Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant nukentėjusiajam J. S. (gautas prašymas nagrinėti jam nedalyvaujant)

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai, susituokusiai, aukštesniojo išsilavinimo, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016 m. balandžio 16 d., apie 10.00 val., Vilniuje, Gariūnų g. 68, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) 126 punkto reikalavimus, nes važiuodama į priekį nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, t. y. taip V. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. M. surašytas protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes kliudžiusi automobilį „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei abu automobilius apgadinusi, pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nekliudė kito automobilio ir neišvažiavo iš eismo įvykio vietos. 2016 m. balandžio 16 d., apie 9:30 val., prie Gariūnų turgavietės ieškant vietos ji pamačiusi, kad išvažiuoja automobilis, bandė pastatyti į tą išvykusio automobilio vietą savo transporto priemonę ir atbuline eiga važiuodama pro šoninius veidrodėlius nematė, kad neužtektų jai tarpo įvažiuoti. Pamatė, kad kažkokia moteris jai mojuoja, rėkia sustoti. Ji sustojo, pagalvojo, kad gal pargriuvo, iškrito, todėl staigiai stabdė, iššoko iš mašinos ir paklausė „kas yra?“. Moteris atsakė, kad „nieko nėra, čia mano vieta“, neva ji užėmusi vietą. Ji (V. M.) paklausė „kaip tai užėmusi, kur automobilis, leiskit pastatyti“. Jos apsižodžiavo, ji grįžo atgal į mašiną, laukė, gal pasitrauks, atbulinį bėgį įjungus pamatė, kad ji nesitraukia, net nežiūri, todėl nusispjovė ir į kitą vietą išvažiavo, o kad ką būtų kliudžiusi, nieko nematė, nejuto. Ji kalbėjo su S. J., kuri laukė atvažiuojančios mamos, kad ji laukė mamos supranta, nes sutampa pavardės byloje. Su R. J. nekalbėjo ir jos įvykio vietoje nematė. Moteris su kuria ji kalbėjo nesakė, kad ji ką nors būtų užkliudžiusi, tik sakė, kad tai jos vieta, ir atvažiuos automobilis. Ji dalyvavo sugretinime. Matė nubrozdinimus, pamatė tik tada, kai policija liepė sustatyti mašinas, net nežinojo, dėl ko policija ją kviečia. Sakė policija, kad yra 2 cm plius minus neatitikimas. Dėl spalvos atitikimo nežino, kad pas kitą žmogų juodas dryžis, o pas ją net nesuprato kokios spalvos. Kai ji jau išvažinėjo po pokalbio su S. J., matė per veidrodėlius, kad į tą vietą įvažinėjo balta mašina, galima sakyti, kad R. J. mašina, ji įvažinėjo į tą vietą, kur prieš tai bandė parkuoti ji (V. M.). Jos automobilis įvykio metu buvo draustas, technikinė galiojo, buvo blaivi tą dieną.

