- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-08-25
- Bylos Nr.
- I-126-513/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- T. D., A. J., A. L., R. S., E. U.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjų – T. D. , A. J. , A. L. , R. S. ir E. U. - atstovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Algimantui Glušauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų – T. D. , A. J. , A. L. , R. S. ir E. U. prašymus atsakovei – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio dalies už viršvalandinį darbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai T. D. , A. J. , A. L. , R. S. ir E. U. prašymais (b.l. 4, 12, 18A, 26A, 34A) kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – ir VSAT Pagėgių rinktinė) neišmokėto darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą: T. D. – 724,05 Lt, A. J. – 1.209,62 Lt, A. L. – 1.341,32 Lt, R. S. – 823,67 Lt, E. U. – 427,80 Lt.
Nurodo, kad yra statutiniai valstybės tarnautojai – VSAT Pagėgių rinktinės pasieniečiai. Teigia, kad jiems yra neišmokėta darbo užmokesčio dalis už dirbtus viršvalandžius.
Pareiškėjas T. D. nurodė, kad, jo paskaičiavimu, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius atsakovė jam neišmokėjo darbo užmokesčio dalies už viršvalandinį darbą, kuris 2006 m. sudarė 52 val., 2007 m. – 28,45 val., iš viso – už 80,45 val. viršvalandžių, ir tai sudaro 724,05 Lt, nes jo valandinis darbo užmokestis yra 9 Lt.
Pareiškėjas A. J. nurodė, kad, jo paskaičiavimu, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius atsakovė jam neišmokėjo darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, kuris 2005 m. sudarė 31 val., 2006 m. – 44,30 val., 2007 m. – 25 val., iš viso – už 100,30 val. viršvalandžių, ir tai sudaro 1.209,62 Lt, nes jo valandinis darbo užmokestis yra 12,06 Lt.
Pareiškėjas A. L. nurodė, kad, jo paskaičiavimu, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius atsakovė jam neišmokėjo darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, kuris 2005 m. sudarė 19 val., 2006 m. – 62 val., 2007 m. – 51,15 val., iš viso – už 132,15 val. viršvalandžių, ir tai sudaro 1.341,32 Lt, nes jo valandinis darbo užmokestis yra 10,15 Lt.
Pareiškėjas R. S. nurodė, kad, jo paskaičiavimu, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius atsakovė jam neišmokėjo darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, kuris 2005 m. sudarė 24,15 val., 2006 m. – 52 val., 2007 m. – 5 val., iš viso – už 81,15 val. viršvalandžių, ir tai sudaro 823,67 Lt, nes jo valandinis darbo užmokestis yra 10,15 Lt.
Pareiškėjas E. U. nurodė, kad, jo paskaičiavimu, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius atsakovė jam neišmokėjo darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, kuris 2005 m. sudarė 28 val., 2006 m. – 12 val., 2007 m. – 2,15 val.,iš viso – už 42,15 val. viršvalandžių, ir tai sudaro 427,80 Lt, nes jo valandinis darbo užmokestis yra 10,15 Lt.
Pareiškėjai teigia, kad raštu kreipėsi į Pagėgių rinktinę prašydami išmokėti neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, tačiau iš VSAT Pagėgių rinktinės gavo tik pažymas, kuriose nurodyti jų dirbtų valandų skaičius per 2004-09-01 iki 2007-09-01 laikotarpį, o į prašymus išmokėti atlyginimą už viršvalandinį darbą neatsižvelgė ir iki šiol neišmokėjo.
Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu prašo pareiškėjų prašymus tenkinti pagal patikslintus apskaičiavimus (t.2, b.l. 37-46). Paaiškino, kad atsakovė taikė pareiškėjams ketvirtinę darbo laiko apskaitą, kai už viršvalandinį darbą pareikėjams turėtų būti apmokėta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsnyje numatyta tvarka – ne mažiau kaip pusantro nustatyto valandinio atlygio darbuotojui. Atsiskaitymo lapeliuose atsakovė pareiškėjams minusuoja viršvalandinio darbo sumą, motyvuodama, kad yra jiems taikomos priemokos, nors iš atsiskaitymo lapelių matyti, už ką yra mokamos priemokos. Mano, kad pareiškėjų reikalavimai pagrįsti, todėl tenkintini (t. 2, b.l. 75-78).
Atsiliepimas
Atsakovė VSAT Pagėgių rinktinė atsiliepimu (t.1, b.l. 46-48) prašo pareiškėjų prašymus atmesti kaip nepagrįstus. Teigia, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalis numato, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Toks darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintame pareigūnų pareigybių sąraše 4, 4.3, 4.4, ir 4.6 punktuose numatyta specialisto, jaunesniojo specialisto ir vyresniojo pasieniečio pareigybės priskirtos prie Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams priemokų mokėjimo tvarkoje, patvirtintoje Tarnybos vado 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4-688, nustatyta, kad viršvalandžiai apskaitomi, taikant ketvirtinę darbo laiko apskaitą, taigi šiems pareigūnams (dirbantiems pamainomis) viršvalandžiai apmokami, kai jie per ketvirtį dirba daugiau nei 576 valandas. Pažymi, kad pareiškėjų darbo laikas per 2004-09-01 - 2007-09-01 laikotarpį nei vieną mėnesį neviršijo 192 valandų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymų.
