Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. T. per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)” padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktą bausmę A. T. įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2012 m. rugsėjo 18 d. (viena diena) ir nustatyta laikyti A. T. atlikusiu dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

UAB „(duomenys neskelbtini)” civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš A. T. UAB „(duomenys neskelbtini)” 679,20 Lt turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 104 straipsnio 2 dalimi, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” patirtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteista UAB „(duomenys neskelbtini)” iš A. T. 2550 Lt patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta panaikinti laikiną nuosavybės teisių į A. T. 1501,79 Lt dydžio pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. apie 7 val., (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais išdauždamas statomo UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 441,32 Lt vertės tris langų stiklų paketus, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisių į A. T. 1501,79 Lt dydžio pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą,

skundžiamą nuosprendžio dalį pakeisti paliekant galioti buvusį A. T. atžvilgiu pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą AB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas tenkinto civilinio ieškinio ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, kol nuteistasis visiškai įvykdys teismo įpareigojimą atsiskaityti su apeliantu ir sumokės 679,20 Lt turtinę žalą bei 2 550,00 Lt bylinėjimosi išlaidas,

apelianto UAB „(duomenys neskelbtini)” patirtas 1452,00 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą pripažinti proceso išlaidomis ir jas apelianto naudai priteisti iš nuteistojo A. T..

Skunde pažymima, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis nedirba, nors ir turi individualią įmonę, jos veikla yra sustabdyta, ji nevykdoma, jokių kitų pajamų A. T. negauna. Vien dėl šių priežasčių konstatuotina, kad 679,20 Lt turtinės žalos ir 2 550,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apelianto naudai priteisimas iš nuteistojo, pastarajam yra neabejotinai sukeliantis reikšmingų finansinių sunkumų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamajame procese nagrinėjant civilinį ieškinį, siekiant jį užtikrinti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra iš esmės analogiškas civiliniame procese taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kurių taikymas siejamas su teismo sprendimo visiško įvykdymo užtikrinimu. Todėl, anot apelianto, ir šioje baudžiamojoje byloje sprendžiant klausimus dėl civilinio ieškinio užtikrinimo priemonių, taikytinos ir analogiškus klausimus reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas skundžiamąją nuosprendį, tinkamai neįvertino to fakto, kad iš nuteistojo priteista ne tik 679,20 Lt turtinė žala, bet ir 2550,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir tai iš viso sudaro net 3229,20 Lt mokėtiną sumą. Ši suma fiziniam, be to, nedirbančiam ir nuolatinių pajamų negaunančiam asmeniui neabejotinai yra laikytina didele suma. Todėl vien tai sudaro pagrindą laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymui, šių priemonių palikimo galioti būtinybei – priešingu atveju kiltų grėsmė nuosprendžio įvykdymui.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų praktikoje, prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne tik absoliučiu dydžiu, bet taip pat atsižvelgdamas ir į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė jam pareikšto reikalavimo suma, lyginant ją su turimo turto verte, gaunamu darbo užmokesčiu ir pan. Civilinio ieškovo įsitikinimu, objektyviai vertinant nuteistojo A. T. turtinę padėtį, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje tenkinus dalį civilinio ieškinio ir apelianto naudai priteisus bylinėjimosi išlaidas, priteistos sumos dydis laikytinas dideliu ir byloje buvusio pritaikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo į nuteistojo AB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitoje esančias pinigines lėšas reikalingumas nėra išnykęs.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pasak apelianto, nesuprantama Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalis laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti ir tokiu būdu eliminuoti ar smarkiai suvaržyti apelianto naudai priteistos sumos sumokėjimą, nors didelis reikalavimo sumos dydis ir sunkios finansinės padėties buvimas kaip tik suponuoja pagrindą taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, o jį jau pritaikius – įvertinti apribojimu užtikrintą galimybę apeliantui atgauti jo naudai priteistas sumas ir tokias užtikrinimo priemones palikti galioti, t. y. jų nepanaikinti. Civilinio ieškovo teigimu, skundžiama nuosprendžio dalimi teismas iš esmės pažeidė laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo tikslą – maksimalų teismo sprendimo, o šiuo atveju – apeliantui palankios nuosprendžio dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu, įvykdymo užtikrinimą.

Be to, skunde nurodoma, kad skundžiama nuosprendžio dalis yra nepakankamai motyvuota, byloje iš esmės nebuvo nuodugniai įvertinta esama medžiaga, susijusi su nuteistojo turtine padėtimi, apelianto naudai priteistos sumos dydis, nuteistojo reali galimybė su apeliantu atsiskaityti. Nuosprendžio motyvai panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą yra neišsamūs, itin formalūs ir lakoniški, o tai neabejotinai lėmė neteisingos išvados padarymą ir ydingą nuosprendžio dalies priėmimą. Apelianto teigimu, minima nuosprendžio dalis šiuo atveju neatitinka nuosprendžiui keliamų pagrįstumo reikalavimų.

Civilinio ieškovo teigimu, iš nuteistojo jam taip pat priteistinos ir už apeliacinio skundo parengimą jo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) patirtos 1452,00 Lt dydžio išlaidos, sumokėtos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal ieškovo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. lapkričio 2 d. teisinių paslaugų sutartį, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.74 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai asmenys gali įgyti bet kokias teises ir pareigas. Tai reiškia, kad gali būti teikiamos paslaugos, o jų teikimas gali būti bet kokia veikla, įskaitant teisines konsultacijas, dokumentų ruošimą. Pabrėžia, kad bendrovė turi teisę verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų, bei turėti ir kitų teisių bei pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Šiuo atveju teisinių paslaugų teikimas yra traktuojama kaip veikla, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams, nes teikti šias paslaugas nereikalingas nei leidimas, nei licencija, ši veikla yra numatyta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 2.2.215, 2.2.216, 2.2.217, 2.2.218, 2.2.219 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog, kai proceso dalyvis (šiuo atveju – civilinis ieškovas ir apeliantas) patiria kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme, bet ir visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad CPK tiesiogiai neįvardytos išlaidos būtų pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jos turi atitikti du CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytus vertinamuosius kriterijus: jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Teismas turi įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be šių išlaidų, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Be to, išlaidas būtina pagrįsti, t. y. įrodyti. „Kitomis išlaidomis“ taip pat pripažintinos ir išlaidos teisinei pagalbai, kurią vykdydami teisėtą veiklą suteikė kiti subjektai – ne advokatai. Tokią nuomonę pareiškė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2005 m. gegužės 2 d. konsultacijoje: „Kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų kaip analogija šioje byloje taikytiname CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis, kvitais ir kt.)“ (Teismų praktika, 2005, Nr. 23).

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Teismo posėdyje prokuroras prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių į A. T. 1501,79 Lt dydžio pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą. Skundu civilinis ieškovas teigia, kad toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, šia nuosprendžio dalimi teismas iš esmės pažeidė laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo tikslą – maksimalų teismo sprendimo, susijusio su civiliniu ieškiniu, įvykdymo užtikrinimą.

Pažymima, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) pagrindui užtikrinti procese civilinį ieškinį, 2) pagrindui užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš nuteistojo A. T. 1501,79 Lt turtinę žalą (679,20 Lt už langų pakeitimą ir 822,59 Lt už tvoros sutvarkymą) ir 2550 Lt teisinei pagalbai už procesinių dokumentų rengimą apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas (81–83 b. l.).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu laikinai apribojo A. T. nuosavybės teisę į dalį – 1501,79 Lt jam priklausančių pinigų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (117 b. l.).

Kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos rūšys – turtinė žala ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, išlaidos, atsiradusios pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, materialiniai nuostoliai, patirti dėl padarytos nusikalstamos veikos, pvz., jei sužalojus ar susargdinus žmogų, jis prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo ir dėl to sumažėjo uždarbis. Proceso išlaidos į turtinės žalos sąvoką nepatenka.

Apeliantas savo skunde teisingai pažymėjo, kad pagal BPK 151 straipsnio 8 dalies nuostatas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, visas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių į A. T. 1501,79 Lt dydžio pinigines lėšas, apribojimą. Nors skunde civilinis ieškovas pažymi, kad nuteistasis privalo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)” 3229,20 Lt, dar kartą atkreipiamas dėmesys, kad proceso išlaidos nepriskiriamos prie turtinės žalos, be to, apylinkės teismas nustatė, kad A. T. savo neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)” padarė 679,20 Lt turtinę žalą, o ne 1501, 79 Lt dydžio žalą, kurios atlyginimo užtikrinimui anksčiau minėtu prokurorės nutarimu ir buvo laikinai apribota A. T. nuosavybės teisė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad iš nuteistojo A. T. civiliniam ieškovui priteista 679,20 Lt turtinei žalai atlyginti, teigti, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, kad priteistos žalos dydis nuteistajam yra didelis ir nepanaikinus laikino nuosavybės teisės į jam priklausančias pinigines lėšas apribojimo, jis nebus finansiškai pajėgus šią žalą atlyginti, nėra pagrindo. Kolegija iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti A. T. laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra pakankamai motyvuotas, tačiau dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti šią nuosprendžio dalį nepagrįsta ir ydinga.

Apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)” skundu taip pat prašo bendrovės turėtas 1452 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą pripažinti proceso išlaidomis ir jas apelianto naudai priteisti iš nuteistojo A. T..

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismas, nagrinėdamas proceso dalyvio, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, prašymą, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo, atsižvelgia į proceso dalyvio turtinę padėtį, jo iniciatyvą, gautų įrodymų reikšmę bylai, taip pat asmens, iš kurio galėtų būti išieškotos tokios išlaidos, galimybę jas padengti. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje, priteisiant išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

Byloje esanti teisinių paslaugų sutartis patvirtina, kad apeliantas už apeliacinio skundo parengimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)” ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. lapkričio 2 d. teisinių paslaugų sutartį sumokėjo minėtai įmonei 1452, 00 Lt (112–113, 175, 176 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama apelianto prašymą dėl išlaidų teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėjimą pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš nuteistojo, atsižvelgia į tai, kad teismas turi teisę, tačiau neprivalo iš kaltinamojo visais atvejais priteisti proceso išlaidas, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, bylos sudėtingumą, tai, jog kaltinimas A. T. pasitvirtino tik iš dalies – byloje nustatyta, kad pastarasis, išdauždamas statomo UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio pastato tris langų stiklų paketus, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o tai, kad A. T., pastumdamas apgadino UAB „(duomenys neskelbtini)” laikiną medinę tvorą, iš kaltinimo pašalinta. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad apeliacinis procesas įvyko pagal civilinio ieškovo apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, į nuteistojo galimybę padengti civilinio ieškovo prašomas proceso išlaidas (šiuo metu A. T. nedirba), įvertina, kad pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo civiliniam ieškovui priteista pakankamai didelė suma – 2550 Lt turėtoms proceso išlaidoms atlyginti, o priteista suma turtinei žalai atlyginti nėra didelė, apeliacinio skundo argumentai dėl proceso išlaidų priteisimo iš esmės sutampa su civiliniame ieškinyje tuo pačiu klausimu išdėstytais motyvais, teisme UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovavo ne teisines paslaugas suteikusios įmonės, o paties civilinio ieškovo atstovas – teisininkas R. Š. (150 b. l.), ir byloje nėra duomenų, kad bendrovės teisininkas nebūtų galėjęs pats surašyti apeliacinio skundo. Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą jo turėtas išlaidas teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodytų klausimų sprendimą pakankamai išsamiai reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, todėl nesuprantama civilinio ieškovo pozicija skundą baudžiamojoje byloje grįsti Civilinio proceso kodekso normomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n utaria:

atmesti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundą.