Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2014-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-138-743/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-09-09
Bylos Nr.
1-138-743/2014
Teisminio proceso Nr.
1-72-1-00134-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-138-743/2014;teisminio proceso Nr. 1-72-1-00134-2014-6;procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2;
(S)1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1;1.1.8.7.9; 1.2.14.1.2.1;1.2.14.1.2.2; 2.1.16.1.8;2.1.16.1.10; 2.10.1;2.10.1.3; 2.10.1.4LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 9 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, kurioje

T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyve­nantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, kaltina­mas pa­gal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikals­ta­­mos veikos padarymui, 2014 m. balandžio 27 d. apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupe su J. J., (duomenys neskelbtini), per duris įsibrovė į patalpą – A. J. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur atvirai pagrobė svetimą turtą: pinigus – 100 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1800“ 30 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Motorola W156“ 30 litų vertės, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. J. bendrą 160 litų tur­ti­nę žalą.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo T. J. parodymais (t. 2, b. l. 9-10, 14-15, 19-20, 22-23), kuriuose savo kaltę jis pripa­ži­no visiš­­kai. Paaiškino, kad 2014 m. balandžio 27 d. apie 19 val. susitiko su P. R. ir jo automobiliu nuvyko pas S., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime. Gėrė alų, paskui nu­va­­­­žiavo pas J. J.. P. sakė, kad neturi benzino. Automobilyje geriant alų, J. J. pasigyrė, kad žino bobutę, kuri turi daug pinigų, žino kur ji gy­vena, pas P. paprašė nu­vežti, rodė kelią. Privažiavus sodybą jam pasiūlė eiti kartu ir jis suti­ko. P. R. ir E. S. liko automobilyje. J. J. pasakė, kad žino, jog bobutė pi­nigus slepia pakišusi po ap­va­liu stalu. Priėjus prie lauko durų, J. J. paėmęs už rankenos stip­­riai patraukė ir ji liko sau­jo­je. Galėjo būti apie 23 val., pasišvietė telefonu. Kai įėjo į kambarį, bo­­butė lovoje miegojo. Jis jos nepa­žinojo, o J. sakė, kad pas ją anksčiau dirbo. J. J. šūk­­­telėjo bobutei keltis, o jis liepė duo­­­ti pinigus. Bobutė iš rankinėje buvusios piniginės išėmė ir jam padavė pinigus, kurie buvo ku­piū­­­­romis po dvidešimt ir dešimt litų, buvo ir metalinių monetų, viso apie šimtas litų. Tuo pat metu jis nuo stalo pavogė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1800“, kitą tele­fo­ną „Motorolla W156“ pavogė J. J.. Telefoną „Motorolla“ J. atidavė jam, jis telefonų SIM korteles išmetė. Pinigų nesidalino, pirko benzino, alaus. Telefoną „Nokia“ atidavė motinai, o „Motorollą“ laikė namuose. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

J. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymais (t. 1, b. l. 129-130, 133-134, 137-140), iš kurių matyti, kad 2014 m. balandžio mėnesio pabaigoje, dienos neprisimena, jau būdamas neblaivus susitarė susitikti su E. S., kuris į (duomenys neskelbtini) kaimą pas jį atvažiavo kartu su T. J., automobilį vairavo P. R.. Automobilyje gė­rė alų. Kai E. S. pasakė, kad reikia pinigų benzinui, jis pasakė, kad žino bobutę, kuri turi pi­nigų, sakė nueis iš jos pasiskolinti. Nuvažiavus prie tos bobutės namų, T. J. pasiū­lė eiti kar­t­u ir jis sutiko. Einant T. pasakė, kad bobutė pinigus slepia pakišusi po apvaliu stalu. Pri­ėjus prie namo durų pamatė, kad jos užkabintos iš vidaus, jas stipriai patraukė ir durų rankena liko jo ran­­koje. Pirmas į vidų įėjo jis, o iš paskos T., jis pasišvietė telefonu. Jis ieškojo pinigų po stalu, ta­čiau nerado. Po to su T. nuėjo į kitą kambarį, kur miegojo bobutė, jis liepė jai keltis, o T. liepė duo­ti pinigus. Iš pradžių ji pasakė, kad pinigų neturi, o paskui iš rankinėje buvusios pini­gi­nės išėmė vi­sus pinigus ir padavė T.. T. nuo staliuko paėmė mobilų telefoną, jis paėmė kitą mobilų te­lefoną ir abu išėjo. Telefonai buvo Nokia ir Motorolla. Fizinio smurto prieš moterį ne­nau­do­jo. Iš­ėjus iš namo jis daugiau į automobilį nesėdo, o pėsčiomis nuėjo namo. Kada pavogtą tele­fo­ną pa­da­vė T., neprisimena. Iš T. nei telefono, nei pinigų negavo. 2014-08-27 su T. J. bu­vo nuvykęs pas A. J. ir kartu atlygino jai padarytą žalą.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 4-18), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra. (duomenys neskelbtini) esančioje A. J. sodyboje. Šalia gyve­na­mo­­jo namo lauko durų ant žemės guli durų rankena.