Pareiškėjai T. D. , A. J. , A. L. , R. S. ir E. U. , VSAT Pagėgių rinktinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Byla nagrinėjama pareiškėjams T. D. , A. J. , A. L. , R. S. ir E. U. , atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).
Tinkamai apie iškeltą bylą bei apie posėdžio laiką ir vietą informuotas trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į prašymus nepateikė (LR ABTĮ 75 straipsnio 5 dalis, 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymai atmestini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-09 nutarimas Nr. 1150 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2004-02-02 įsakymas Nr. 4-62 „Dėl valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo laiko“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2003-12-19 įsakymas Nr. 4-688 „Dėl valstybės sienos apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams priemokų mokėjimo tvarkos patvirtinimo“.
Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad pareigūnų darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Tačiau minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šių pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.
Vyriausybės nutarimu patvirtinto nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, nustatytas funkcijas ir pareigybių sąrašo 4 punkte numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių priskirti inter alia specialistas, jaunesnysis specialistas, pasienietis ir vyresnysis pasienietis. Pareigūnams nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančios vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatoma ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė ir viršijanti 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma (Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų 2 punktas).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2004-02-02 įsakymo Nr. 4-62 „Dėl valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo laiko“ 1.3 punktu tarnybos rinktinių ir jų struktūrinių padalinių inter alia specialistams, jaunesniesiems specialistams, vyresniesiems pasieniečiams ir pasieniečiams, dirbantiems pamainomis, nustatyta ne ilgesnė kaip 14 valandų pamainos trukmė ir ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2003-12-19 įsakymo Nr. 4-688 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams priemokų mokėjimo tvarkos 5 punkto 3 dalis numato, kad pareigūnams, dirbantiems pamainomis, viršvalandžiai apskaitomi taikant ketvirtinę darbo laiko apskaitą ir už juos sumokama kas ketvirtį, remiantis įstaigos vadovo įsakymu.
Pareiškėjai nurodė, kad dirba VSAT Pagėgių rinktinėje: T. D. – Rociškių užkardos sargybų būrio pasieniečiu (b.l. 4), A. J. – Rociškių užkardos sargybų būrio specialistu (b. 12), A. L. – Rociškių užkardos sargybų būrio pasieniečiu (b.l.20), R. S. – Rociškių užkardos sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu (b.l. 28), E. U. – Rociškių užkardos sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu (b.l. 36). Darytina išvada, kad pareiškėjų pareigybės priskirtinos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės normomis jiems nustatyta ne ilgesnė kaip 14 valandų pamainos trukmė ir ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma.
Iš teismui pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b.l. 156-257), atsiskaitymo lapelių (II t., b.l. 37-46) matyti, kad nei vieno iš pareiškėjų 2004-09-01 - 2007-09-01 laikotarpiu darbo laikas maksimaliai leistinos darbo laiko normos neviršijo, ir šis darbo laikas laikytinas jų faktiškai dirbtas darbo laikas, už kurį jiems buvo mokamas darbo užmokestis, neviršijantis minėto laikotarpio ketvirčių maksimaliai leistinų darbo laiko normų (48 valandos per 12 savaičių (3 mėnesius - ketvirtį) sudaro 576 valandas), todėl nėra pagrindo teigti, kad kuris nors iš pareiškėjų dirbo viršvalandinį darbą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – institucija, formuojanti vienodą teismų praktiką administracinėse bylose, yra pažymėjęs, kad Vidaus tarnybos statuto patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 29 straipsnio („Pareigūnų darbo laikas“) 1 dalyje yra nustatyta, kad „pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). To paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Aiškinant šias teisės normas būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Taigi įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu įstatymu - Vidaus tarnybos statutu. Taip pat, būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis („Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių („Darbo laikas“). Iš to akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė pareigūnų darbo laiko normas reglamentuoti Vidaus tarnybos statutu išsamiai. [...] pareigūnų darbo ir poilsio rėžimas turi itin didelę specifiką lyginant su darbuotojais dirbančiais darbo sutarties pagrindu. Todėl ir Vidaus tarnybos statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, specialia sveikatos priežiūra, kompensacijomis, specialia pareigūnų valstybine pensija, aprūpinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t.t.). Todėl pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tiesiogiai lyginti negalima. Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos, kurios gali būti dvejopos - 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas. Įstatymu nėra nustatyta, kad apskaičiuojant pareigūnų darbo laiko normas per ilgesnį laikotarpį turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, nustatyta Darbo kodeksu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2063/2008).
Vertinant bylos aplinkybių visetą konstatuotina, kad šios bylos teisinė situacija pagal faktines aplinkybes, patenka į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį, todėl pareiškėjų ir jų atstovo nurodytos Darbo kodekso nuostatos šioje administracinėje byloje netaikytinos, o pareiškėjų atstovo argumentai dėl darbo laiko apskaitos formų taikymo atmestini kaip nepagrįsti.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjų prašymai atmestini kaip nepagrįsti (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų T. D. , A. J. , A. L. , R. S. ir E. U. prašymus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.