- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-01
- Bylos Nr.
- A-143-162-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- Žalio šilo medžiotojų klubo ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Žalio šilo medžiotojų klubo
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Isaakas Borveinas
- Kategorijos
- 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Isaakui Borveinui, Antanui Jasiukaičiui ir Ivanui Bogdanovičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Žalio šilo medžiotojų klubo ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Žalio šilo medžiotojų klubo skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Žalio šilo medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4 – 10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – atsakovas, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) direktoriaus 2007 m. sausio 24 d. įsakymą Nr.VR-V-44 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. 7.11-50 panaikinimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame įsakyme nurodyti du paminėto leidimo panaikinimo pagrindai: pirmas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 patvirtintos Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos (toliau – Tvarka) 18.1 punkte įtvirtintos veikos padarymas, t. y. kai medžioklės plotų naudotojas nesilaiko medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeidžia; antras – Tvarkos 18.2 punkte įtvirtintos veikos padarymas, t. y. ilgiau kaip 6 mėnesius mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą nemokėjimas. Dėl įsakyme nurodytų 10 atvejų, kai buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 511 redakcija) patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės), pažymėjo, jog I. B. priimtas nutarimas panaikintas, P. L., J. A., J. C. ir M. P. jau nėra klubo nariai, o V. G. priimto nutarimo kvalifikaciją teismas pakeitė ir vietoje teisės medžioti 3 metus atėmimo skyrė teisės atėmimą 3 mėnesiams. Teigė, jog 2004 – 2005 m. klubo nariai buvo pasiskirstę į priešiškas grupes. Siekdamas susidoroti su nepageidaujamais nariais, klubo prezidentas Z. B., palaikomas gamtos apsaugos pareigūnų, 2005 m. vasario mėnesį išprovokavo medžioklės taisyklių pažeidimus, o būtent: 2005 m. vasario 5 d. išdavė medžiotojui I. B. medžioklės lapą, galiojantį tik iki 2005 m. vasario 11 d., nors iki tol jie buvo išduodami iki mėnesio pabaigos. Medžiojantiems asmenims neatkreipus dėmesio į medžioklės lapo galiojimo terminą, klubo prezidentas 2005 m. vasario 20 d. suorganizavo „gaudynes“, todėl griežtomis nuobaudomis nubausti P. L., J. A., J. C., I. B., M. P. ir V. G., tačiau penkiems nuobaudos žymiai sušvelnintos. Dėl 2004 m. nubaustų klubo narių I. B., Z. B., A. J. ir A. S. pažymėjo, kad trims nuobaudos paskirtos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1 dalį, o A. J. ir A. S. dabar nėra klubo nariai. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas pabrėžė, jog nebuvo pagrindo atimti leidimo taikant pažeidimų šiurkštumo ar sistemingumo požymius. 2005 m. kovo 6 d. klubo narių susirinkime buvo išrinkta nauja klubo valdyba, išrinktas kitas klubo vadovas, priimti nauji klubo įstatai, pakeistas klubo pavadinimas, o 2005 m. gegužės 11 d. paduotas prašymas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui prašant pakeisti išduotą leidimą Nr. 7.11-50, kuris pasirašė teigiamą rezoliuciją, bet rengėjas V. P. su buvusiu klubo prezidentu Z. B. siekė, kad prašymas būtų nepatenkintas, todėl jis prašė leidimo tvarkymą pavesti kitam pareigūnui, tačiau direktorius paprašė prašymą atsiimti, o jis savo ruožtu sutvarkys leidimo reikalus. Prašymą klubas atsiėmė, tačiau 2005 m. birželio 14 d. įsakymu leidimas buvo panaikintas. Nepaisant to, kad įsakymą teismas panaikino, atsakovas vėl priėmė analogišką įsakymą, neatsižvelgęs, jog įsakyme minimi pažeidimai padaryti tuomet, kai klubui vadovavo Z. B. Dėl antrojo pagrindo pareiškėjas pažymėjo, jog įsakyme nurodoma, kad mokesčiai nebuvo mokėti už 2005 m. pirmąjį pusmetį, t. y. už laikotarpį ne ilgesnį nei 6 