Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vidmil“ atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ultima optio“ ieškinį atsakovei E. P. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3571-640/2018 UAB „Vidmil“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Ultima optio“ (el. b. psl. 5-6). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi BUAB „Vidmil“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, minėta nutartimi taip pat patvirtinta 1500 Eur administravimo lėšų suma (iš kurios 1140 Eur sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas ir 360 Eur kitos išlaidos), kuria administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms visam bankroto procesui (el. b. psl. 12-16). Bylos duomenimis atsakovė ėjo ieškovės direktorės pareigas (el. b. psl. 9-11).

Ieškovė savo reikalavimą atsakovei kildina iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad reikalavimas pareikštas netinkamos šalies.

Kiekvieno įmonės bankroto proceso metu yra patiriama teismo ir administravimo išlaidų. Administravimo išlaidas pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administravimo išlaidos yra apmokamos pirmiausia iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

Tačiau ne visos nemokios įmonės turi turto ar jo turi pakankamai tokioms išlaidoms sumokėti. Tais atvejais, kai įmonė neturi turto administravimo ir teismo išlaidoms padengti, teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktas) arba taiko įmonei supaprastinto bankroto procesą (ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei BUAB „Vidmil“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas supaprastintas bankroto procesas.

ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte.

ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu - išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018 išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau apsunkindami situaciją ir apribodami galimybę tinkamai likviduoti įmonę, taip pat nurodytas specialus subjektas, turintis pagrindą reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, pažeidęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu tampa atsakingas kreditoriui, įmokėjusiam pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytą sumą administravimo išlaidoms padengti, arba bankroto administratoriui, kuris, įmonei neturint turto ar turint jo nepakankamai administravimo išlaidoms padengti, prisiėmė riziką administruoti įmonę savo lėšomis. Taigi tik šioje normoje įvardyti asmenys (kreditorius ir administratorius), kurių lėšomis vykdomas ar įvykdytas įmonės likvidavimas supaprastinto bankroto proceso metu, turi teisę išsiieškoti šias išlaidas iš asmenų, pažeidusių pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Supaprastinto bankroto proceso procedūros specifika lemia tai, kad administratoriaus patiriama dėl įmonės likvidavimo žala negali būti laikoma bankrutuojančios įmonės patiriama žala.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad reikalavimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu priteisti administravimo išlaidas reiškia pati bankrutuojanti įmonė BUAB „Vidmil“, t. y. reikalavimą dėl administravimo išlaidų atlyginimo teikia ne bankroto administratorė, o bankrutuojanti įmonė. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimu nurodė, kad ieškovė galimai yra netinkama proceso šalis. Šį atsiliepimą teismas siuntė ieškovei susipažinti ir siūlė pateikti nuomonę dėl šalies tinkamumo. Ieškovę atstovaujantis bankroto administratorės UAB „Ultima optio“ įgaliotas asmuo 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo teismą, kad bankroto administratorės nuomone ieškovė yra tinkama proceso šalis (el. b. psl. 87). Teismas su tokia ieškovės pozicija neturi pagrindo sutikti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal teismų įstatymą pirmosios instancijos teismas yra saistomas apeliacinės instancijos teismo suformuotų teisės aiškinimo taisyklių.

Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, teisės aktais bei Teismų praktika, Teismo vertinimu, reikalavimo teisę dėl bankroto administratorės turėtų administravimo išlaidų atlyginimo, teikiant BUAB „Vidmil“ bankroto administravimo paslaugas, turi ne bankrutuojanti įmonė, o priklausomai nuo bylos aplinkybių kreditorius (jas iš anksto apmokėjęs) ar bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo (prisiėmęs atitinkamą riziką), t. y. tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė). Teismas prieš bylos iš esmės nagrinėjimą atkreipė ieškovės dėmesį dėl netinkamos procesinės šalies, tačiau ieškovė nesutiko ir nurodė, jog ji turi reikalavimo teisę į atsakovę. Teismas konstatuoja, jog bankrutuojančiai įmonei nepriklauso reikalavimo teisė (netinkama ieškovė), reikalauti apmokėti patirtas administravimo išlaidas iš buvusios įmonės vadovės, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1500 Eur administravimo išlaidų priteisimo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį atmestinas kaip pareikštas netinkamo ieškovo (CPK 45 straipsnis).

Teismas nepasisako dėl kitų atsiliepimo argumentų, nes ieškinys atmestinas tuo pagrindu kaip pareikštas netinkamos ieškovės (CPK 45 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą neteikė, dėl ko teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu 270 straipsniu, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.