Kratos protokolu (t. 1, b. l. 28-29), iš kurio matyti, kad D. J. buto kambaryje rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 30), iš kurio matyti, kad T. J. pateikė telefoną „Motorolla W156“.

Daiktų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 31-34), kuriuo apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 1800“ ir „Motorolla W156“.

Nukentėjusiosios A. J. parodymais (t. 1, b. l. 69-72), kad 2014-04-27 apie 23 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir miegojo. Namo durys buvo užka­bin­­tos kabliu iš vidaus. Išgirdusi balsą „duok pinigus“ ir atsimerkusi prie lovos pamatė vaikiną, kito vaikino nematė, buvo tamsu. Ji pasakė, kad pinigų neturi, tačiau jis pasakė, kad turi. Tada ji iš ran­ki­­­nėje esančios piniginės išėmė pinigus ir jam padavė. Tas vaikinas su ja kalbėjo gražiai, jos nebau­gi­no, negąsdino. Kai vagis išėjo, ji iš lovos nesikėlė, miegojo toliau. Ryte atsikėlusi pamatė, kad nuo stalo pavogti du mobilieji telefonai ,,Nokia“ ir „Motorolla. Nuėjusi pas J. V. papa­­­sakojo kas atsitiko ir ji paskambino policijai. Mobilieji telefonai jai grąžinti.

Liudytojos J. V. parodymais (t. 1, b. l. 76-78), iš kurių matyti, kad 2014-04-28 apie 9 val. pas ją atėjo A. J. ir pasakė, kad naktį kažkas išlupo namo duris ir paėmė du telefonus bei apie 100 litų. Ji įkalbėjo A. J., kad reikia kviesti policiją, jai suti­kus, paskambino ir iškvietė.

Liudytojo E. S. parodymais (t. 1, b. l. 79-80), iš kurių matyti, kad 2014 m. ba­lan­džio mėnesio pabaigoje, dienos neprisimena, buvo su T. J., jo draugu P., o sute­mus nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas J. J.. Visi kartu gėrė alų, kalbėjo, kad reikia pini­gų ben­zinui. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės ir užmigo, kas vyko toliau nematė. Pabudo jau važiuo­jant link Druskininkų, girdėjo, kaip T. J. pasakojo, kad kažkuris iš jų išlupo duris ir iš bo­bu­tės paėmė pinigus, apie telefonus nekalbėjo. Tuo metu J. J. su jais jau nebu­vo.

Liudytojo P. R. parodymais (t. 1, b. l. 81-82), iš kurių matyti, kad 2014 m. ba­landžio 27 d. su T. J. nuvažiavo pas S. į (duomenys neskelbtini) kaimą, paskui nuvažiavo pas J. J.. Automobilyje visi gėrė alų. J. J. paprašė nuvežti pas bobutę, sakė, kad žino, jog ji turi pinigų, rodė kelią, pasakė kur sustoti. Kokiam kaime buvo ta sodyba jis nežino. J. J. nuėjo su T. J.. Netrukus jie grįžo, kad bobutę jie apiplėšė, nesakė. J. J. nuėjo namo, o T. J. atėjo į automobilį. Jie nuvažiavo į Druskininkus, T. nupirko benzino.

Liudytojos D. J. parodymais (t. 1, b. l. 83), iš kurių matyti, kad 2014 m. balan­džio mėnesio pabaigoje sūnus T. J. jai atidavė mobilų telefoną „Nokia“, kuris pas ją bu­vo rastas kratos metu. Sūnus sakė, kad telefoną pirko už 10 litų.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad T. J. kaltė pa­da­­rius jam inkri­­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis įsibrovęs į gyvenamąją namą atvirai pa­gro­­bė svetimą turtą, todėl jo padaryta nu­si­kal­sta­ma vei­ka teisingai kva­­lifi­kuota pagal BK 178 straips­nio 2 dalį.