Liudytoja R. J. apklausiama teisme parodė, kad V. M. yra mačiusi sėdėdama mašinoje. Tai buvo Gariūnuose, aikštelėje, reikėjo pasistatyti automobilį, buvo labai daug mašinų, ji pastebėjo, kad atsilaisvino viena vieta, prašė dukros ją užimti, kol ji privažiuos. Kai ji privažiavo, buvo ja V. M. iki pusės įsiparkavusi ir aiškinosi su jos dukra. V. M. buvo išlipusi iš automobilio, aiškino, kad jau buvo atvažiavusi į tą vietą, o tik tada dukra atėjo. Ji pokalbio negirdėjo, nes sėdėjo savo automobilyje. Kai V. M. stovėjo pusę mašinos įstūmusi į vietą, ji atvažiavo, kad pasistatyti savo automobilį. Atvažiuojant pokalbį matė. Sustojo ir laukė, kol jos išsiaiškins ir išvažiuos. Matė, kad kai jos išsiaiškino kažką, sėdo vairuotoja į automobilį, ji buvo arti tos mašinos, kurią apgadino, ji (R. J.) matė tą kontaktą, negirdėjo, bet matė. V. M. buvo iki pusės įstūmusi atbuline eiga ir išvažiuojant kliudė, ji greta jos (R. J.) išvažiavo. Ten iš abiejų pusių automobiliai stovi. Neatsimena, ar pro keleivio ar pro vairuotojos pusę išvažiavo, bet buvo vietos pravažiuoti. Ji pati buvo su baltos spalvos Mercedes mašina, o dukra stovėjo aikštelėje, parkavimo vietoje, kad niekas nevažiuotų. Ji matė vieną kartą kliudymo. Automobilių nebuvo ant pravažiavimo, kol jos išsiaiškino ji pati 3-5 minutes stovėjo. Kelinta laisva vieta nuo jos buvo, negali pasakyti. Na, iki laisvos vietos imant nuo Gariūnų pastato, gal 10-15 automobilių buvo pristatyta. Buvo dar 15-20 sustatyta automobilių, o ji (R. J.) jau buvo prie pat, buvo gal dvi ar viena mašinos nuo apgadintos mašinos iki jos, kad galėtų išsukti ir pravažiuoti kitas automobilis. Ji kalbėjo su dukra, kad eina pranešti. Neklausė dukros, ko ginčijasi, nes suprato, kad dukra buvo užėmusi vieta, o ponia norėjo įvažiuoti ir jos aiškinosi. Dukra jau stovėjo, kai V. M. įvažinėjo. Dukra sakė jai apie apgadinimus, sakė, kad įstumdama moteris jau buvo arti apgadintos mašinos ir apgadino. Dukra aiškino moteriai, kad ji užėmusi vietą, apie apgadinimą šiai moteriai nieko nesakė. Tuo metu buvo rytas, oras buvo geras, šilta, jos langai buvo uždaryti. Kontakto garso negirdėjo, bet matė, kaip nukentėjusioji mašina sujudėjo, signalizacija neįsijungė. Moteris išvažiavo po kontakto, nestabtelėjo. Kai ji pamatė V. M., jau buvo pusė įstumta automobilio, jau stovėjo toje vietoje. Moteris buvo išlipusi pilnai iš automobilio iš savo pusės, nebuvo iki mašinos galo nuėjusi, neapžiūrinėjo mašinos.

Liudytoja L. O. apklausiama teisme parodė, kad dirba policijos pareigūne ir yra mačiusi V. M. tirdama bylą. Kiek atsimena, buvo dvi moteriškės kurios matė, kaip įvykio kontaktas, gal detaliai paaiškino. V. M. sakė, kad nejuto, jog kliudė, kiek žiūrėjo, atrodė, kad įvyko tas mašinų kontaktas, klausė liudytojų, ar turėjo matyti, jos sakė, kad turėjo vairuotoja matyti. Darė sugretinimą, jos manymu, galėjo įvykti kontaktas. Ant nukentėjusiojo automobilio buvo priekinis bamperis nubrozdintas, o V. M. galinis sparnas ar durelės. Ji aštuonis metus dirba, daug įvykių tyrusi. Pagal apgadinimų pobūdį, kiek žiūrėjo realiai atrodo, kad vienas kontaktas buvo, bet viena liudytoja sakė, kad du kontaktus matė, ji (L. O.) taip žiūrint, pasakytų, kad buvo vienas kontaktas. Ne vieną kartą klausė liudytojos dėl kontaktų skaičiaus, ji sakė „tikrai mačiau, kad du kartus kontaktavo“. Na, galėjo kažkuris kontaktas visai nežymus būti. Gal ir galėjo būti du kontaktai, bet vienas nežymus. Pobūdis ir aukščiai jai vizualiai atitiko, nes kitais atvejais žiūri ir matai, kad visiškai skiriasi. Jie porą cm daro paklaidą beveik kiekvienoje byloje, 5-10 cm tai čia jau didelė būtų, o keli cm gali būti, automobiliai juda. Šį procesinį veiksmą jie vadina sugretinimu, pildomas sugretinimo protokolas. Atkuria toje pačioje vietoje tik tada, kai yra nuokalnės, įkalnės, žiema, o čia lygus kelias, galima pas juos tuo pačiu kampu pastatyti. Kiek įmanoma suvaro arčiau automobilius sugretinimui, ne visiems pavyksta pastatyti, bando kuo arčiau. Mercedes, kuris kliudė, nepasirodė jai kad senas būtų, įprastas automobilis. Jeigu nežiūrint apibraižymų ar neplautas automobilis, galėjo nematyti V. M. apgadinimų, jeigu nepažiūri tai ir nepamato žmonės, aišku būna, kas nenori žiūrėti. Per tiek metų niekada neklausia metrologinės tarnybos, koks oras buvo, na, kartais būna, jeigu stipriai lyja patys pasisako, o užklausimų nedaro. Oras gi nebuvo kaltas, kad kontaktas įvyko. Na nebent jeigu labai stipriai lijo, galėjo nejusti, tyčios klausimas sprendžiamas.

