Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. S., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovams Jūratei Kašėtaitei ir Alfredui Janušauskui, 2008 m. kovo 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. skundą institucijai – Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui dėl 2007-04-06 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. kovo 27 d. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresnysis darbo inspektorius Alfredas Janušauskas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. vasario 8 d. atlikus patikrinimą, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir bendrovės padalinyje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius P. S.:

įmonės darbuotojams R. Š. (įdarbintas 2001 m. gegužės 16 d.), G. J. (įdarbintas 2002 m. sausio 10 d.), L. Ž. (įdarbintas 2005 m. liepos 22 d.), J. J. (įdarbinta 2007 m. sausio 12 d.) ir kitiems darbuotojams prieš darbo pradžią neįteikė darbuotojo tapatybę patvirtinančių dokumentų (darbo pažymėjimų);Valstybinei darbo inspekcijai nepranešė apie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinio, (duomenys neskelbtini) naudojimo pradžią (prieš 10 kalendorinių dienų iki faktiško įmonės panaudojimo pradžios), kai padalinys faktiškai pradėtas naudoti nuo 1999 m. gruodžio 1 d.; neužtikrino, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos būtų laikomos darbuotojams žinomoje ir prieinamoje vietoje arba įteiktos darbuotojams.

Tokiais veiksmais P. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 11 dalį, 27 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr.503 patvirtinto Darbuotojo tapatybe patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo 2 ir 9 punktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ patvirtinimo 25 punktą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.1-107 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 39 punktą.

2007 m. kovo 27 d. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus (toliau – ir Institucijos) nutarimu, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, P. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2000 litų bauda.

P. S. skundu teismo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (b.l. 4-5). Nurodo, kad bendrovės patikrinimas atliktas neobjektyviai, neatsižvelgta į aplinkybę, jog kaip bendrovės generalinis direktorius administraciniais įsakymais dalį įgaliojimų yra delegavęs kitiems įmonės darbuotojams, už darbų saugą atsakingais paskirti padalinių vadovai. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant procesines normas, nes pareigūnas, nagrinėjęs bylą, visus tariamus teisės pažeidimus apibendrino, jų neišskirdamas, visas veikas kvalifikavo pagal vieną ATPK straipsnį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, tuo buvo pažeistas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, nes nuo inkriminuojamų tariamų pažeidimų padarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Nurodo, kad nuobauda paskirta neatsižvelgiant į ATPK 30¹ straipsnį, tuo pažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo tvarką. Pažymi, kad paskirtos baudos dydis neatitinka tariamų pažeidimų sunkumo.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo palikti galioti teisėtą ir pagrįstą nutarimą (b.l. 46). Nurodo, kad patikrinimo metu nenustatyta, jog P. S., kaip bendrovės generalinis direktorius, teises ir pareigas darbų saugos srityje būtų perdavęs kitiems asmenims. Pažymi, kad įgaliojimų perdavimas neturi įtakos bendrajam darbdavio atsakomybės principui pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 7 dalį. Institucijos manymu, P. S. veika kvalifikuota teisingai ir nuobauda paskirta nepažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos.

2007 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l. 67-71) P. S. skundas atmestas kaip nepagrįstas.

2007 m. birželio 26 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas P. S. apeliacinis skundas dėl 2007 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties panaikinimo (b.l. 73-77).

2008 m. vasario 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (b.l. 93-99) P. S. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Panaikinta 2007 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis ir P. S. administracinio teisės pažeidimo byla perduota nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, jog būtina išsiaiškinti aplinkybes, ar (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius P. S. savo įgaliojimus užtikrinti darbo įstatymų ir darbo saugos reikalavimų darbe laikymąsi nustatyta tvarka nebuvo perdavęs kitiems įmonės darbuotojams.

P. S. prašo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Pažymi, kad įgaliojimus darbo teisės srityje vykdyti buvo delegavęs kitiems darbuotojams, o apie bendrovės padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui buvo pranešęs 1999 m. gruodžio mėnesį.

Institucijos atstovai Jūratė Kašėtaitė ir Alfredas Janušauskas prašo administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. skundo netenkinti ir palikti galioti teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Konstatuojama.

ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog 2007 m. vasario 8 d. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo pavedimu dėl patikrinimo atlikimo Nr. 3IP-95 (b.l. 49) Klaipėdos skyriaus vyresniajam darbo inspektoriui Alfredui Janušauskui 2007 m. vasario 8-13 d. pavesta atlikti patikrinimą P. S. vadovaujamos įmonės gamybinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog patikrinimas atliktas įgalioto inspektoriaus.

Iš Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. vasario 8 d. reikalavimo Nr. 314-615 (b.l. 23-24) matyti, kad vyresnysis darbo inspektorius Alfredas Janušauskas, dienos metu atlikęs teminį uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įmonės ir padalinio (duomenys neskelbtini) patikrinimą, dalyvaujant generaliniam direktoriui P. S., vyriausiajai finansininkei A. L., nustatė saugos ir sveikatos teisės aktų bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

P. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 21) ir 2007 m. balandžio 6 d. nutarimu (b.l. 22) paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, būdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi: 1) įmonės darbuotojams R. Š., G. J., L. Ž., J. J. ir kitiems darbuotojams prieš darbo pradžią neįteikė darbuotojo tapatybę patvirtinančių dokumentų – darbo pažymėjimų, tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį, Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu 503 2 ir 9 punktus; 2) Valstybinei darbo inspekcijai nepranešė apie UAB (duomenys neskelbtini) padalinio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo pradžią, tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 11 dalį bei Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos 25 punktą. 3) įmonėje nenustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų laikymo tvarka, kad būtų darbuotojams prieinamoje ir žinomoje vietoje, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarko, patvirtintos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107, 39 punktą.

Dėl darbuotojų darbo pažymėjimų neįteikimo ir darbuotojų saugos bei sveikatos instrukcijų laikymo tvarkos

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 patvirtinto Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo 2 punkte numatyta pareiga darbdaviui fiziniam asmeniui arba darbdavio atstovui darbuotojui išduoti (keisti) pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą – darbo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalimi, įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam ar juridiniam asmeniui. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog P. S. 2004 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 01/01 (b.l. 15) už paruoštos dokumentacijos kontrolę, tinkamą darbo sutarčių žurnalų vedimą ir darbo pažymėjimų išdavimą, instruktažų pravedimą, specialių rūbų išdavimą ir visa kas numatyta Darbo įstatyme (taip nurodyta įsakyme) atsakingais paskyrė direktorę gamybai ir prekybai K. S., direktorių PVC langų, durų gamybai ir prekybai S. V. ir vyriausiąją buhalterę A. L..

Iš pateiktų pareiginių nuostatų matosi, jog S. V. (plastikinių langų, durų gamybos ir prekybos direktoriui) nuostatų (b.l. 144-153) 6.2 punktu nustatyta pareiga atlikti įvadinį bei darbo vietoje darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos, gamybinės sanitarijos ir higienos instruktavimą, bei užtikrinti jų vykdymą, K. S. (maisto produktų gamybos ir prekybos direktorei) nuostatų (b.l. 147-148) 7 puntu nustatyta pareiga kontroliuoti darbo pažymėjimų turėjimą darbo vietose, A. L. (vyriausiajai finansininkei) nuostatų (b.l. 149-153) 11.3 punkte nustatyta atsakomybė už darbo sutarčių sudarymą ir registraciją bei darbo pažymėjimų išdavimą ir registraciją.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. L. (b.l. 181-182), K. S. (b.l. 182) bei S. V. (b.l. 182-183) parodė, jog vykdė jiems generalinio direktoriaus įsakymu bei pareiginiais nuostatais pavestas funkcijas darbo teisės srityje.