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areš­tas, ar­ba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skir­­­­­ti kaltina­ma­­­­­jam 45 parų arešto bausmę. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti trečda­liu ir pakir­­­ti 30 parų arešto. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžia­muo­­­­­ju įsa­­ky­­mu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, prašo skirti mažesnę bausmę (t. 2, b. l. 76).

Kaltinamojo atsakomybę leng­­vi­nančiomis aplinkybėmis pripa­žin­ti­na tai, kad prisipažino pada­ręs bau­džia­mo­jo įstatymo numatytą veiką ir nuošir­džiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsa­ko­my­bę sunki­nančiomis aplin­ky­bėmis pripa­žin­ti­na tai, kad nusi­­kals­ta­mą veiką pa­darė bendrininkų grupe ir būdamas aps­vai­gęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­­kos nu­si­kals­ta­­mos veikos pada­ry­mui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punk­tai).

Parenkant bausmę, būtina atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį. T. J., dar būdamas nepil­na­me­tis, 2011-10-19 Drus­kininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžia­mo­sios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (t. 2, b. l. 32-40). To paties teismo 2012-06-08 ir 2012-06-22 nuosprendžiais pripažintas kaltu dėl tyčinių apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 5, 6 dalyse, 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo (t. 2, b. l. 28-30, 41-63), praėjus aštuoniems mėnesiams po registracijos probacijos skyriuje panaikinimo, padarė nau­ją tyčinį apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 66-67), charakte­ri­­zuojamas neigiamai (t. 2, b. l. 73), nedirba (t. 2, b. l. 69), nesimoko. Įvertinus tai, teisė­ja sprendžia, kad T. J. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi baus­mė, ku­rią siūlo ir prokuro­rė, – areštas. Tei­sė­ja nėra saistoma pro­ku­ro­rės siūlomu ar kaltinamojo pagei­dau­­­­­jamu baus­­­­­mės dydžiu. Paren­kant baus­mės dydį atsižvelgia­ma į kaltinamojo padarytos nusikals­ta­­­mos vei­kos pobū­dį, pavo­jin­gu­mą, į kal­­ti­na­mojo as­­­­me­­­­ny­bę, į tai, kad yra dvi jo atsakomybę len­g­vi­­­nančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus šias aplin­ky­bes teis­mas spren­džia, kad kalti­na­ma­jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei jos vidurkis, nes pri­pa­­­žintina, kad ši bausmė bus pa­kan­kama pa­siek­­ti bausmės tikslams – sulaikyti jį nuo nusikalstamų vei­kų da­ry­mo, nubausti bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Nukentėjusioji A. J. buvo pareiškusi 100 litų ci­vi­li­nį ieškinį (t. 1, b. l. 74). Kadangi nusikaltimu padaryta žala atlyginta (t. 1, b. l. 68), procesas dėl civilinio ieš­ki­nio nu­trauk­tinas.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo T. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-05-22 iki 2014-05-23 (dvi paros) (t. 2, b. l. 2-4).

Siekiant užtikrinti nekliudomą nuosprendžio įvykdymą kaltinamajam paskirta kardomoji prie­­monė – rašytinis pasižadė­ji­­mas neišvykti – panaikin­tina pradėjus vykdyti įsiteisėjusį bau­džia­mą­­jį įsakymą.

Dvi kompaktinės laikmenos su 2014-05-06 nutarimų pagrindu gautomis išklotinėmis palik­ti­nos saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikaltimo tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. J. laikinajame sulai­­ky­me išbūtą laiką nuo 2014-05-22 iki 2014-05-23 (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prily­gi­nant vie­nai arešto parai, ir nustatyti galutinę bausmę – 28 (dvidešimt aštuonias) paras arešto.

Civilinį procesą dėl nukentėjusiosios A. J. civilinio ieškinio nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikin­ti pra­dėjus vykdyti įsiteisėjusį bau­džia­mąjį įsakymą.

Dvi kompaktinės laikmenas palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti T. J., jog:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­lau­­da­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė