Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – N. K., atstovo advokato Eugenijaus Baršio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 15 d. nutarties, kuria N. K. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi N. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiai sutrikdė savo motinos sveikatą), pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas N. K. vėlesnėmis apylinkės teismų nutartimis buvo keičiamas (tiek švelninant, tiek griežtinant jam taikomą režimą) bei jo priverstinis gydymas tęsiamas, paskutinį kartą – Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis jam buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris jam buvo tęsiamas iki šiol.

2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi N. K. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas motyvavo tai tuo, kad N. K. psichikos būklė nėra stabili, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl reikalinga jo gydymą stacionare pratęsti tomis pačiomis sąlygomis.

3. Skundu asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – N. K. atstovas advokatas E. Baršys prašo N. K. taikomą stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeisti į jo stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Skunde apeliantas nurodo, kad stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis N. K. tęsiamas iš esmės vien dėl tarp jo ir įstaigos administracijos kilusio konflikto (įstaigos darbuotojas prieš N. K. galimai naudojo fizinį smurtą ir šiuo metu ši baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme). Apelianto nuomone, gydytojų komisijos išvada stokoja objektyvumo bei konkretesnio N. K. psichikos būklės įvertinimo. Taip pat jis teigia, kad N. K. supranta vaistų vartojimo svarbą, todėl jo socialinis pavojingumas nėra toks, kad jam būtų toliau taikomas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Skunde apeliantas nurodo, kad N. K. psichikos būklė sudaro pagrindą jam taikomą gydymą tęsti stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tačiau su tuo sutikti negalima.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Įstatyme numatyti du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichikos būklę ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Teismas nutartimi pratęsia asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu jo sveikatos būklė nepasikeitė (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

7. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, įvertinęs N. K. psichikos būklę bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė šiuo metu jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tokią išvadą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad N. K. psichikos būklė nėra stabili, esmingai pagerėjusi, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs. Su tokia išvada skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka.

8. Bylos duomenimis, N. K. buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga. Pirmą kartą stacionare jis buvo gydytas 2001 m. kovo 27 d. Stacionaruose jis gydomas nuo 2005 m. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo N. K., pagrįstai vadovavosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 14 d. medicininės apžiūros išvada, kurioje nurodoma, kad : N. K. psichikos būklė nestabili, per stebimą laikotarpį jis išlieka nenuoseklaus, rezonuojančio mąstymo, blankaus emocinio fono, egocentriškas, turi daug nepagrįstų prašymų ir reikalavimų, jo elgesys dažnai koreguojamas žodžiu, dėl psichikos būklės nestabilumo jam buvo taikyta medikamentinė korekcija. Kadangi net ir stipriai struktūruotoje aplinkoje N. K. elgesys išliko mažai pakitęs, mąstymo sutrikimai pagal formą daro įtaką jo elgesiui, jis negeba laikytis galiojančių socialinių normų ir socialinės distancijos, kritika ligai tik dalinė, egzistuoja didelė rizika, kad sušvelninus gydymo sąlygas jis grįš prie įprasto ankstesnio elgesio modelio, trikdys skyriaus darbą, todėl Komisija rekomendavo pratęsti N. K. priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Taigi, Komisija rekomendavo tęsti priverstinį N. K. gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis dėl to, kad jo psichikos būklė nepagerėjo ir jo pavojingumas nesumažėjo. Objektyvūs duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių minimos Komisijos išvados pagrįstumu, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti.

9. Iš aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog N. K. psichikos būklė pasikeitė ir stacionarinis stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. N. K. psichikos būklė ligoninėje stebimu laikotarpiu buvo nestabili. Iš bylos matyti, kad N. K. kritika ligai tik dalinė. Byloje esančios apylinkės teismų nutartys dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo N. K. patvirtina, kad švelnesnių priverčiamųjų medicinos priemonių (stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis ir ambulatoriškai) metu N. K. atsisakydavo vartoti vaistus, dėl ko jo liga vėl paūmėdavo, jis tapdavo pavojingas tiek sau, tiek aplinkiniams. Jis psichiatrijos ligoninėje ir socialinės globos namuose grasindavo kitiems globotiniams, personalui, vagiliaudavo ir t. t, todėl jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė būdavo keičiama į griežtesnę. Iš viso to galima spręsti, kad N. K. psichikos liga sunkiai pasiduoda gydymui. Ir šiuo metu iš Komisijos išvados matyti, kad nors N. K. gydomas stacionare sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tačiau jo psichikos būklė išlieka nepakankamai stabili, jis dažnai dėl neadekvataus elgesio buvo koreguojamas žodžiu, jam buvo koreguotas ir medikamentinis gydymas dėl ligos paūmėjimo. Nors skunde teigiama, kad N. K. pripažįsta, kad serga ir kad jam reikalingas gydymas, tačiau tai yra tik iš dalies, o be to, jo dalinė kritika nerodo jo kaip asmenybės socialinio pavojingumo sumažėjimo. Taigi, skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs visus šiuos duomenis, sutinka su apylinkės teismu, kad N. K. psichikos būklė esmingai nepagerėjo – ji išliko nestabili, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jam buvo pratęstas pagrįstai. Tik tokiu būdu galima užtikrinti veiksmingą tolimesnį N. K. gydymą, kuris darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai savo būklei, gydymosi būtinumui. Taikyti jam stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis šiuo metu nėra jokių reikalingų sąlygų ir duomenų.

10. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo argumentais šiuo metu nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – N. K. atstovo advokato Eugenijaus Baršio skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.