2016 m. balandžio 21 d. rašytiniame paaiškinime V. M. nurodė, kad ji 2016 m. balandžio 16 d., apie 9.30 val. – 10.00 val. atvyko į Gariūnų verslo centro nemokamą stovėjimo aikštelę. Ieškodama, kur pastatyti automobilį, važinėjo ratais aplink. Radusi atsilaisvinančią vietą, laukė, kol išvažiuos automobilis. Jam išvažiavus atbuline eiga važiavo į vietą, tačiau galinio matymo veidrodėlyje pamatė moterį, kuri mojavo ir neleido įvažiuoti. Sustojus išsiaiškinti, kas nuriko, moteris pasakė, kad ji laukia atvažiuojant savo automobilio ir kad ji čia užsiėmusi vietą. Tuomet ji sėdo į automobilį ir pamačiusi, kad moteris nepasitrauks, išvažiavo į kitą vietą. Pasistačiusi kitoje vietoje automobilį ir nieko neįtardama nuėjo į centrą. Jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Vairavo automobilį „Mercedes-Benz E220“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14).

2016 m. balandžio 16 d. rašytiniame paaiškinime J. S. nurodė, kad jis atvažiavo į Gariūnus ryte, 6.30 val. Apie 11.00 val. informacija pranešė, kad jo automobilį „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kažkas užkabino ir išvažiavo iš įvykio vietos. Informacija pranešė, kad žmogaus, mačiusio įvykį, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal liudytojo parodymus, juodos spalvos „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užkabino jo automobilį, automobilį vairavo moteris (b. l. 9).

2016 m. balandžio 16 d. rašytiniame paaiškinime R. J. nurodė, kad 2016 m. balandžio 16 d., apie 10.00 val., ji buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Gariūnų g. 68, Vilniuje, prie „Titaniko“ 2 išėjimo, pastebėjo, kaip automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos kliudė stovintį „Skoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilį vairavo mergina, apie 26 metų amžiaus, atpažinti gal ir galėtų. Apie įvykį pranešė informacijos skyriui (b. l. 10).

2016 m. balandžio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. balandžio 16 d., dirbant kartu su vyr. patruliu A. J., apie 11.40 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniuje, Gariūnų g. 68, prie PC „Titanikas“ automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė stovintį „Skoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino. Atvykus minėtu adresu kreipėsi J. S., kuris paaiškino, kad jo automobilį apgadino „Mercedes-Benz“, įvykį matė liudytojas, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Iki jų (t. y. policijos pareigūnų) atvykimo liudytojas jau buvo išvažiavęs. Įvykio vieta nefilmuojama. Vėliau atėjo įvykį mačiusi liudytoja R. J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri paaiškino, kad matė, kaip automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė stovintį „Skoda“ ir pasišalino, automobilį „Mercedes-Benz“ vairavo mergina (b. l. 5);

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016 m. balandžio 16 d., 11.35 val. BPC gautas pranešimas, kad Vilniuje, Gariūnų g. 68, valandos laikotarpiu su automobiliu „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas pranešėjo „Skoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilis „Mercedes-Benz“ pasišalino (b. l. 6).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Gariūnų g. 68, automobilio „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtis po eismo įvykio (b. l. 7).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jam apgadintas priekinis bamperis (b. l. 8).

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtos dvi transporto priemonės: automobilis „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobiliui „Skoda Superb“ apgadintas priekinis bamperis iš kairės pusės (0,45-0,58 m.), automobiliui „Mercedes Benz“ nubrozdintas galinis bamperis iš dešinės pusės (0,43 – 0,56 m.). Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio „Skoda Superb“ galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Mercedes-Benz“ (b. l. 15).

Foto lentelėse užfiksuoti automobiliams „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti apgadinimai (b. l. 16-18).