Nors skundžiamajame nutarime konstatuota, jog P. S. įmonės darbuotojams R. Š., G. J., L. Ž., J. J. ir kitiems darbuotojams prieš darbo pradžią neįteikė darbuotojo tapatybę patvirtinančių dokumentų – darbo pažymėjimų, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. S. parodė, jog patikrinimo metu inspektorius Alfredas Janušauskas paprašė pateikti tik R. Š. ir G. J. darbo pažymėjimus. Šią faktinę aplinkybę bylos nagrinėjimo metu inspektorius Alfredas Janušauskas (b.l. 178) pripažino. Liudytoja A. L. parodė (b.l. 182), jog darbo pažymėjimai laiku išduodami visiems darbuotojams, o inspektoriui Alfredui Janušauskui patikrinimo metu parašytame pasiaiškinime (b.l. 25) nurodė, kad trims darbuotojams darbo pažymėjimai išduoti tik 2007 m. vasario 9 d., nes inspektorius pasiūlė taip rašyti. Pažymėtina, kad 2007 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje liudytoja J. J. parodė (b.l.55), jog turi darbo pažymėjimą, kurį laiko darbo vietoje, o 2007 m. birželio 7 d. teismo posėdyje liudytojas R. Š. parodė (b.l. 64), kad darbo pažymėjimą turi, tačiau inspektorius Alfredas Janušauskas neprašė pažymėjimų, tik užsirašė dirbančiųjų pavardes. Pripažintinas pagrįstu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad vyresnysis darbo inspektorius išvadą dėl pažeidimo padarė remdamasis tik darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalu (b.l. 26-30), kadangi nebuvo darbuotojų parašų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 patvirtinto Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo 9 punktas nustato, jog už darbo pažymėjimo išdavimą, jo nešiojimo ir laikymo darbo vietoje tvarkos nustatymą ir šios tvarkos laikymosi užtikrinimą atsakingas darbdavys, kuris atsako už teisės aktų reikalavimų pažeidimą, tačiau sistemiškai aiškinant šią teisės nuostatą, matyti, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalyje numatyta darbdavio kompetencija dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam ar juridiniam asmeniui, suponuoja, jog už minėtus pažeidimus atsakingas būtent įgaliotasis asmuo. Kaip minėta aukščiau, direktorė gamybai ir prekybai K. S. atsakinga už darbo pažymėjimų darbo vietose turėjimo kontroliavimą, o vyriausioji buhalterė A. L. – už darbo pažymėjimų išdavimą ir registraciją.

Skundžiamajame nutarime inter alia konstatuota, jog P. S. pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes įmonėje nenustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų laikymo tvarka, kad darbuotojai galėtų susipažinti su šiais dokumentais.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo“ 39 punktas reglamentuoja, kad instrukcijos, dokumentai, kuriuose pateikiami saugūs darbų metodai ar kita su darbuotojų sauga ir sveikata susijusi informacija, turi būti laikomi įmonės vadovo ar darbdavio įgalioto asmens nustatytoje ir darbuotojams žinomoje bei prieinamoje vietoje arba įteikiami darbuotojui.

2003 m. lapkričio 17 d. sudaryta uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo sutartis Nr. 31, kuria sutarta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) specialistai tvarkys, konsultuos, ruoš, projektus, tarpininkaus įsigyjant reikiamą medžiagą ir apsaugos priemones, bei bus paskirti specialistai, kurie prižiūrės, ves, pildys saugos dokumentaciją, bus atsakingi už priešgaisrinę saugą (b.l. 9). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius P. S. 2004 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 01/01 dalį savo įgaliojimų, inter alia susijusius su darbo sauga, delegavo kitiems asmenims. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) plastikinių langų, durų gamybos ir prekybos direktoriui S. V. pagal pareiginius nuostatus nustatyta pareiga atlikti įvadinį bei darbo vietoje darbų saugos, priešgaisrinės apsaugos, gamybinės sanitarijos ir higienos instruktavimą, bei užtikrinti jų vykdymą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, kad darbuotojų sveikatos ir saugos instrukcijos laikomos buhalterijoje ir šioje vietoje buvo patikrinimo metu patvirtino liudytojai A. L. ir S. V.. Ginčijamame nutarime išvada apie tai, jog pokalbių su darbuotojais metu paaiškėjo, kad pastarieji nežino kaip įgyvendinti savo teises saugos ir sveikatos srityje, nepatvirtinta jokia objektyvia medžiaga.

Subjektas (asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus) yra vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų. Svarbiausi subjekto požymiai išvadinti ATPK 12-16 ir 19 straipsniuose. Juose išvardintos ir pagrindinės subjektų grupės. Individualaus subjekto požymiai yra bendrieji (amžius, pakaltinamumas) ir specialieji (išvardinti teisės normoje, numatančioje atsakomybę už konkrečią veiką. Už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą (ATPK 41 straipsnio 1 dalis) administracinėn atsakomybėn traukiamas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog P. S. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už aptartus pažeidimus, net ir nustačius jų padarymo faktą, nes konstatuojama, kad įgaliojimus šioje srityje jis yra perdavęs kitiems asmenims (įgaliotiems asmenims). P. S. administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies, Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu 503 2 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107, 39 punkto pažeidimo, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl nepranešimo apie padalinio veiklos pradžią

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 11 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr.242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ patvirtinimo 25 punktas numato prievolę darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įgyvendinančiam darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki faktiško įmonės (jos dalies) eksploatavimo pradžios išsiųsti pranešimą Valstybinei darbo inspekcijai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog šią pareigą įvykdė, savo argumentus grįsdamas rašytiniais įrodymais – 1999 m. gruodžio 2 d. pranešimo kopija (b.l. 10). Minėtas įrodymas patvirtina, kad P. S. 1999 m. gruodžio 2 d. siuntė pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui apie UAB (duomenys neskelbtini) filialo adresu (duomenys neskelbtini) veiklos pradžią nuo 2000 m. sausio 2 d. Institucija teigia, jog šio pranešimo negavo ir jis nėra įregistruotas Gautų dokumentų registracijos žurnale. Teismas, apžiūrėjęs Gautų dokumentų registracijos žurnalo 1997-2000 m. originalą ir prijungęs jo dalies kopiją (b.l. 154-170), įsitikino, kad jame nėra įrašų apie minėto pranešimo gavimą. Tačiau šiame žurnale yra taisyti įrašai Nr. 434 ir Nr. 436, daryti 1999 m. gruodžio 7 d., kurių ištaisymas neaptartas. Įrašų ištaisymo faktą pripažino Institucijos atstovė Jūratė Kašėtaitė (b.l. 184). P. S. teigimu išsiųstas 1999 m. gruodžio 2 d. pranešimas apie padalinio veiklos pradžią Institucijoje galėjo būti gautas būtent šiuo laikotarpiu. Aplinkybė, jog nepateikti įrodymai apie pranešimo išsiuntimą bei jo gavimą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje, negali būti besąlygiškai traktuojama kaip šios pareigos neįvykdymas.

Be to praleistas nuobaudos skyrimo terminas už minėtą teisės pažeidimą.

ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Skundžiamame 2007 m. balandžio 6 d. nutarime nurodyta, jog įmonės padalinys faktiškai buvo pradėtas naudoti nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Teisės pažeidimas, dėl kurio P. S. paskirta administracinė nuobauda, pagal savo pobūdį yra trunkamasis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2007 m. kovo 27 d., nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo priimtas 2007 m. balandžio 6 d. Šiuo atveju protokole ir skundžiamame nutarime nurodoma, kad teisės pažeidimas buvo ir truko iki 2007 m. vasario 8 d., iki atliktas bendrovės (duomenys neskelbtini) ir bendrovės padalinio patikrinimas. Tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, jog šiame padalinyje vyresnysis darbo inspektorius Alfredas Janušauskas lankėsi 2001 m. gegužės 15 d. (t.y. tuo metu, kai pagal nutarime nustatytas aplinkybes padalinys pradėtas naudoti nuo 1999 m. gruodžio 1 d.) ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 33), tačiau P. S. už nepranešimą apie padalinio naudojimo pradžią administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Kaip turi būti skaičiuojami administracinių nuobaudų skyrimo už trunkamuosius teisės pažeidimus terminai, numatyti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (Administracinių teismų praktika Nr.4, p. 62-63, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 271-276, 2007 m. gegužės 25 d. nutartis adm. byloje Nr. N3-1073-07, 2007 m. liepos 4 d. nutartis adm. byloje Nr. N3-1297-07). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomenduoja teismams laikytis praktikos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Darytina išvada, kad vyresnysis darbo inspektorius Alfredas Janušauskas, lankydamasis 2001 m. gegužės 15 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinyje (duomenys neskelbtini) ir atlikdamas patikrinimą, turėjo realią galimybę nustatyti daromą pažeidimą – nepranešimą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui apie šio padalinio veiklos pradžią, todėl šį data laikoma daromo trunkamojo teisės pažeidimo paaiškėjimo diena.

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutarimas dalyje dėl nepranešimo apie padalinio atidarymą naikintinas minėtu pagrindu ir administracinė byla nutraukiama.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą patenkinti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutarimą, kuriuo P. S. paskirta 2000 litų bauda už ATPK 41 straipsnio 1 dalies pažeidimą, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.