Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei E. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Iš Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimo teismas nustatė, jog 2009 m. kovo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00242-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje. A. M. pranešė, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. sausio 24 d. nuolat gaudavo grasinančio pobūdžio žinutes iš IĮ „Minijos taksi“ darbuotojo I. S.. I. S. baudžiamojoje byloje gynė advokatas H. G.. Klaipėdos rajono apylinkės prokurorė M. K. 2009 m. gegužės 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl žmogaus terorizavimo nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl įžeidimo nurodyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Būtent dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka pareiškėjas ir kreipėsi į Tarnybą. Remdamasis proceso šalių paaiškinimais bei rašytiniais bylos įrodymais teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismui advokatė E. G. parengė skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo I. S. skundas nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi nustatyti skundo trūkumai. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog pašalinus trūkumus, pareiškėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 408 straipsnio nustatyta tvarka gali pakartotinai kreiptis į teismą su skundu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo. 2010 m. balandžio 29 d. pareiškėjas savarankiškai surašė skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties panaikinimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas šią aplinkybę pripažino nurodydamas, jog į advokatę dėl minėtos nutarties apskundimo nesikreipė, o skundą surašė pats. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi I. S. skundas atmestas ir palikta galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis. Teismas, analizuodamas, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – vertino, ar atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neužtikrino kokybiškai teikiamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl ko pareiškėjas ir patyrė žalą. Teismas, remdamasis atsakovų atsiliepimu į skundą bei pareiškėjo paaiškinimu, nustatė, kad pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą dėl jam antrinę teisinę pagalbą teikiančios advokatės pakeitimo, priešingai, 2010 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos tarnyboje gauta nauja pareiškėjo Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija. Teismo manymu, tokius pareiškėjo veiksmus Tarnyba pagrįstai įvertino kaip siekį toliau gauti antrinę teisinę pagalbą ilgiau kaip metus, todėl 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPF-63-10 pratęstas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-117-10 galiojimo terminas iki 2012 m. vasario 1 d. Teismas konstatavo, jog nesant jokių duomenų apie antrinės teisinės pagalbos netinkamą teikimą, atsakovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo imtis veiksmų, padedančių realizuoti teisę į antrinę teisinę pagalbą: pakeisti advokatą kitu, gautą skundą perduoti nagrinėti teisingumo ministrui ar Lietuvos advokatūrai, kurios kompetentingos nagrinėti skundus dėl advokatų veiklos ir iškelti advokatui drausmės bylą, nagrinėjamą Advokatų garbės teisme, todėl byloje nenustatytas Tarnybos neveikimas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei proceso šalių paaiškinimus, padarė išvadą, jog pats pareiškėjas nesilaikė VGTPĮ nurodytų pareigų, todėl nebuvo sudarytos sąlygos atsakovui atitinkamai veikti. Teismas konstatavo, kad skundžiamas atsakovo neveikimas nėra neteisėtas. Pareiškėjo nurodytą laiko sugaišimą ir važinėjimą susitikti su advokate teismas nevertino kaip patirtos neturtinės žalos. Anot teismo, taip pat pareiškėjas neįrodė, jog dėl atsakovo neveikimo, kuris byloje nenustatytas, patyrė dvasinius išgyvenimus. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino. Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti nuostolius, t. y. 5 000 Lt neturtinę žalą, prašytą priteisti iš A. M. baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka, pareiškėjo transformuojamą į turtinę, teismas nustatė, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba 2010 m. sausio 27 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-117-10 suteikta privataus kaltinimo tvarka keliamoje baudžiamojoje byloje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, jog atsakovas turėjo paskirti civilinės teisės srityje besispecializuojantį advokatą. Teismas atsižvelgė, kad pareiškėjas, nesinaudodamas advokatės teikiamomis paslaugomis, savarankiškai apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį, kad pats pareiškėjas nebendravo su advokate ir kad nagrinėjamu atveju antrinė teisinė pagalba pareiškėjui baudžiamojoje byloje nėra nutraukta ir pareiškėjas turi visas galimybes, pasinaudodamas įstatymo teikiamomis teisėmis, kreiptis į Tarnybą su prašymu pakeisti advokatą kitu, nurodydamas atitinkamas priežastis, ir nenustatė pagrindo išvadai, jog antrinė teisinė pagalba buvo suteikta nekokybiškai ir neefektyviai, o dėl atsakovo neveikimo buvo patirta turtinė žala. Negauta neturtinė žala baudžiamojoje byloje, anot teismo, negali būti vertinama kaip nuostoliai nagrinėjamoje byloje. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Klaipėdos valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, tačiau pareiškėjas faktiškai turtinę žalą kildina ir iš trečiojo suinteresuotojo asmens advokatės E. G. netinkamai teiktos antrinės teisinės pagalbos. Tuo tarpu, anot teismo, teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės klausimas, kiek tai yra susiję su advokato kompetencija ir jo teikiamų paslaugų kokybės vertinimu, nėra viešojo administravimo sritis, už kurią atsakomybė tenka tarnybai. Advokatų civilinės atsakomybės klausimų nagrinėjimas administracinių teismų kompetencijai nepriklauso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-728/2010), todėl pareiškėjui, jei jis mano, jog advokatė netinkamai atliko savo pareigas, teismas pasiūlė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nevertina pareiškėjo teiginių dėl advokatės netinkamai teiktos antrinės teisinės pagalbos ir atsisakymo ją teikti, kadangi antrinę teisinę pagalbą teikusios advokatės veiksmų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III.

Be pirmosios instancijos teismui pateiktų argumentų, papildomai advokatė nurodė, kad pareiškėjas iki šiol nėra praradęs teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su skundu. Be to, I. S. neįrodė, kad žala atsirado dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neveikimo ir advokatės netinkamo jo interesų atstovavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje analizuojama situacija dėl pareiškėjo I. S. patirtos turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su tariamai neteisėtais Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmais, atlyginimo. Bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos, padarytos minėtos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, buvimas, ir, nustačius jos buvimą, priteistinos turtinės ir (ar) neturtinės žalos dydis.

Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Civilinei atsakomybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Kita vertus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo I. S. reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neveikimu. Nurodė, kad Tarnyba neužtikrino jam kokybiškos antrinės teisinės pagalbos teikimo, nes paskirta antrinę teisinę pagalbą teikti advokatė E. G. savo pareigas atliko netinkamai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo I. S. elgesį antrinės teisinės pagalbos teikimo procese Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų pareiškėjo pareigų (bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją) bei Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje suteiktų pareiškėjui teisių (kreiptis motyvuotu prašymu dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo) aspektu, pagrįstai konstatavo, kad nesant jokių duomenų apie antrinės teisinės pagalbos netinkamą teikimą, Tarnyba neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo imtis veiksmų, padedančių pareiškėjui realizuoti teisę į kokybišką antrinę teisinę pagalbą, t. y. pakeisti paskirtą antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą kitu ar kreiptis į kompetentingas institucijas dėl advokato veiklos įvertinimo ir drausmės bylos iškėlimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad advokatė E. G. teikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, ruošė procesinius dokumentus, inter alia skundą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo. Nors Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti skundą dėl trūkumų, šiuo aspektu reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į advokatę, kad būtų trūkumai pašalinti ir skundas paduotas iš naujo, o pats savarankiškai nusprendė ginti savo teises, apskųsdamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį. Advokatė E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, ko iš esmės nepaneigė ir pats pareiškėjas, jog pareiškėjas su ja nustojo bendrauti nuo 2010 m. liepos mėnesio, paprašęs jo netrukdyti, nes su drauge išvyksta atostogauti, o į advokatę vėl kreipėsi tik 2011 m. kovo 20 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas per visą minėtą laikotarpį į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nesikreipė ir savo abejonių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybės neišreiškė. Tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, pareiškėjas 2010 m. gruodžio 21 d. Tarnybai pateikė naują Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, išreikšdamas valią toliau gauti antrinę teisinę pagalbą ir tokiu būdu leisdamas Tarnybai manyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas jį iš esmės tenkina. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Tarnyba pagrįstai pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatę, besispecializuojančią baudžiamosios teisės srityje, todėl šiuo požiūriu veikė tinkamai ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo nurodyto Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neteisėto neveikimo nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taip pat neįrodyta ir kita viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, t. y. žalos padarymo faktas – pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl nurodytų tariamai neteisėtų Tarnybos veiksmų patyrė turtinę ar neturtinę žalą. Teisėjų kolegija palaiko šiuo klausimu išdėstytus pirmosios instancijos teismo motyvus ir jų nebekartoja.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu nenurodė jokių naujų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teisme vykusio bylos nagrinėjimo metu buvo užtikrintos visos procesinės teisės, o vien tik pareiškėjui nepalankaus (nenustatančio netinkamų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos veiksmų), bet teisėto ir pagrįsto sprendimo, priėmimas, negali būti vertinamas kaip jo teisės į gynybą pažeidimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam nepagrįstai buvo nesuteikta antrinė teisinė pagalba, siekiant paruošti skundą privataus kaltinimo tvarka, nes paskirta advokatė jokios pagalbos nesuteikė, o šiuo metu jau yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Šie pareiškėjo teiginiai, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas ir išanalizuotas faktines aplinkybes, atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti. Nenustatyta kliūčių, trukdančių pareiškėjui apginti, jo manymu, pažeistus interesus, nes Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis neužkerto kelio pareiškėjui, pašalinus trūkumus, pakartotinai paduoti skundą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo, o skundo dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo parengimo tikslu pareiškėjui Tarnybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-117-10 yra suteikta antrinė teisinė pagalba, kuri Tarnybos 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPF-63-10 yra pratęsta iki 2012 m. vasario 1 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino tinkamai, materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, jog dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, nenustatyta. Tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.