 t metalinės pakuotės kiekio sutvarkymo 2013 m.; dėl 37,034 t metalinės pakuotės kiekio sutvarkymo 2014 m.; dėl 32,0982 t metalinės pakuotės kiekio sutvarkymo 2015 m.). Nurodoma, kad pareiškėja apie mokestinę prievolę informuota 2017 m. gruodžio 19 d. raštu, nurodant patikslinti deklaracijas ir sumokėti mokestį. Pažymima, jog, atsižvelgiant į panaikintus patvirtinimus, atliktas faktinio į vidaus rinką išleistų pakuočių atliekų kiekių perskaičiavimas (0 t perdirbtų ar panaudotų pakuotės atliekų) konstatuojant 0 proc. Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą. Nustatyta, jog pareiškėja deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo iki patikrinimo pradžios (2018 m. gegužės 15 d.), dėl to daryta išvada, jog pareiškėja pažeidė MUATĮ 5 str. 6 d., Kontrolės aprašo 17.2 p., Apskaičiavimo aprašo 7 p. Pareiškėjai nustatyta mokestinė prievolė – 227 123 Eur. Patikrinimo aktas patvirtintas įvertinus pareiškėjos rašytines pastabas, vadovaujantis MAĮ 132 str.
2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėja gavo skundžiamą Sprendimą. Iš Sprendimo pareiškėjai tapo žinoma, jog 2017 m. gruodžio 18 d. priimtas VRAAD sprendimas.
2018 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėja, nesutikdama su VRAAD sprendimu ir Sprendimu, juos apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT).
2019 m. birželio 10 d. VAAT nutartimi ši administracinė byla buvo sustabdyda, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VRAAD sprendimą. Byla sustabdyta atsižvelgiant į tai, jog, įvertinus, ar Departamentas pagrįstai panaikino PTO pareiškėjai išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, bus galima įvertinti, ar skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo panaikinti pareiškėjai išduoti atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai.
Rezoliucinė dalis
LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi (toliau – ir 2022 m. LVAT nutartis) administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nusprendė:
1) panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5);
2) panaikinti VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu (kaip išvardyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 su šio procesinio sprendimo 120 punkte nurodytais patikslinimais);
3) pakeisti VRAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t;
4) likusią VRAAD sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Kaip matyti, 2022 m. LVAT nutartimi panaikinta VRAAD 2017 m. PTO atžvilgiu priimto sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, išrašytuose UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1), tarp jų ir ir pareiškėjai PTO išrašytas patvirtinimas Nr. 1314VI0022-5513-9563, išduotas įrodančio dokumento Nr. 1314VI0005-4994-5513 pagrindu, dėl 44,349 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo 2013 m.
Taip pat iš 2022 m. LVAT nutarties matyti, jog VRAAD sprendimas dalyje dėl PTO pareiškėjai išrašyto patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-9563, išduoto įrodančio dokumento Nr. 1414VI0002-4994-5513 pagrindu, dėl 37,034 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo 2014 m., taip pat dėl PTO pareiškėjai išrašyto patvirtinimo Nr. 1514VI000L5513-9563, išduoto įrodančio dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu, dėl 32,098 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo 2015 m., paliktas nepakeistas.
2023 m. kovo 26 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius parengė išvadą Nr. BDR-1159 „Dėl UAB „Gemaga“ 2018-08-09 sprendimu Nr. 24 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį“ (toliau – ir Išvada), kurioje, vadovaujantis 2022 m. LVAT nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 227 123 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius – 223 566 Eur (85 372 Eur už 2013 m., 74 055 Eur už 2014 m., 64 139 Eur už 2015 m.).
Pareiškėja teigia, jog ginčijamas VRAAD sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o Sprendimas yra priimtas neteisėto ir nepagrįsto VRAAD sprendimo pagrindu, neatitinka VAI 8 str. 1 d. reikalavimų ir gero administravimo principo.
Dėl VRAAD sprendimo (jo dalies) teisėtumo ir pagrįstumo
Nors pareiškėja pilnai palaiko skundo reikalavimus, tačiau rašytinė bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti VRAAD Sprendimą (jo dalį), surašytą PTO atžvilgiu, buvo iš esmės išnagrinėtas ir priimtas galutinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas (2022 m. LVAT nutartis). Pareiškėjai apie tai yra žinoma, ji dalyvavo minėtoje administracinėje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Papildomų argumentų teismui, kodėl turėtų būti teismine tvarka pakartotinai vertinamas VRAAD sprendimas (jo dalis), dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo priimtas galutinis įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo sprendimas, ir kokias pareiškėjos teises ar pareigas tai tiesiogiai paveiktų, nepateikta. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reglamentavimo ir administracinių teismų praktikos kontekste ir atsižvelgus į šios bylos nagrinėjimo dalyką, darytina išvada, kad šiuo atveju patenkintas pareiškėjos materialinis teisinis suinteresuotumas bylos dalyku (Dėl VRAAD sprendimo). Kartotinis tapačių reikalavimų teisme nagrinėjimas nesuderinamas su sąžiningu teisės į tinkamą teismo procesą realizavimu.
Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja vienu iš reikalavimu prašo panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 “Dėl patikrinimo akto patvirtinimo” dalyje, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjui išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nusprendė, be kita ko, ir dėl šioje byloje skundžiamos VRAAD sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi šis pareiškėjos reiškiamas reikalavimas (dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 “Dėl patikrinimo akto patvirtinimo” dalies teisėtumo ir pagrįstumo) yra jau išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Šioje byloje pareiškėja jokių papildomų ar naujų argumentų, susijusių tiesiogiai su skundžiamos dalies teisėtumu ir pagrįstumu, nekelia.
Tapačiais skundai pripažįstami, kai yra tapatūs trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką. Sprendžiant dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertintina, ar pareiškėjas inicijavo ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 išnagrinėtas skundo reikalavimas, kaip visuma, yra tapatus šioje byloje nagrinėjamo ginčo apimtyje. Tai, kad bylose dalyvaujančių asmenų procesinis statusas yra kitoks, t. y. šioje byloje pareiškėjas kitoje nurodytoje administracinėje byloje buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nesudaro pagrindo teigti, kad abiejose bylose vyksta ginčas tarp skirtingų šalių. Teisinės pasekmės, kurių siekė pareiškėjas šioje byloje (panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais pareiškėjai išduoti pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai), pasiektos nurodytoje administracinėje byloje, kurioje išspręstas viso skundžiamo sprendimo, įskaitant ir dalies skundžiamos šioje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, teisme palikus nagrinėti kelias tapačias bylas, visiškai persidengiančias reikalavimų ir pagrindo apimtyje, ir priėmus kelis teismo procesinius sprendimus dėl to paties viešojo administravimo subjekto sprendimo, - neišvengiamai užprogramuojama prieštaringų teismų sprendimų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių ginčo šalių rizika, kas neatitinka proceso koncentracijos, ekonomiškumo, teismų procesinių sprendimų aiškumo, neprieštaringumo bei vykdymo aiškumo reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo sprendimu kildina iš sutartinių prievolių tarp jos ir PTO, todėl jos nurodomas materialinis teisinis suinteresuotumas dėl šio ginčo sprendimo (jo dalies), kuriuo pareiškėjai prievolės ar poveikio priemonės nebuvo nustatytos, pernelyg nutolęs ir pareiškėjos pateiktų reikalavimų kartotinis nagrinėjimas nesukels tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai, taip pat pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis. Be to, 2018 metais pareiškėja iš Departamento gavo skundžiamą šioje byloje 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 24 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo įpareigota sumokėti 227 123 Eur už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Todėl papildomi pareiškėjos keliami argumentai, tiesiogiai susiję su nurodytu jai teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu sprendimu, toliau nagrinėjami šioje byloje.
Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).
Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).
PPATĮ 7 str. 3 d. nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas).
ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Teismas taip pat pažymi, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie buvo ginčijami administraciniuose teismuose.
Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-02-15) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (2022 m. LVAT nutarties 106 punktas).
LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.
Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti 2014- 2015 m. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Dokumentų aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Dokumentų aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (VRAAD sprendimą) principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (2022 m. LVAT nutarties 114 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.
Teismo vertinimu, Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.
Teismas taip pat pažymi, kad analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023, kurioje buvo sprendžiamas individualaus administracinio sprendimo pakuotės gamintojui ar importuotojui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytus prejudicinius faktus, yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą Departamento perskaičiavimą (ABTĮ 56 str. 5 d.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 ir 2015 m. (patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-9563 dėl 37,034 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo ir patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-9563 dėl 37,034 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo) paliekami panaikinti, o PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2013 m. (patvirtinimas Nr. 1314VI0022-5513-9563 dėl 44,349 t metalinės pakuotės kiekio) paliekamas galioti dalyje dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio.
Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai atsakovas atliko Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėja turi mokėti 22 3566 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 metus (85 372 Eur už 2013 m., 74 055 Eur už 2014 m., 64 139 Eur už 2015 m.). Mokestis už 2013 metus apskaičiuotas remiantis pareiškėjos deklaruotu per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos produkcijos pakuotės kiekiu (82,126 t), taikomu šiam mokestiniam laikotarpiui mokesčio už pakuotę tarifu, nurodytu MUATĮ 4 priedėlyje (2600 lt/t), mokėtino mokesčio sumažinimo koeficientu (0,96). Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėja pastabų nepateikė.
Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas Sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Tai, kad skundžiamame Sprendime buvo daroma nuoroda į pareiškėjo pasirinkto kolektyvinio atliekų tvarkymo organizatoriaus PTO atžvilgiu surašyto patikrinimo akto ir jį patvirtinančio administracinio sprendimo duomenis, taip pat neduoda teisinio pagrindo laikyti skundžiamo sprendimo neatitinkančio teisėtumo ir/ar pagrįstumo reikalavimų, nes nurodytas asmuo yra pareiškėjos pasirinktas kolektyvinio pakuotės atliekos tvarkymo organizatorius, apie kurio patikrinimo duomenis pareiškėja buvo informuota raštu. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Ginčijamo sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.
Tad teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo Sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2013–2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašyti patvirtinimai už 2014 ir 2015 m. yra negaliojantys, patvirtinimas už 2013 m. yra negaliojantis dalyje, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2013–2015 metus priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtinta 227 123 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 223 566 Eur. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Gemaga“ skundą.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 24, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 227 123 Eur mokesčio sumą iki 223 566 Eur.
Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Sprendimas) dėl 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto Nr. VR-19.2-54 (toliau – ir Patikrinimo aktas) patvirtinimo dalies.
Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.