Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (nuo 2011-06-28 deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę), neteistas (2016-09-20 prokuroro nutarimu, 2016-09-21 patvirtintu Jonavos r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.)), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. prieš šeimos narį panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. sausio 29 d., apie 21.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mažamečių vaikų R. I. D., gim. (duomenys neskelbtini),., ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini),., akivaizdoje, dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine I. K. (buv. S.) metu, tyčia kairės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai I. K. į veidą ir užsuko ranką, o nuo suduoto smūgio nukentėjusiajai nugriuvus, gulinčiai ant grindų tyčia sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas bei, suėmęs už kaklo, smaugė, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. K. (buv. S.) poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, kairiame petyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame sėdmenyje, kakle, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusios I. K. (buv. S.) sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, V. D. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad I. S. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie 8 metus, augina dvi dukras E ir R 6 ir 3 metų amžiaus. 2018 m. sausio 29 d. vakare grįžo į namus išgėręs degtinės, jautėsi apsvaigęs. Ant sugyventinės veido ir kūno sužalojimų nematė. Sugyventinė pamačiusi, kad išgėręs, šaukė ant jo, rankomis baladojo per nugarą, įspyrė į koją, nuo ko jis nugriuvo ant žemės. Atsikėlęs paėmė sugyventinei už rankos, norėjo ją pastumti. Sugyventinei susipainiojo kojos, ji bandė griūti, tačiau jis jos nepaleido, prilaikė už rankų ir lėtai nuleido ant žemės. Nukentėjusioji draskėsi. Visų aplinkybių tiksliai nepamena, bet pripažįsta, kad galėjo kairės rankos delnu suduoti I. K. į veidą ir užsukti ranką. Jis nugriuvusios nukentėjusiosios nemušė, nesudavė smūgių nei rankomis, nei kojomis į galvą ir kitas kūno vietas. Nepamena, kad būtų nukentėjusiąją smaugęs. Apie įvykį sako tai, ką prisimena. Nukentėjusioji užrakino duris, pasakė, kad kvies policijos pareigūnus. Išgirdęs, kad nukentėjusioji telefonu kalba su pareigūnais, iššoko per balkoną. Prieš tai su sugyventine konfliktų, pasireiškusių smurtu, nebuvo. Konflikto metu vaikai buvo namuose, sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Vaikai jokio veiksmo nematė, tik girdėjo jų pakeltus balsus. R. išgirdusi triukšmą sušuko „tėti“ ir jie baigė triukšmauti. Grumtynių metu vaikų nestebėjo. Supranta, kad labai negražiai pasielgė. Nukentėjusiosios neatsiprašė, nes nebuvo progos. Neketina toliau kartu su nukentėjusiąja gyventi. Savo vardu jokio registruotino turto neturi. Nebūtų įvykęs konfliktas, jeigu būtų buvęs blaivas. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, yra užsiregistravęs į Minesotos programą, stengiasi susitvarkyti. Jei teismas paskirtų įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo, gydytis sutiktų. Kitą savaitę ketina važiuoti į Panevėžį pas užkalbėtoją nuo alkoholizmo.

Nukentėjusioji I. K. (buv. S) parodė, kad kaltinamasis jos sugyventinis. Šių metų sausio 29 d., apie 20 val., V grįžo namo ir, nuėjęs į balkoną, gėrė parsineštą alkoholį. Ji jam siūlė eiti valgyti, tačiau kaltinamasis ją siuntinėjo necenzūriniais žodžiais, priekaištavo dėl maisto. Abu susibarė dėl pinigų, reikėjo sumokėti mokesčius, o kaltinamasis pinigus leido alkoholiui. Kaltinamasis, atėjęs į kambarį, stumdė stalą, išmetė maistą. Jie susipyko. Kaltinamasis griebė jai už sužalotos rankos, stūmė, užsuko ranką, su ranka stūmė veidą. Ji gindamasi trenkė atgal. Jis labai supyko, parvertė ant žemės, trenkė kumščiu ne vieną kartą per galvą, nugarą, spyrė į nugarą, už megztinio suėmęs smaugė. Megztinis aukštu kaklu, liko ant kaklo įrėžimai. Jai nukritus, mergaitė ėmė klykti „tėti“. Mergaitės kambaryje žaidė ant žemės ir viską matė. Jis, uždaręs duris, toliau ją trankė, už plaukų pešė, už megztinio smaugė ir vis rėkė: „ar gavai ko norėjai“. Smūgių skaičiaus pasakyti negali. Atsisėdusi ant lovos, ėmė juoktis. Tada jis dar kartą trenkė. Ji tada spyrė jam į tarpkojį ir pabėgo į kambarį pas vaikus. Užsidariusi duris skambino pareigūnams. Kaltinamasis dar bandė brautis į kambarį, tačiau išgirdęs, kad ji skambina policijai, iššoko per balkoną. Jeigu kaltinamajam yra kokie sužalojimai, tai jie galėjo atsirasti lendant per labai siaurą plyšį pro balkono grotas. Ji pripažįsta, kad kaltinamajam trenkė ne vieną kartą, bet tikrai jo nespardė. Konfliktai būna dažni dėl kaltinamojo alkoholio vartojimo. Blaivus jis visai kitas žmogus. Nebenori gyventi kartu su kaltinamuoju. Mano, kad ir kaltinamasis pas ją nebegrįš. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Ne pirmą kartą kaltinamasis prieš ją naudoja fizinį smurtą, daug kartų pykosi, taikėsi. Susitaikydavo jos iniciatyva. Kaltinamasis myli mergaites, mergaitės irgi jį myli. Vyresnėlė ypač prisirišusi prie tėvo.

