Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2005 m. liepos 28 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos aerouostas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Irvaja“ bankroto byloje Nr.B2-29-123/2005 patvirtinta taikos sutartis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. gruodžio 8 d. nutartimi pagal ieškovo UAB „Klaipėdos aerouostas“ pareiškimą atsakovui UAB „Irvaja“ iškėlė bankroto bylą, o 2004 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino šios bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir ieškovo 207 983, 18 Lt finansinį reikalavimą (t. 1, b. l. 172, 220).

Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad šį finansinį reikalavimą (t. 1, b. l. 219) sudarė nuompinigių skola bei delspinigiai ir buvo remiamasi Klaipėdos apygardos teismo 2000 m. spalio 20 d. sprendimu, kuriuo buvo patenkintas ieškovo UAB ,,Klaipėdos aerouostas“ ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo (civilinė byla Nr. 3-261/2004). Prijungtos civilinės bylos medžiaga rodo, kad atsakovas BUAB ,,Irvaja“, remdamasis CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, padavė teismui prašymą atnaujinti procesą šioje byloje tuo pagrindu, kad baudžiamojo proceso tvarka buvo nustatyta, jog atsakovo atstovo parašas ant nuomos nutarties papildymo, kuriuo grindžiamas priteistos skolos dydis, yra suklastotas (Klaipėdos RPK baudžiamoji byla Nr. 68-1-861-01). Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutartimi patenkino šį prašymą, pakeitė teismo sprendimą ir ieškovui UAB ,,Klaipėdos aerouostas“ priteistą skolą sumažino iki 74 196, 59 Lt. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galioja (prijungta civilinė byla Nr. 3-261/2004, t. 2, b. l. 190).

Remdamasis minima teismo nutartimi BUAB ,,Irvaja“ administratorius kreipėsi dėl šio kreditoriaus reikalavimo patikslinimo ir, kaip minėta, teismo 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patenkinus prašymą, UAB ,,Klaipėdos aerouostas“ kreditorinis reikalavimas buvo sumažintas iki 74 196, 59 Lt, 2004 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo pavedimu šis reikalavimas buvo patenkintas. Tuo pagrindu BUAB ,,Irvaja“ kreditorių 2004 m. rugpjūčio 24 d. susirinkimas nutarė UAB ,,Klaipėdos aerouostas“ išbraukti iš kreditorių sąrašo ir teismo 2004 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi toks administratoriaus prašymas buvo patenkintas (t. 2, b. l. 166, 182, 184, 196). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Klaipėdos aerouostas“ atstovas apie šį kreditorių susirinkimą žinojo, buvo padavęs atskirąjį skundą dėl teismo 2004 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. kovo 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (t. 3, b. l. 76).

UAB ,,Klaipėdos aerouostas“ 2005 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą (t. 3, b. l. 74, 75), prašydamas patvirtinti 19 622, 10 Lt reikalavimą dėl palūkanų už pavėluotai patenkintą 74 196, 59 Lt kreditorinį reikalavimą (CK 6.210 str.). Be paminėto reikalavimo, remdamasis apygardos teismo 2004 m. kovo 3 d. ir 2004 m. liepos 2 d. nutartimis, kuriomis buvo patvirtintas 207 983, 18 Lt dydžio finansinis reikalavimas, teigė, kad BUAB „Irvaja“, patenkinusi 74 196, 59 Lt reikalavimą, dar liko skolinga 65 108, 17 Lt, todėl remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartimi, prašė patikslinti ir patvirtinti bendrą 84 770, 81 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (65 108, 17 + 19 622, 10).

Nežiūrint paduoto prašymo, UAB „Klaipėdos aerouostas“ 2005 m. kovo 25 d. padavė ir atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti anksčiau paminėtą teismo 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutartį dėl jo kreditorinio reikalavimo sumažinimo, prašė atnaujinti terminą šiam skundui paduoti (t. 3, b. l. 91, 92). Teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi išnagrinėjo šio skundo priėmimo klausimą ir konstatavęs, kad paduotas skundas yra nepasirašytas, įpareigojo apeliantą iki 2005 m. balandžio 11 d. ištaisyti šį trūkumą (t. 3, b. l. 94).

Teismo 2005 m. kovo 25 d. nutartimi bankroto byloje buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo BUAB „Irvaja“ ir kreditoriaus UAB „Rovė“, o bankroto byla nutraukta (t. 3, b. l. 86). UAB ,,Klaipėdos aerouostas“, nesutikdamas su šia teismo nutartimi 2005 m. balandžio 8 d. padavė atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 108). Nurodo, kad ši sutartis negalėjo būti tvirtinama, nes:

Neišnagrinėtas ir nepatikslintas ieškovo 84 770, 81 Lt kreditorinis reikalavimas pagal jo 2005 m. kovo 24 d., tai yra prieš 2005 m. kovo 25 d. teismo posėdį paduotą prašymą. Neišspręstas jo atskirojo skundo dėl 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarties panaikinimo priėmimo klausimas. Apeliantas teigia, kad teismo nurodytas šio skundo trūkumas yra pašalintas.Nepranešta nei apie teismo 2005 m. kovo 25 d. posėdį, nei apie teismo veiksmus pagal jo prašymus, paduotus 2005 m. kovo 24 d. ir 2005 m. kovo 25 d.

Atsakovas BUAB ,,Irvaja“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo šią teismo nutartį palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 172). Prašymą grindžia tuo, kad:

Teismas pagrįstai atmetė ieškovo 2005 m. kovo 25 d. prašymą dėl atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo, nes ieškovas dėl savo kaltės nepasinaudojo ĮBĮ 21 straipsnio ir CPK 42 straipsnio penktosios dalies suteiktomis teisėmis ir yra pats kaltas dėl termino paduoti skundą praleidimo. Šią aplinkybę patvirtina BUAB ,,Irvaja“ kreditorių susirinkimo 2004 m. kovo 16 d. protokolas Nr. 01 (t. 2, b. l. 3) ir 2004 m. rugpjūčio 24 d. susirinkimo protokolas Nr. 09 (t. 3, b. l. 4): ieškovas dalyvavo ir balsavo šiuose susirinkimuose, o 2004 m. rugpjūčio 24 d. susirinkime ieškovo atstovas turėjo dalyvauti kaip kreditorių susirinkimo pirmininkas.Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį, nes šia nutartimi nebuvo spręstas UAB ,,Klaipėdos aerouostas“ kreditorinio reikalavimo patikslinimo klausimas.

Kol vyko šio UAB „Klaipėdos aerouostas“ atskirojo skundo priėmimo procesas, teismas 2005 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti paminėtą šios bendrovės atskirąjį skundą dėl teismo 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarties kreditorinio reikalavimo sumažinimo klausimu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti (t. 3, b. l. 112). Be to, teismas 2005 m. birželio 17 d. nutartimi išnagrinėjo minimą UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymą dėl bendro 84 770, 81 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir jo nepatenkino (t. 3, b. l. 167).

Šio apeliacinio bylos nagrinėjimo dalyku yra UAB „Klaipėdos aerouostas“ atskirasis skundas dėl teismo 2005 m. kovo 25 d. nutarties taikos sutarties patvirtinimo klausimu.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjant UAB ,,Klaipėdos aerouostas“ argumentus dėl teismo nutarties, kuria pabaigiama BUAB ,,Irvaja“ bankroto byla, yra būtina pabrėžti bankroto proceso ypatumus, kurie kyla dėl paties įmonių bankroto teisės instituto esmės ir tikslų, kurių siekė įstatymų leidėjas, jį įtvirtindamas. Bankroto įstatymo normos, tai iš esmės viešosios teisės normos, vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama, visų pirma, užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir atkurti ūkinį - finansinį pajėgumą tų rinkos subjektų, kurių sunkumai yra laikino pobūdžio, antra – nedelsiant pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos, tai yra tapo nemokūs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įmonių bankroto institutas savo paskirtį gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu bankroto procedūros bus vykdomos griežtai laikantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, kurie šiame specialiajame įstatyme yra įgyvendinti nustatant tikslius ir glaustus terminus atskiroms bankroto procedūroms atlikti, tiksliai reglamentavus šio proceso dalyvių teises bei pareigas, teisių bei pareigų įgyvendinimo tvarką, pagrįstą visų kreditorių lygybės, skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyros principu. Todėl nagrinėjant šios kategorijos bylas yra ypač svarbu, kad kreditorių, kreditorių susirinkimo, administratoriaus tarpusavio santykiuose būtų laikomasi kooperacijos principo, kad šie santykiai būtų grindžiami bendradarbiavimu, kad dalyvaujantys byloje asmenys savo teisėmis naudotųsi sąžiningai (CPK 7, 8 str.).

Atsižvelgdama į šiuos bankroto proceso ypatumus, teisėjų kolegija laiko, kad apelianto argumentai, kuriais grindžiami teiginiai apie jo, kaip kreditoriaus teisių pažeidimą, nagrinėtini visų BUAB ,,Irvaja“ bankroto bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Kaip minėta, apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo tvirtinti taikos sutartį, nes nebuvo išnagrinėtas jo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir neišspręstas klausimas atskirojo skundo dėl teismo nutarties kreditorinio reikalavimo sumažinimo klausimu, priėmimo. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šie apelianto argumentai negali būti pagrindu skundžiamos nutarties panaikinimui (CPK 329 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2005 m. birželio 17 d. nutartimi išnagrinėjo apelianto prašymą dėl 84 770, 81 Lt reikalavimo ir jo netenkino. Teismas nurodė, kad reikalavimo dalis, kurią sudaro 19 662, 10 Lt netesybos už laikotarpį nuo 2000 m. kovo 27 d. iki 2004 m. rugpjūčio 23 d., yra nepagrįsta, kaip prieštaraujanti ĮBĮ 7 straipsniui, nustatančiam, jog iškėlus bankroto bylą vykdyti finansines prievoles, įskaitant palūkanų bei netesybų mokėjimą, yra draudžiama. Dėl kitos - 65 108, 71 Lt reikalavimo dalies, nurodė, kad pareiškėjas neįrodė šio reikalavimo. Nustatė, kad 207 983, 18 Lt dydžio finansinis reikalavimas iki 74 196, 59 Lt buvo sumažintas remiantis galiojančiais teismų sprendimais, kuriais buvo išspręstas tarp šalių nuo 2000 metų besitęsiantis ginčas dėl skolos už nuomą išieškojimo. Byloje nėra duomenų, kad dėl šios teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas. Taigi nutartis yra įsiteisėjusi, galioja ir šis klausimas yra išspręstas.

Kaip minėta, teismas 2005 m. balandžio 19 d. nutartimi išsprendė ir kitą klausimą – dėl apelianto 2005 m. kovo 25 d. paduoto atskirojo skundo priėmimo. Vadovaudamasis CPK 316 straipsnio 2 dalimi teismas laikė jį nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui, tai yra UAB ,,Klaipėdos aerouostas“ (t. 3, b. l. 112). Byloje nėra duomenų, kad ši bendrovė CPK 334, 335 straipsniuose nustatyta tvarka būtų padavusi atskirąjį skundą, todėl laikytina, kad ši teismo nutartis taip pat yra įsiteisėjusi ir galioja.

Taigi bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas yra išnagrinėjęs ir išsprendęs abu klausimus, kuriais apeliantas argumentuoja nutarties neteisėtumą. Ta aplinkybė, kad minimi klausimai išspręsti vėliau nei buvo patvirtinta taikos sutartis, teisėjų kolegijos nuomone, neduoda pagrindo naikinti šią nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

Kaip žinoma, sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsniu bankroto byla gali būti pabaigta ją nutraukus, kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, o ĮBĮ 28, 29 straipsniuose yra reglamentuota tokios sutarties sudarymo bei tvirtinimo tvarka. Bylos medžiagoje nustatyta, kad teismas, nagrinėjamoje byloje patvirtinęs taikos sutartį, šių ĮBĮ normų reikalavimų nepažeidė (t. 3, b. l. 77, 78, 81 - 82).

Tuo remdamasi teisėjų kolegija UAB ,,Klaipėdos aerouostas“ atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 329 str.).

Kartu teisėjų kolegija, turėdama omenyje paminėtus bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, laiko būtinu atkreipti dėmesį į bylos aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, kad UAB ,,Klaipėdos aerouostas“ savo proceso teisėmis naudojasi nesąžiningai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų šios bendrovės dokumentų yra atskirasis skundas dėl 2005 m. balandžio 19 d. nutarties (t. 3, b. l. 127). Tačiau, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad toks skundas CPK 334, 335 straipsniuose nustatyta tvarka būtų paduotas. Beje, šis skundas datuotas 2005 m. balandžio 28 d., tačiau kopijos dokumentų, kurie skunde nurodomi kaip jo priedai, patvirtintos tik gegužės 6 d. Pažymėtina ir tai UAB ,,Klaipėdos aerouostas“ buvo pranešta apie pirmosios instancijos teismo 2005 m. birželio 16 d. posėdį šioje bankroto byloje, tačiau iš antstolės užfiksuotų duomenų apie teismo šaukimo įteikimą matyti, kad buvo atsisakinėjama jį priimti (t. 3, b. l. 145), į teismo posėdį bendrovė neatsiuntė jokio atstovo, kartu nepareiškė jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo. Bylos nagrinėjimo dieną teismui buvo pranešta, kad šią bendrovę atstovavęs valdybos pirmininkas V. S. dar 2002 m. birželio 2 d. yra netekęs šių įgaliojimų (t. 3, b. l. 152), tačiau UAB ,,Klaipėdos aerouostas“, žinodamas, kad į bankroto bylą yra padavęs keletą prašymų, privalėjo domėtis jų nagrinėjimo eiga, tuo labiau, kad šis proceso dalyvis yra juridinis asmuo, o ginčų nagrinėjimas, kaip minėta, tęsiasi nuo 2000 m. (CPK 7, 42 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.