- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-269-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06808-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Ieškovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 13-ojo notarų biuro
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Turto bankas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl paveldėjimo liudijimo panaikinimo ir juridinio fakto nustatymo, trečiasis asmuo - Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė V. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. priėmė palikimą, atsiradusį po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį valdyti, priėmė jį visą, o po R. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ieškovas J. S., pradėdamas jį valdyti, ir priėmė jį visą; panaikinti Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. 2018 m. kovo 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjimo byloje Nr. 19/2018, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad po ieškovo tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini) visą palikimą faktiniu valdymu priėmė palikėjo sutuoktinė ir ieškovo mama R. S., kuri liko gyventi bute, kuriame gyveno kartu su palikėju A. S. iki palikėjo mirties. R. S. valdė ir naudojosi palikėjo asmeniniais bei kartu su palikėju įsigytais daiktais. Po motinos R. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu priėmė ieškovas. Nei R. S., nei ieškovas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 2017 m. rudenį paaiškėjo, kad ieškovo tėvo A. S. vardu yra registruotas garažas (duomenys neskelbtini). Ieškovas nežinojo, jog garažas jo tėvui priklausė nuosavybės teise, tačiau jam buvo žinoma, kad tėvas minėtu garažu naudojosi. Po tėvo mirties tuo garažu naudojosi ieškovas – laikė automobilio detales, padangas, vėliau juo leido naudotis kaimynui J. B. A ir R. S. palikimai buvo priimti aktyviais įpėdinių veiksmais. Paaiškėjus apie ieškovo tėvo A. S. nuosavybės teises į garažą, ieškovas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimų priėmimo nustatymo, siekdamas įforminti paveldėjimą. Tačiau bylos nagrinėjimu metu buvo išduotas A. S. palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Kadangi A. S. palikimą po jo mirties priėmė jo sutuoktinė ir ieškovo mama R. S., o R. S. palikimą priėmė ieškovas, todėl ieškovas prašo panaikinti valstybei išduotą paveldėjimo liudijimą ir nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VĮ Turto bankas, atstovaujanti valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose, atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio tenkinimo atveju priteisti išlaidų, susijusių su palikimo perėjimu valstybei, atlyginimą, o priešingu atveju – ieškinį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad jis nepagrįstas objektyviais įrodymais, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog atitinkami palikimai buvo priimti per šešis mėnesius nuo jų atsiradimo dienos aktyviais veiksmais. Bylos duomenimis garažu, kuris sudaro palikimą, daugiau kaip 10 metų naudojosi kiti asmenys ir siekė jį įgyti, nustatant valdymo nuosavybės teise faktą, o ieškovas su tuo sutiko. Nustačiusi, kad po A. S. mirties daugiau kaip 20 metų nei vienas iš įpėdinių neatlikto palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, VĮ Turto bankas turėjo teisę kreiptis į notarą dėl paveldimo teisės liudijimo išdavimo, o notaras neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo A. S. turtą. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimas galimas, teismui nustačius ieškovo prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus. Tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atitinkami palikimai buvo priimti faktiniu valdymu, taip pat nėra pagrindo panaikinti notarės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Prašė taikyti ieškinio senatį, kuri atsirado 1995 m. spalio 28 d. ir ieškovo ieškinį atmesti. Dėl paveldėjimo procedūrų atsakovė patyrė išlaidas, kurias ieškinio tenkinimo atveju jai turi padengti ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos R. S. (gimusios (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; juridinę reikšmę turinčius faktus nustatė paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu; pripažino negaliojančiu 2018 m. kovo 21 d. Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarės V. B. išduotą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisė iš valstybės įmonės Turto banko ieškovui J. S. 220,00 Eur žyminį mokestį; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos grąžinti ieškovui jo sumokėto žyminio mokesčio dalį - 30,00 Eur.