mėnesiai, tuo tarpu Tvarkos 18.2 punktas leidžia panaikinti leidimą, kai mokesčiai nemokami ilgiau nei 6 mėnesiai. Be to, 2006 m. sausio 6 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas, kuriuo atmestas Z. B. ieškinys, reikalaujantis pripažinti klubo 2005 m. kovo 6 d. visuotinį susirinkimą neteisėtu ir panaikinti jame priimtus sprendimus, jis iki šiol neperdavė naujai išrinktai klubo tarybai apskaitos ir kitų dokumentų, iki 2006 m. pradžios buvo manoma, jog skolų ų nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 42 – 44) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad teismas panaikino jo 2005 m. birželio 14 d. įsakymą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas, ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti leidimo panaikinimo klausimą, tai ir padarė skundžiamu įsakymu. Teigė, jog 2004 – 2005 m. klubo nariai 10 kartų pažeidė medžioklės taisykles, keliems nariams veikos teismo perkvalifikuotos į švelnesnes, tačiau kitiems nariams veikos paliktos nepakeistos, t. y. jie nubausti už šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus. Be to, papildomai paaiškėjo, jog 2005 m. pirmo pusmečio mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaraciją pareiškėjas pateikė tik 2006 m. kovo 29 d., o mokesčius sumokėjo tik 2006 m. kovo 21 d., nors pagal iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintos Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 6 punktą mokestis už praėjusį pusmetį mokamas ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus pusmečiui. Atkreipė dėmesį, jog P. L., J. A., M. P. bei J. C. nebėra klubo nariai po skundžiamo įsakymo priėmimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu (b. l. 128 – 131) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. VR-V-44, iš jo 1 punkto pašalindamas formuluotes, kad klubo medžiotojai I. B., A. S., Z. B., A. J., V. G. ir J. C. bausti už Taisyklių pažeidimą, taip pat kad klubo nariai sistemingai pažeidinėjo Taisykles, o reikalavimo panaikinti šį įsakymą nepatenkino.
Teismas nurodė, kad pareiškėjui leidimas panaikintas dviem pagrindais, įtvirtintais Tvarkos 18.1 ir 18.2 punktuose, atitinkamai numatančiuose, jog leidimas panaikinamas, kai medžioklės plotų naudotojas nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas (18.1 p.), ir jog ilgiau kaip 6 mėnesius nemokėjo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą (18.2 p.). Teismas pažymėjo, jog atsakovas manė esant pirmąjį pagrindą dėl to, kad klubo medžiotojai yra 10 kartų bausti už medžioklės taisyklių pažeidimą. Šiuo atveju nustatytina, pirma, ar I. B., A. S., Z. B., A. J., P. L., J. A., V. G., J. C., M. P. skundžiamo 2007 m. sausio 24 d. įsakymo Nr.VR-V-44 priėmimo dieną buvo klubo nariai; antra, ar nariai iki skundžiamo įsakymo priėmimo buvo šiurkščiai arba sistemingai pažeidę medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad Z. B., J. C., M. P., P. L., A. S. iki 2007 m. vasario 4 d. buvo klubo nariai ir ginčo dėl to nėra, todėl ši aplinkybė pažeidimų padarymo fakto nepašalina, ir atsakovui pagrindo atsižvelgti į ją priimant skundžiamą sprendimą nebuvo. Teismas, atsižvelgęs į ATPK 36 straipsnį, pažymėjo, jog šiuo atveju dar būtina nustatyti, ar minėtieji klubo nariai skundžiamo įsakymo priėmimo metu (t. y. 2007 m. sausio 24 d.) laikytini baustais už Taisyklių pažeidimus. Teismas, įvertinęs įrodymus, taip pat nustatė, kad jog skundžiamo įsakymo priėmimo dieną I. B., V. G., A. S., Z. B., A. J. bei J. C. buvo nebausti administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimus, o J. A., P. L. ir M. P. laikytini baustais. Be to, pastarieji trys buvo bausti už veikų, numatytų ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, padarymą, o tai atitinka Taisyklių 76.5 punktą, todėl toks nubaudimas laikytinas šiurkščiu medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Pažymėjo, jog sistemingu pažeidimu laikytini bet kokie, daugiau nei du, medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kai jie padaromi per tam tikrą laikotarpį, padaromi skirtingų asmenų, dalyvavusių skirtingose medžioklėse ar jų epizoduose. Nagrinėjamuoju atveju pažeidimai, dėl kurių taikyta atsakomybė, kad ir padaryti 2005 m. skirtingų asmenų, bet vienos medžioklės metu, ir tai neatitinka sistemingumo kriterijų. Teismas, vadovaudamasis Metodikos 6 punktu, dėl antrojo pagrindo nurodė, kad mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip iki liepos 30 dienos. Tvarkos 18.2 punktas leidžia panaikinti leidimą tik tuo atveju, kai mokestis nesumokamas ilgiau kaip 6 mėnesius, t. y. šiuo atveju – iki 2006 m. sausio 31 d. Mokestis sumokėtas tik 2006 m. kovo 21 d., todėl yra naujas (palyginus su teismo panaikintu 2005 m. birželio 14 d. įsakymu) pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad pagrindai, dėl kurių reikėtų skundžiamą įsakymą panaikinti kaip neteisėtą, nenustatyti, tačiau iš skundžiamo įsakymo 1 punkto pašalintinos formuluotės, kad klubo medžiotojai I. B., A. S., Z. B., A. J., V. G. ir J. C. bausti už Taisyklių pažeidimą, taip pat kad klubo nariai sistemingai pažeidinėjo Taisykles.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 136 – 138) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria nepatenkintas skundas, ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovo įsakymas yra neteisėtas jau vien dėl to, kad pažeisti Tvarkos 19 punkto reikalavimai, t. y. paaiškėjus Tvarkos 18 punkte nurodytoms aplinkybėms, sprendimas turėjo būti priimtas per 30 dienų. Šį terminą atsakovas tiek dėl Tvarkos 18.1 punkto, tiek dėl 18.2 punkto praleido.
2. Atsakovas, priimdamas įsakymą Tvarkos 18.1 punkto pagrindu, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principais (P. L. iki 2005 m. vasario mėnesio nutraukė medžiokles, J. A. ir M. P. buvo išprovokuoti nusižengti Taisyklėms, J. A. baustumas jau yra išnykęs, M. P. nusižengė nepiktybiškai, daugiau nei per dvejus metus klubo nariai nepažeidė Taisyklių, iki šiol nėra buvę, kad būtų panaikintas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius kuriam nors medžiotojų klubui).
3. Nebuvo pagrindo taikyti Tvarkos 18.2 punkto, nes nepažeidė valstybės interesų, kadangi atsiskaitė valstybės biudžetui už 2005 m. abu pusmečius anksčiau nei turėjo tai padaryti.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 133 – 135) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2007 m. sausio 24 d. įsakymą Nr.VR-V-44. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2007 m. sausio 24 d. įsakymą Nr.VR-V-44 priėmė vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį.
2. Teismo išvados dėl ATPK 36 straipsnio taikymo pažeidžia teisės normų aiškinimo principus ir neatitinka medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Remiantis sistemine ATPK normų analize, pagal ATPK 36 straipsnį galiojančios administracinės nuobaudos buvimo faktas svarbus dviem atvejais: kaip pažeidimą kvalifikuojantis požymis arba kaip atsakomybę už pažeidimą sunkinanti aplinkybė. Šio straipsnio taikymas Tvarkos 18.1 punkto atžvilgiu yra nepagrįstas.
3. Taikant Tvarkos 18.1 punktą, teisiškai svarbus pats medžioklės teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktas ir nereikšmingas galiojančių nuobaudų egzistavimo faktas. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, už administracinius teisės pažeidimus gali būti ir neskiriamos administracinės nuobaudos. Administracinės nuobaudos neskyrimas ar administracinės nuobaudos galiojimo termino pasibaigimas nereiškia administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nebuvimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 154 – 156) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2007 m. sausio 24 d. įsakymą Nr.VR-V-44. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjas neužtikrino narių drausmės ir medžioklės taisyklių reikalavimų laikymosi medžioklės plotų vienete. Klubo narių padaryti šiurkštūs ir sistemingi administraciniai teisės pažeidimai medžioklės srityje, vadovaujantis prioritetiniais viešaisiais interesais bei Tvarkos 18.1 punktu, yra pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.
