- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- e2-37321-1167/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14470-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- „Swedbank P&C Insurance“ AS
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.5.2.9Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikianti per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. V. 1 514,48 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. vasario 18 d. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tuo metu nuosavybės teise priklausiusiame atsakovui M. V. įvyko vandens nuotėkis, dėl ko buvo aplietas žemiau esantis butas, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Butas, kuris buvo aplietas, ir jame buvęs kilnojamasis turtas buvo apdraustas ieškovės. Nukentėjusio buto savininkas pateikė ieškovei pranešimą apie turto draudimo įvykį. Ieškovės atstovas apžiūrėjo turtą ir surašė Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Aiškinantis užliejimo priežastis buvo patekta į atsakovui priklausantį butą ir padarytos užliejimo židinio nuotraukos – dėl nesandaraus vamzdyno šlampanti siena. Atsakovo bute gyvenusi nuomininkė pasirašė Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, tuo patvirtindama, jog akte teisingai nurodyta užliejimo židinio vieta. Ieškovės partneriai atliko aplieto buto remonto išlaidų skaičiavimus ir pateikė sąmatą, kurioje nurodyta, kad žalą patyrusio buto remonto išlaidų suma – 1 538 Eur. Atsižvelgdama į šią sąmatą bei taikytiną nusidėvėjimo normą (23,52 Eur), ieškovė nukentėjusio buto savininkui sumokėjo 1 514,48 Eur dydžio draudimo išmoką. Sumokėjusi draudimo išmoką ieškovė telefonu kreipėsi į atsakovą informuodama apie susidariusią situaciją bei prašydama atlyginti padarytą žalą. Atsakovas padarytos žalos gera valia neatlygino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo priteisti žalos atlyginimą tik ta apimtimi, su kuria sutinka; atmesti ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip nepagrįstą; alternatyviai prašo – sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki teismo nustatytos protingos ir teisingos sumos.
4. Atsiliepime nurodyta, kad iki bylos iškėlimo atsakovas nėra gavęs jokio raštiško ieškovės reikalavimo, sąskaitos ar pretenzijos dėl žalos atlyginimo. Vienintelis kontaktas su ieškove buvo trumpas telefoninis skambutis, kurį atsakovas nutraukė vos išgirdęs bendrovės pavadinimą, nes su šia įmone neturi jokių sutarčių ar kitų santykių. Jokio oficialaus reikalavimo nei telefonu, nei raštu nebuvo pateikta. Vienintelis elektroninis laiškas, gautas 2024 m. vasario 22 d., buvo atsiųstas ne ieškovės, o žalos ekspertės, kuri trumpai parašė „siunčiu foto“ ir pridėjo nuotraukas, susijusias su žalos fiksavimu. Jokios papildomos informacijos, paaiškinimų ar reikalavimų šiame laiške nebuvo. Po šio vienintelio ekspertės laiško iki minėto ieškovės bandymo susisiekti telefonu praėjo apie 1,5 m. Atsakovo teigimu, ieškovė turėjo atsakovo kontaktinius duomenis (įskaitant elektroninio pašto adresą), tačiau jų nenaudojo ginčui spręsti. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip pasyvus ir neatitinkantis pareigos siekti taikaus ginčo sprendimo prieš kreipiantis į teismą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas laiko nepagrįstu ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. vasario 18 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis: (duomenys neskelbtini). Iš Turto apžiūros akto nustatyta, kad butas užlietas iš virš esančio buto, adresu: (duomenys neskelbtini), atsakingu už žalą nurodytas atsakovas M. V.
6. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui M. V.. Remiantis 2024 m. sausio 26 d. Gyventojų turto draudimo liudijimu (polisu) Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis: (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas gyventojų turto draudimu ieškovės bendrovėje, draudimo laikotarpis – nuo 2024 m. sausio 27 d. iki 2025 m. sausio 9 d.
7. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieškovė, kompensuodama užliejimo metu padarytą žalą, išmokėjo draudėjui 1 514,48 Eur dydžio draudimo išmoką, remdamasi uždarosios akcinės bendrovės „Infranet“ parengta nuostolio apskaičiavimo sąmata (el. b. l. 46). Atsakovas žalos sumos neginčija.
Dėl žalos atlyginimo
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikė), išmokėjusi draudimo išmoką dėl apdrausto turto sugadinimo, perėmė nukentėjusio asmens teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už žalą asmenų.
9. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
10. Iš byloje esančio 2024 m. vasario 21 d. Turto apžiūros akto matyti, kad atsakovui tuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas yra virš užlieto buto. Byloje nėra duomenų, kad namo bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose nagrinėjamo įvykio metu buvo avarijų, taip pat nėra duomenų, jog būtų buvę atliekami kokie nors bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų remonto darbai. Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, įvertinęs ir išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad vanduo, padaręs žalą užlietam butui, tekėjo būtent iš atsakovo tuo metu asmeninės nuosavybės teise valdomo ir naudojamo buto, nes kitų vandens patekimo į užlietą butą šaltinių ir priežasčių byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis).
11. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
12. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už draudėjui priklausančiam butui, jį užliejus vandeniu, padarytą žalą atsakingas virš šio buto esančio buto įvykio metu buvęs valdytojas atsakovas, kuris neužtikrino buto tinkamo naudojimo tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovo neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su užlietam butui padaryta žala.
13. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad reiškiančiai reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovei pakanka įrodyti buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto, ką byloje esantys įrodymai patvirtina. Spręsdamas dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio, teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo atlyginti draudimo išmokos sumą, kurią apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui atsižvelgdama į turto nusidėvėjimą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį byloje nustatytų aplinkybių neginčijo, taip pat nereiškė prieštaravimų reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteistina 1 514,48 Eur žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
15. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 34 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
18. Atsakovas nesutinka su reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki teismo nustatytos protingos ir teisingos sumos.
19. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 16 punktas).
21. Taigi, nukrypimas nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių galimas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad ieškovės elgesys buvo pasyvus ir neatitinkantis pareigos siekti taikaus ginčo sprendimo prieš kreipiantis į teismą. Teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsakovas nepagrindė, jog ieškovės procesinis elgesys byloje buvo netinkamas. Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas neginčijo materialaus ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, tačiau iki teismo sprendimo priėmimo savanoriškai žalos ieškovei taip pat neatlygino (tokių duomenų teismui nepateikė), dėl to nėra pagrindo atsisakyti priteisti ieškovei (ar sumažinti) ieškovės už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.
22. Nenustačius pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 34 Eur žyminio mokesčio.
23. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiai per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302649474, iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 514,48 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiolika eurų, 48 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1 514,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.