Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu (b. l. 50 – 53) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovo 2007 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 2S-3697 ir 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 2S-3981 bei įpareigojo atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir pašalinti nustatytą pažeidimą – Tvarkos 3.18 punkto, numatančio draudimą nuteistiesiems užsiauginti barzdą, neatitikimą aukštesnės galios teisės aktams.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo 2007 m. spalio 23 d. ir 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimų Nr. 2S-3697 ir Nr. 2S-3981, kuriais neleista pareiškėjui užsiauginti barzdos, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Tai reiškia, kad pareiškėjo teisinis statusas yra specifinis, reglamentuojamas specialių teisės aktų. Pažymėjo, jog Bausmių vykdymo kodekse nėra tiesiogiai reglamentuota, ar nuteistieji asmenys turi teisę auginti ir nešioti barzdas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės) nėra numatyta nuteistųjų barzdos auginimo ir nešiojimo tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 ,,Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – Higienos norma) 13, 14 punktuose numatyta, kad nuteistieji pagal nustatytą grafiką turi praustis dušuose ne rečiau kaip vieną kartą per septynias dienas, periodiškai kirptis ir skustis. Tačiau koks laiko tarpas sudaro periodą, nėra numatyta, taip pat nėra įtvirtinta tiesioginio draudimo auginti barzdą. Tvarkos 3.18 punkte numatytas draudimas nuteistiesiems užsiauginti barzdą. Teismas, atsižvelgęs į Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nurodė, kad būtent šiose teisės normose nurodytų pareiškėjo, kaip asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pareigų nevykdymu yra grindžiami skundžiami atsakovo sprendimai. Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 5, 10 straipsniais, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar nustatytas apribojimas nuteistajam užsiauginti barzdą nepažeidžia jo įstatymo numatytų teisių ir ar toks apribojimas yra būtinas ir proporcingas. Teismas rėmėsi Europos kalinimo taisyklių (Europos Tarybos Ministrų komiteto 1987 m. vasario 12 d. rekomendacijos Nr. R(87) 3 priedas) 64 punktu, Konstitucijos 20 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsniu. Pažymėjo, jog žmogaus laisvės atėmimas yra suprantamas tik kaip laisvės apribojimas įstatymo numatytais atvejais, laisvės apribojimas neapima ir nenumato galimybės kartu taikyti ir kitus draudimus. Neleistinumą apriboti fizinio asmens laisvę numato Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnis. Ši įstatymo nuostata yra susijusi ne tik su asmens laisvės apribojimu įstatymų numatytais atvejais (kriminalinė bausmė ir kt.), bet ir su asmens teise elgtis jo pasirinktu būdu. Šiuo atveju, o būtent asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, atveju, jo teisė elgtis tam tikru būdu yra apribota jo pareigos laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tačiau ši teisė negali būti visiškai paneigta. Nurodyta teisė yra susijusi su kitomis asmens neturtinėmis teisėmis bei jų apsauga (CK 1.114, 1.115 str.). Konstitucijos 21 straipsnyje ir CK 2.25 straipsnyje yra numatyta, kad žmogaus asmuo neliečiamas. Pastarojo įstatymo normos neturėtų būti aiškinamos vien lingvistiniu metodu, turėtų apimti ne vien draudimus ir veiksmus, išvardintus šioje normoje, bet turėtų apimti ir kitas asmens neturtines teises, susijusias su asmens neliečiamumu. Teismas nurodė, kad Europos kalinimo taisyklių 21 punkte numatyta, kad sveikatos sumetimais ir siekiant, kad kaliniai gerai atrodytų bei išsaugotų savigarbą, turi būti užtikrinamos galimybės tinkamai prižiūrėti plaukus ir barzdą bei vyrams reguliariai skustis. Šių taisyklių preambulėje yra numatyti jų tikslai, vienas iš tikslų yra nustatyti minimalių kalinimo įstaigų administravimo standartų, kurie yra būtini formuojant žmoniškas sąlygas ir teigiamą elgesį su kaliniais šiuolaikinėse ir progresyviose sistemose, sąrašą. Todėl taisyklėse numatytos teisės, o būtent šioje byloje nagrinėjama teisė, negali būti vertinama kaip išskirtinė asmens teisė, kuri turėtų ir galėtų būti apribota kartu su laisvės atėmimo bausmės taikymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad draudimas pareiškėjui auginti ir nešioti barzdą yra ribojimas, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, šis ribojimas pažeidžia asmens neturtines teises, nustatytas minėtuose tarptautiniuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, todėl negali būti nustatomas. Ribojimo auginti ir nešioti barzdą uždraudimas nėra pagrindas apskritai nereglamentuoti šios pareiškėjo teisės įgyvendinimo. Pataisos įstaigų tvarkose gali būti nustatomi apribojimai, susiję su auginamos barzdos priežiūra, kiek tai yra susiję su asmens higiena, tvarkinga išvaizda. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytas būtinumas nustatyti tam tikrus apribojimus nėra ir negali būti susijęs su bausmės resocializacijos tikslo pasiekimu. Nustatytas apribojimas neatitinka paminėtų Europos kalinimo taisyklių 65 a punkto reikalavimų bei principų, todėl yra neteisėtas. Bausmės resocializacijos tikslas negali būti siejamas su papildomų apribojimų nustatymu. Teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimai yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.22, 8.2 punktais, nurodė, kad atsakovas privalo vykdyti jam pavestą funkciją bei pašalinti pareiškėjo skundo tyrimo metu nustatytą pažeidimą – Tvarkos 3.18 punkto, numatančio draudimą nuteistiesiems užsiauginti barzdą, neatitikimą aukštesnės galios teisės aktams.