2. Pagal Metodikos 6 punktą, mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą mokamas ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus pusmečiui. Pareiškėjas šį mokestį už 2005 m. I pusmetį turėjo sumokėti iki 2005 m. liepos 30 d., bet sumokėjo tik 2006 m. kovo 21 d., todėl buvo pagrindas taikyti Tvarkos 18.2 punktą.
3. Tyrimas dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo baigtas ir išvada bei sprendimui priimti būtina medžiaga jam pateikta 2006 m. gruodžio 29 d., o skundžiamas įsakymas priimtas 2007 m. sausio 24 d., laikantis Tvarkos 19 punkte nustatytų sprendimo priėmimo terminų.
Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 152 – 153) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas skundas, palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pažeidimo faktas turi būti įrodytas galiojančio dokumento pagalba, tačiau dauguma nutarimų dėl administracinių nuobaudų, kuriais rėmėsi atsakovas, nebegaliojo, t. y. remtasi negaliojančiais įrodymais.
2. Atsakovas įsitikinęs, jog neegzistuoja jokie terminai, apribojantys galimybes panaikinti leidimą. Tačiau Tvarkos 19 punkto nuostatos sieja sprendimo dėl leidimo panaikinimo priėmimą su Tvarkos 18 punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimu. Joks įstatymas netoleruoja sankcijų taikymo be terminų, įskaitant ATPK 36 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas atsakovas yra kompetentinga institucija išduoti ir panaikinti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (toliau – Leidimas). Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kada Leidimas panaikinamas, tarp jų atvejai, jeigu medžioklės plotų naudotojas nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas (1 p., kurį atkartoja Tvarkos 18.1 p.), ir jeigu medžioklės plotų naudotojas ilgiau kaip 6 mėnesius nemokėjo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą (2 p., kurį atkartoja Tvarkos 18.2 p.). Medžioklės įstatyme nėra nustatyta Leidimų panaikinimo tvarka, tačiau ji yra nustatyta šio įstatymo pagrindu priimtoje Tvarkoje, todėl, sprendžiant Leidimo panaikinimo tvarkos laikymosi klausimą, yra būtina vadovautis Tvarkos 19 punktu, pagal kurį, paaiškėjus Tvarkos 18 punkte nurodytoms aplinkybėms, Regiono departamentas (atsakovas) prireikus atlieka tyrimą ir sprendimą dėl Leidimo panaikinimo priima per 30 dienų. Aiškindama nurodytą Tvarkos 19 punkto nuostatą, kolegija pažymi, kad joje nėra nustatyta, nuo kada turi būti skaičiuojamas 30 dienų terminas. Tačiau, aiškindama nurodyta Tvarkos 19 punkto nuostatą lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, kolegija daro išvadą, jog nurodytas terminas skaičiuotinas nuo minėtų (Tvarkos 18 p. numatytų) aplinkybių paaiškėjimo momento, t. y. momento, kai šių aplinkybių buvimo požymiai yra pakankamai aiškūs, kad esant reikalui būtų atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas dėl Leidimo panaikinimo. Tokio aiškinimo teisingumą taip pat patvirtina pati minėto termino pakankamai ilga trukmė (30 d.), kuri reiškia, kad nurodytas terminas yra pakankamas, kad per jį Regiono departamento (atsakovo) struktūriniai padaliniai, kurie tiesiogiai kontroliuoja ir tikrina gyvūnijos išteklių naudojimo atitikimą įstatymų reikalavimams bei mokėtinų mokesčių apskaičiavimo teisingumą (šiuo atveju Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija), galėtų atlikti paaiškėjusių aplinkybių papildomą tyrimą, o pats Regiono departamentas (jo direktorius) priimtų sprendimą dėl Leidimo panaikinimo. Kolegija taip pat pažymi, kad nurodyto termino nustatymas (ir jo laikymasis) skirtas užtikrinti teisinių santykių dėl Leidimo panaikinimo tikrumą, t. y. skirtas tam, kad Leidimo turėtojo ir jį išdavusios bei turinčios teisę panaikinti institucijos teisės ir pareigos būtų subalansuotos ir kad sprendimui dėl Leidimo panaikinimo priimti negalėtų daryti įtakos (arba lemiamos reikšmės) kitos, Tvarkos 18 punkte nenurodytos aplinkybės.
Sprendžiant Tvarkos 19 punkto taikymo klausimą nagrinėjamuoju atveju, yra reikšminga, kad prieš tai pareiškėjo atžvilgiu priimtas 2005 m. birželio 14 d. sprendimas (įsakymas) dėl Leidimo panaikinimo Tvarkos 18.1 punkto pagrindu buvo teismo panaikintas (teismui nustačius, kad jis neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų dėl būtinumo pagrįsti administracinį sprendimą nustatytais faktais ir teisės aktų normomis), ir galutinis šiuo klausimu teismo sprendimas - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Leidimo panaikinimo klausimą - buvo priimtas 2006 m. lapkričio 17 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A2-1725/2006, T. 2, b. l. 29-33). Iš minėto atsakovo struktūrinio padalinio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2006 m. gruodžio 29 d. atsakovui (departamento direktoriui) adresuoto rašto Nr. 7.5-306 (kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas atsakovo įsakymas) ir iš paties šio įsakymo matyti, kad juose yra nurodytos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, grindžiančios Tvarkos 18.1 punkto taikymą (10 atvejų, kai pareiškėjo nariai nuo 2004-11-17 iki 2005-03-10 buvo nubausti už ATPK 85 str. numatytus Medžioklės taisyklių pažeidimus). Pažymėtina, kad paskutiniai 6 nutarimai dėl administracinių nuobaudų skyrimo buvo surašyti tos pačios Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų. Išvardintos aplinkybės Tvarkos 19 punkto taikymo prasme reiškia, kad pareiškėjo tariamai padaryti Tvarkos 18.1 punkte numatyti pažeidimai (18.1 p. numatytos aplinkybės) atsakovui tapo aiškūs jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo. O tai, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą Tvarkos 19 punkto aiškinimą, reiškia, kad atsakovo 2007 m. sausio 24 d. įsakymas dėl Tvarkos 18.1 punkto taikymo pareiškėjui buvo priimtas pažeidus minėtą Tvarkos 19 punkte nustatytą 30 dienų terminą.
Pasisakydama dėl Tvarkos 18.2 punkto taikymo, kolegija pažymi, kad (pagal bylos duomenis) 2005 m. pirmojo pusmečio mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą pareiškėjo buvo sumokėtas 2006 m. kovo 21 d., t. y. (kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos tesimas) beveik po dviejų mėnesių po to, kai pasibaigė (2006-01-31) Tvarkos 18.2 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nurodyto mokesčio apskaitos teisingumo kontrolės funkcija yra nustatyta atsakovui (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717 patvirtintų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 8.3 p.), konstatuoja, jog toks pareiškėjo mokesčio sumokėjimo pavėlavimas turėjo būti tikrai žinomas atsakovui iki 2006 metų antro pusmečio pradžios. Todėl aukščiau nurodyti argumentai dėl Tvarkos 19 punkto pažeidimo taikytini ir dėl kitos skundžiamo įsakymo dalies, kuria pareiškėjui buvo taikytas Tvarkos 18.2 punktas. Be to, kolegija pažymi, kad pagal Tvarkos 18.2 punktą Leidimas panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas ilgiau kaip 6 mėnesius nemokėjo mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Aiškindama šią materialinės teisės normą verbaliniu teisės aiškinimo būdu, kolegija pažymi, kad joje kalbama apie mokesčių nemokėjimą. O tai reiškia, kad vienkartinis mokesčio sumokėjimo pavėlavimo faktas nėra pakankamas taikyti šią teisės normą. Pažymėtina, kad mokestį už antrąjį 2005 m. pusmetį pareiškėjas sumokėjo 2006 m. sausio 9 d., t. y. per Metodikos 6 punkte nustatytą terminą (T. 1, b. l. 144). Taip pat pažymėtina, kad skundžiamo atsakovo įsakymo priėmimo metu (2007-01-24) Metodika jau nebegaliojo (jos galiojimo laikas pasibaigė 2007-01-01).
Atsižvelgdama į išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei pateiktus argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.), o pareiškėjo skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 ir 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti.
Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2007 m. sausio 24 d. įsakymą Nr.VR-V-44 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. 7.11-50 panaikinimo“.
Sprendimas neskundžiamas.