2018-01-29 apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini), (b. l. 25-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 363/2018 (02), nustayta, kad I. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairiame petyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame sėdmenyje, kakle. Sužalojimai kakle padaryti galimai užveržus drabužių apykakle, kiti sužalojimai - padaryti kietais bukais daiktais, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 37).

Asmens blaivumo testo duomenimis nustatyta, kad 2018-01-30, 01.40 val., V. D. nustatytas 2,07 prom. girtumas (b. l. 86-87).

Kaltinamasis V. D. iš dalies pripažino atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus. Pripažino, kad rankos delnu sudavė nukentėjusiajai I. K. į veidą ir užsuko ranką, nepripažino, kad nugriuvusiai ant grindų nukentėjusiajai sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas bei, suėmęs už kaklo, smaugė, bei nurodė, kad vaikai tarp jo ir nukentėjusiosios kilusio knflikto nematė. Teismas konstatuoja, kad, nesant liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti kaltinamojo ar nukentėjusiosios parodymus, kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti, yra ypač svarbus nukentėjusiosios ir kaltinamojo aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji buvo nuosekli, aiškindama apie įvykio aplinkybes, tuo tarpu kaltinamojo aiškinimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra visiškai nuoseklus, o būtent: 2018-01-30, apklausiamas įtariamuoju, V. D. parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, supykęs ant nukentėjusiosios, jai gulinčiai ant grindų, suėmęs už megztinio, ją papurtė, kadangi buvo girtas, todėl dėl neblaivumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, sutinka, kad tikrai padarė sugyventinei įtarime nurodytus sužalojimus. Taip pat nurodė, kad konflikto metu namie buvo mažametės dukros, tačiau ar jos matė konfliktą, nežino. Toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas patvirtina jo norą švelninti savo padėtį, neteisingai nurodant aplinkybes. Nukentėjusi nuo pirmosios apklausos nurodė įtarimuose nurodytus kaltinamojo veiksmus bei išliko nuosekli įrodymų tyrimo teisme metu. Teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu. Be to, nukentėjusios parodymai atitinka specialisto išvada nustatytą sužalojimo pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. D. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai įrodo, kad jis fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, baigtas. Taip pat atsižvelgtina ir į V. D. asmenybę – išsiskyręs, nedirbantis, VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 127), neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 125).

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta sankcija – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, teismas vertina, kad, siekiant pasiekti bausmės keliamus tikslus, tikslinga V. D. skirti laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį nei galimos skirti šios bausmės vidurkis. Tikslu užtikrinti tinkamą bausmės paskirties įgyvendinimą ir nusikalstamo elgesio prevenciją, kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai, padėsiantys kontroliuoti kaltinamąjį ir prižiūrėti jo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, ir į tai, kad kaltinamasis ir anksčiau yra smurtavęs prieš nukentėjusiąja (ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu susitaikius kaltininkui ir nukentėjusiajai) taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manoma, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos V. D. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje V. D. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais.

Prokurorė prašė kaltinamajam skirti BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti V. D. gyventi skyrium, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu per visą bausmės atlikimo laiką.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nėra anksčiau teistas, nėra baustas administracine tvarka, be to, kaip nurodė pati nukentėjusioji, V. D. vykdo jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios sąlygas - šiuo metu gyvena atskirai. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios teigimu, jie nebeketina toliau kartu gyventi. Be to, nukentėjusiosios paaiškinimais, konfliktai kyla dėl kaltinamojo alkoholio vartojimo, blaivas kaltinamasis yra visai kitoks žmogus. Negalima neatsižvelgti į tai, jog kaltinamasis pripažįsta priklausomybę nuo alkoholio, sutinka ir nori gydytis nuo alkoholizmo, kaltinamojo teigimu, yra užsirašęs į Minesotos psichologinę reabilitacijos programą. Kaip nustatyta nukentėjusiosios paaiškinimais, kaltinamasis myli dukras, dukroms tėvas taip pat reikalingas, ypač vyresnioji dukra prie jo labai prisirišusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimo kaltinamąjį gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios tam tikru atstumu paskyrimas nebūtų tikslingas, be to, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas pakenktų nepilnamečių vaikų interesams, nes mažamečiai vaikai, gyvenantys kartu su nukentėjusiąja, neturėtų galimybės matytis su savo tėvu.

Kaltinamajam V. D. skirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 77-78) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 70-71) paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Kaltinamasis V. D. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-01-30 01.35 val. iki 2018-01-31 13.19 val. (b. l. 64-68). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-01-30 iki 2018-01-31, t. y. vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. D. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

V. D. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.