4. Teismas nustatė, kad R. S. ir ieškovas J. S. buvo palikėjo A. S. pirmos eilės įpėdiniai, R. S. buvo palikėjo sutuoktinė, o ieškovas – palikėjo sūnus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo paaiškinimų, liudytojo J. B. parodymų teismas nustatė, jog palikėjas A. S. iki mirties gyveno su savo sutuoktine R. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Palikėjas A. S. nuolat naudojosi garažu (duomenys neskelbtini). Po palikėjo A. S. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą jo sutuoktinė R. S. išreiškė aktyviais veiksmais – ne tik per palikimui priimti nustatytą terminą liko gyventi tame pačiame bute, bet ir toliau gyveno jame iki savo mirties, o visą sutuoktinio turėtą ir kartu su sutuoktiniu užgyventą turtą nuo palikėjo A. S. mirties valdė kaip savo, tuo turtu rūpindamasi, naudodamasi visais likusiais daiktais kaip savais. Net priėmęs dalį palikimo įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl teismas padarė išvadą, jog R. S. priėmė savo sutuoktinio palikėjo A. S. palikimą.
5. Teismo vertinimu tai, kad po palikėjo A. S. mirties garažą daugiausiai naudojo ne palikėjo A. S. sutuoktinė R. S., bet sūnus ieškovas J. S., yra susiję su šio turto paskirtimi. Teismas nurodė, kad R. S. automobilio nevairavo, o ir sutuoktinių R. bei A. S. automobilis tuo metu galimai buvo parduotas. Garbaus amžiaus automobilio nevairuojančiai moteriai nebuvo tikslo vaikščioti į garažą, tačiau minėtame ginčo garaže visą laiką buvo laikomos turėtos automobilių detalės, padangos, tuo garažu naudojosi garažo savininko A. S. ir jo sutuoktinės R. S. sūnus – ieškovas J. S. Ieškovo atstovas nurodė, kad visas turtas po ieškovo tėvo A. S. mirties šeimos sutarimu liko ieškovo mamai R. S., todėl akivaizdu, kad ginčo garažu ieškovas naudojosi savo mamos R. S. sutikimu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog po A. S. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė palikėjo sutuoktinė R. S..
6. Teismas nurodė, jog tai, kad po R. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu ieškovas, patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės, ieškovo atstovo paaiškinimai bei liudytojo J. B. parodymai, nes ieškovas su likusiu po jo mamos mirties turtu elgėsi kaip to turto savininkas, atlikdamas su juo aktyvius veiksmus – atvirai naudojosi ginčo garažu (jame kažką remontavo), leido juo naudotis kaimynui J. B., neprivatizuotą butą, kuriame iki mirties gyveno jo tėvai, grąžino Centro butų ūkio tarnybai, o bute esantį tėvų užgyventą kilnojamąjį turtą – baldus, rakandus ir kt. parsivežė į savo namus, nereikalingus išmetė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, jog ieškinio dalis dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra pagrįsta ir įrodyta.
7. Teismas, konstatavęs faktus, jog R. S. priėmė savo sutuoktinio A. S. palikimą faktiniu valdymu, o R. S. palikimą faktiniu valdymu priėmė ieškovas, sprendė, jog nėra 1964 m. CK 593 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei (LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CKPĮĮĮ) 38 straipsnis). Teismas nurodė, kad valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas pripažinti 2018 m. kovo 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CKPĮĮĮ 9 straipsnis).
8. Teismas nurodė, kad faktiniu valdymu palikimą priėmęs asmuo reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo reiškia ne kaip paveldėjimo teisinių santykių, bet kaip nuosavybės teisinių santykių subjektas, t. y. ne kaip potencialus įpėdinis, bet kaip palikimą priėmęs jį sudarančio turto savininkas. Todėl tokiam reikalavimui pareikšti taikomas ne CK 5.8 straipsnyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, bet bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatęs, jog ieškovas apie tai, kad palikimą priėmė atsakovės atstovaujama valstybė, sužinojo iš 2018 m. balandžio 5 d. VĮ Turto banko papildomų paaiškinimų civilinėje byloje bei iš 2018 m. balandžio 23 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. rašto, teismas pripažino, jog ieškovas nepraleido termino pareikšti ieškinį ir pagal CK 5.8 straipsnį (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
9. Patenkinęs patikslintą ieškinį, teismas iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendė, jog atsakovė nėra atsakinga dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl iš jos priteisė ieškovui tik žyminio mokesčio dalį už reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo – 220,00 Eur. Byloje nepaaiškėjus paveldėjimo liudijime nurodytų paveldėjimo objektų (automobilio ir indėlio) vertei, teismas sprendė, jog ieškovui grąžinama jo sumokėto žyminio mokesčio dalis, viršijanti turėto mokėti už paveldėjimo liudijime nurodytą ginčo garažą žyminio mokesčio dalį, tai yra 30,00 Eur. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas iš atsakovės nepriteisė CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė VĮ Turto bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš VĮ Turto bankas ieškovui J. S. priteista 220,00 Eur žyminis mokestis, ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nėra atsakinga tik dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Apeliantė nurodo, kad atsakovė nėra atsakinga dėl visų ieškinio reikalavimų. VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto įvertinimą ir apskaitą pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau - Taisyklės), patvirtintas LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Pats ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jokiu kitu būdu neišviešino palikimo priėmimo fakto. Net jei atsakovė nebūtų priėmusi palikimo, jokiu kitu keliu, nei kreipdamasis į teismą, ieškovas nebūtų galėjęs nustatyti juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto. Šiuo atveju mirus A. S., jo palikimo niekas nepriėmė per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl valstybė, gavusi suinteresuotų asmenų prašymą, buvo priversta pradėti A. S. paveldėjimo procedūrą valstybės vardu. Šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo kažkokiu būdu nulemtas atsakovės veiksmų.
10.2. Įvertinat tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju ieškinio pareiškimas priklausė nuo ieškovo elgesio (ieškovas į notaro biurą dėl A. S. palikimo priėmimo nesikreipė nuo 1995 m. spalio 28 d., nesidomėjo ir nesiaiškino, ar palikimas buvo priimtas), taigi šioje byloje nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovės ar ją atstovaujančios VĮ Turto banko elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo žinoma dėl ieškovo pasyvumo (pasyvumas šiuo atveju siejamas ne su veiksmais priimant palikimą, bet su palikimo fakto išviešinimu inicijuojant teisminį procesą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo), ir tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą.
10.3. Atsakovė yra valstybės įmonė, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, todėl ieškovui jo sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovės nėra priteisiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 87, 93 straipsniai).
10.4. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tiesiogiai iš VĮ Turto banko. Ginčo turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o VĮ Turto bankas šį turtą valdo patikėjimo teise, todėl šioje byloje atsakove yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, o ne tiesiogiai VĮ Turto bankas. Be to, teisės ir pareigos po palikėjų mirties niekam nepriėmus palikimo pereina valstybei, o ne VĮ Turto bankui.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad VĮ Turto bankas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose, kurias nagrinėja teismai, CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindo, tačiau LR CPK 93 straipsnis imperatyviai nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK 93 straipsnio 1 dalį, priteisdamas iš atsakovės ieškovo sumokėtą žyminį mokestį.
11.2. LR CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl atsakovės elgesio. Ieškovas Kauno apylinkės teismui 2018 m. sausio 16 d. pateikė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Teismas išsiuntė procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas atsiliepimui pateikti. VĮ Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad teismo pranešimą su priedais gavo 2018 m. sausio 26 d. ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikintų, kad pareiškėjo prašymai pagristi. Atsakovas, žinodamas apie civilinės bylos Kauno apylinkės teisme dėl palikimo, atsiradusio po A. S. mirties, priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, iškėlimą (civ. byla Nr. 2YT-5244-955/2018), neturėdamas tam pagrindo, 2018 m. vasario 8 d. pateikė Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarei V. B. prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo A. S. turtui. Tai, kad teisę pateikti prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo atsakovė turėjo, ieškovas neginčija, tačiau dėl tokio atsakovės elgesio ieškovui teko atsiimti pareiškimą, paaiškėjus aplinkybei, jog notarė V. B. 2018 m. kovo 21 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjimo byloje Nr. 19/2018, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčijant išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Taigi, tokiais savo veiksmais atsakovas VĮ Turto bankas sudarė papildomą kliūtį bei padidino ieškovo išlaidas, nes teko reikšti ieškinį su turtiniais reikalavimais, o toks atsakovės VĮ Turto bankas elgesys nelaikytinas tinkamu.
11.3. Teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas yra atsakingas už dalį bylinėjimosi išlaidų, jų padidėjimą, nes dalies jų galėjo ir nebūti, todėl iš atsakovo VĮ Turto bankas priteisė tas bylinėjimosi išlaidos, už kurių atsiradimą atsakovas yra atsakingas. Be to, pirmos instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovas VĮ Turto bankas savo vardu pateikė Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarei V. B. prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, pats apmokėjo išlaidas susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimu, todėl akivaizdu, jog atsakovui yra skirtos lėšos, kuriomis jis disponuoja, ir kurios skirtos jo funkcijoms atlikti, taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 47 punkte nustatyta, jog visos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo turėtos su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo lėšomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
14. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, jog ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovei VĮ Turto bankas, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. priėmė palikimą, atsiradusį po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį valdyti, priėmė jį visą, o po R. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ieškovas J. S., pradėdamas jį valdyti, ir priėmė jį visą; panaikinti Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. 2018 m. kovo 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjimo byloje Nr. 19/2018, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos R. S. (gimusios (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; juridinę reikšmę turinčius faktus nustatė paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu; pripažino negaliojančiu 2018 m. kovo 21 d. Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarės V. B. išduotą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisė iš valstybės įmonės Turto banko ieškovui J. S. 220 Eur žyminį mokestį; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos grąžinti ieškovui jo sumokėto žyminio mokesčio dalį - 30 Eur.
15. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš VĮ Turto bankas ieškovui J. S. priteistas 220 Eur žyminis mokestis, skundžia atsakovė VĮ Turto bankas, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog bankas neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus, byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas (CPK 93 straipsnio 4 dalis); Turto bankas yra valstybės įmonė, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, todėl ieškovui jo sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovės nėra priteisiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 87, 93 straipsniai); ginčo turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o VĮ Turto bankas šį turtą valdo tik patikėjimo teise, todėl šioje byloje atsakove yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, o ne tiesiogiai VĮ Turto bankas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Apeliantė pagrįstai nurodo, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata, jog VĮ Turto bankas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose, kurias nagrinėja teismai. Tačiau CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovas fizinis asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VĮ Turto bankas, sumokėjo 220 Eur žyminį mokestį už reikalavimą panaikinti Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. 2018 m. kovo 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjimo byloje Nr. 19/2018, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, ieškinį šioje dalyje patenkinęs, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės VĮ Turto bankas 220 Eur sumokėtą žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.2.2. punktą, Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose civilinėse ir administracinėse bylose dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir kitose bylose dėl valstybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynimo, kai pagal pareikštus ieškinius (skundus, prašymus) atsakovu (trečiuoju asmeniu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu) įtraukta valstybė, ją atstovauja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, t. y. VĮ Turto bankas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui žyminį mokestį iš minėtu poįstatyminiu aktu valstybę atstovaujančio asmens VĮ Turto bankas.
18. Kauno apygardos teismas sprendžia, jog ieškovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, jis sąžiningai nustatyta tvarka pareiškė reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2YT-5244-955/2018. Nustatyta, jog VĮ Turto bankui pareiškimas ir pranešimas apie iškeltą civilinę bylą buvo įteiktas 2018 m. sausio 26d. Atsakovė teismui 2018 m. vasario 7 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame siūlė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra (b. l. 10, 11). Tačiau, nežiūrint į iškeltą bylą ir vykstantį teisminį ginčą dėl turto, VĮ Turto bankas 2018 m. vasario 8 d. kreipėsi į notarę dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kuriame prašė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į ginčo turtą (b. l. 22). Dėl tokios atsakovės pozicijos, bylos nagrinėjimo metu buvo išduotas 2018 m. kovo 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b. l. 16, 69, 70), kurį patikslintu ieškiniu papildomai ginčijo ieškovas (b. l. 31-35). Už reikalavimą pripažinti 2018 m. vasario 8 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu ieškovas bendrai sumokėjo 220 Eur žyminį mokestį (b. l. 8,36). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo turėtas 220 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Nurodomų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.