Iš nukentėjusiojo J. S. rašytinio prašymo matyti, kad dėl eismo įvykio jam draudimo bendrovė apskaičiavo 160 eurų dydžio žalą, kuri šiuo metu dar neatlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). V. M. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Apklausiama teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. savo kaltė dėl šio pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 16 d., apie 9:30 val., prie Gariūnų turgavietės ieškant vietos ji pamačiusi, kad išvažiuoja automobilis, bandė pastatyti į tą išvykusio automobilio vietą savo transporto priemonę ir atbuline eiga važiuodama pro šoninius veidrodėlius nematė, kad neužtektų jai tarpo įvažiuoti. Pamatė, kad kažkokia moteris jai mojuoja, rėkia sustoti. Ji sustojo, moteris atsakė, kad „nieko nėra, čia mano vieta“, neva ji užėmusi vietą. Jos apsižodžiavo, ji grįžo atgal į mašiną, laukė, gal pasitrauks, atbulinį bėgį įjungus pamatė, kad ji nesitraukia, net nežiūri, todėl nusispjovė ir į kitą vietą išvažiavo, o kad ką būtų kliudžiusi, nieko nematė, nejuto. Analogiškus duomenis V. M. nurodė ir tyrimo metu rašytame paaiškinime, iš kurio matyti, kad ji 2016 m. balandžio 16 d., apie 9.30 val. – 10.00 val. atvyko į Gariūnų verslo centro nemokamą stovėjimo aikštelę. Ieškodama, kur pastatyti automobilį, važinėjo ratais aplink. Radusi atsilaisvinančią vietą, laukė, kol išvažiuos automobilis. Jam išvažiavus atbuline eiga važiavo į vietą, tačiau galinio matymo veidrodėlyje pamatė moterį, kuri mojavo ir neleido įvažiuoti. Sustojus išsiaiškinti, kas nuriko, moteris pasakė, kad ji laukia atvažiuojant savo automobilio ir kad ji čia užsiėmusi vietą. Tuomet ji sėdo į automobilį ir pamačiusi, kad moteris nepasitrauks, išvažiavo į kitą vietą. Pasistačiusi kitoje vietoje automobilį ir nieko neįtardama nuėjo į centrą. Jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Vairavo automobilį „Mercedes-Benz E220“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14). Taigi V. M. proceso eigoje nuosekliai teigė nejutusi jokio automobilių kontakto, tačiau pripažįsta, jog protokole nurodytu laikotarpiu ir nurodytoje vietoje ji vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Be V. M. parodymų bei jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia liudytojos R. J. teisme duoti parodymai apie tai, kad Gariūnuose, aikštelėje, reikėjo pasistatyti automobilį, buvo labai daug mašinų, ji pastebėjo, kad atsilaisvino viena vieta, prašė dukros ją užimti, kol ji privažiuos. Kai ji privažiavo, buvo ja V. M. iki pusės įsiparkavusi ir aiškinosi su jos dukra. V. M. buvo išlipusi iš automobilio, aiškino, kad jau buvo atvažiavusi į tą vietą, o tik tada dukra atėjo. Ji pokalbio negirdėjo, nes sėdėjo savo automobilyje. Kai V. M. stovėjo pusę mašinos įstūmusi į vietą, ji atvažiavo, kad pasistatyti savo automobilį. Atvažiuojant pokalbį matė. Sustojo ir laukė, kol jos išsiaiškins ir išvažiuos. Matė, kad kai jos išsiaiškino kažką, sėdo vairuotoja į automobilį, ji buvo arti tos mašinos, kurią apgadino, ji (R. J.) matė tą kontaktą, negirdėjo, bet matė. V. M. buvo iki pusės įstūmusi atbuline eiga ir išvažiuojant kliudė, ji greta jos (R. J.) išvažiavo. Tokios aplinkybės matyti ir iš kitos bylos medžiagos, t. y. iš 2016 m. balandžio 16 d. rašytinio J. S. paaiškinimo, kuriame jis nurodė, kad atvažiavo į Gariūnus ryte, 6.30 val. Apie 11.00 val. informacija pranešė, kad jo automobilį „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kažkas užkabino ir išvažiavo iš įvykio vietos. Informacija pranešė, kad žmogaus, mačiusio įvykį, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal liudytojo parodymus, juodos spalvos „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užkabino jo automobilį, automobilį vairavo moteris (b. l. 9); iš 2016 m. balandžio 16 d. rašytinio R. J. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. balandžio 16 d., apie 10.00 val., ji buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Gariūnų g. 68, Vilniuje, prie „Titaniko“ 2 išėjimo, pastebėjo, kaip automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos kliudė stovintį „Skoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilį vairavo mergina, apie 26 metų amžiaus, atpažinti gal ir galėtų. Apie įvykį pranešė informacijos skyriui (b. l. 10); 2016 m. balandžio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. balandžio 16 d., dirbant kartu su vyr. patruliu A. J., apie 11.40 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniuje, Gariūnų g. 68, prie PC „Titanikas“ automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė stovintį „Skoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino. Atvykus minėtu adresu kreipėsi J. S., kuris paaiškino, kad jo automobilį apgadino „Mercedes-Benz“, įvykį matė liudytojas, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Iki jų (t. y. policijos pareigūnų) atvykimo liudytojas jau buvo išvažiavęs. Įvykio vieta nefilmuojama. Vėliau atėjo įvykį mačiusi liudytoja R. J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri paaiškino, kad matė, kaip automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė stovintį „Skoda“ ir pasišalino, automobilį „Mercedes-Benz“ vairavo mergina (b. l. 5); policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2016 m. balandžio 16 d., 11.35 val. BPC gautas pranešimas, kad Vilniuje, Gariūnų g. 68, valandos laikotarpiu su automobiliu „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas pranešėjo „Skoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilis „Mercedes-Benz“ pasišalino (b. l. 6); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Gariūnų g. 68, automobilio „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtis po eismo įvykio (b. l. 7); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jam apgadintas priekinis bamperis (b. l. 8); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriame nurodoma, kad buvo apžiūrėtos dvi transporto priemonės: automobilis „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobiliui „Skoda Superb“ apgadintas priekinis bamperis iš kairės pusės (0,45-0,58 m.), automobiliui „Mercedes Benz“ nubrozdintas galinis bamperis iš dešinės pusės (0,43 – 0,56 m.). Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio „Skoda Superb“ galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Mercedes-Benz“ (b. l. 15); foto lentelės, kuriose užfiksuoti automobiliams „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti apgadinimai (b. l. 16-18). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog V. M., vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė stovintį automobilį „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abi transporto priemones apgadino.

Vis tik teismas šalina iš protokolo nuorodą apie tai, kad V. M. automobilį „Skoda Superb“ kliudė du kartus, t. y. pirmą kartą važiuodama atbula, kadangi neabejotinų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Tokią aplinkybę nurodė tik liudytoja S. J., kuri į teismo posėdį neatvyko, jos apklausti nepavyko. Tuo tarpu būtent tarp šios liudytojos ir V. M. kilo konfliktas, kad leidžia abejoti jos parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad liudytoja R. J. teigė mačius tik vieną automobilių kontaktą, pasak jos, dukra V. M. nieko nesakė apie tai, kad ši kliudė automobilį. Be to, R. J. parodė, kad nors V. M. buvo išlipusi iš automobilio kai aiškinosi su jos dukra, tačiau ji savo automobilio neapžiūrinėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš paties automobilių kontakto pobūdžio, likusių apibraižymų matyti užsifiksavę tik vieno kontakto požymiai. Tai patvirtino ir liudytoja L. O.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas tikslintinas ir toje dalyje, kurioje nurodyta, jog V. M. kliudė automobilį „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog ji kliudė automobilį „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai vertintina kaip administracinio teisės pažeidimo protokole padarytas aiškus rašymo apsirikimas, todėl nutarime nurodytinas teisingas kliudytas automobilis.

Taigi, pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad V. M. 2016 m. balandžio 16 d., apie 10.00 val., Vilniuje, Gariūnų g. 68, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) 126 punkto reikalavimus, nes važiuodama į priekį nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino. Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes kliudžiusi automobilį „Skoda Superb“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei abu automobilius apgadinusi, pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pagal KET 222 punktą (2014 m. spalio 3 d. redakcija), jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog ji nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, o apie eismo įvykį ji sužinojo tik vėliau iškviesta į policiją, kur ir pamatė, jog jos automobilis apgadintas. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamos V. M. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Nors įvykį mačiusi liudytoja R. J. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog matė automobilių kontaktą, tačiau ji tvirtino, kad jokio garso negirdėjo, apgadinto automobilio signalizacija nesuveikė. Tokie jos parodymai šioje dalyje atitinka ir tyrimo metu apklaustos liudytojos S. J. parodymus, kuri taip pat nenurodė tokių aplinkybių. Pažymėtina, jog V. M. sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje, dirbo automobilio variklis. Pagrindą manyti, jog V. M. nepajuto eismo įvykio, t. y. automobilių kontakto ir todėl, neturėdama tiesioginės tyčios, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jos elgesys po eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. M. nesustojo, nebuvo išlipusi iš automobilio, jo neapžiūrėjo, po eismo įvykio nebandė paslėpti automobiliui padarytų apgadinimų, liudytojos R. J. parodymais, išvažiuodama ir kliudžiusi automobilį visiškai niekaip nesureagavo. Tai rodo, kad V. M. nesiekė nuslėpti įvykio ir apsunkinti tyrimo. Iš byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų (b. l. 15-18) matyti, jog šie apgadinimai nežymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, braukiamojo pobūdžio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsą. Liudytoja policijos pareigūnė L. O. parodė, kad apgadinimai labai nežymūs, jų V. M. galėjo ir nepastebėti. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo J. S. rašytinis prašymas, iš kurio matyti, kad dėl eismo įvykio jam draudimo bendrovė apskaičiavo 160 eurų dydžio žalą. Iš byloje esančių duomenų bei V. M. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jos vairuoto automobilio techninė apžiūra eismo įvykio metu galiojo, be to jis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o tai mažina tikimybę, jog asmuo, apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos V. M. veiksmai jai pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog V. M. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jai nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas V. M. nuobaudą už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadintas nukentėjusiojo automobilis), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, dirbanti, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra. V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, V. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

V. M. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

V. M. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16057795318 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.