Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-09-08 · Administracinė byla Nr. I3-3865-331/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-08
Bylos Nr.
I3-3865-331/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01284-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas
E. Z.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-3865-331/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01284-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjui E. Z.,atsakovės atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. P-90 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – ir Įsakymas).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. P-90, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2.1. Paaiškino, kad aukštesnysis prokuroras tęsdamas ikiteisminio tyrimo terminą turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą, pasirinkti kaip veikti esant vienokiai ar kitokiai tyrimo situacijai, jeigu aukštesniajam prokurorui kyla neaiškumų, todėl šiuo atveju pareiškėjui neaiškumų nekilo ir žinojo konkrečią priežastį dėl ko privalo pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, nes negauta specialisto išvada. Pareiškėjas nebuvo nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas nei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras.

2.2. Mano, kad pareiškėjo kaip aukštesniojo prokuroro veiksmai tęsiant ikiteisminio tyrimo terminus gal ir nebuvo patys teisingiausi aptariamoje situacijoje, gali būti, kad pareiškėjas galėjo veikti ir kitokiu palankesniu ikiteisminiam tyrimui ir jo rezultatams būdu, tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, kad net pats tikrintojas nelaikė pareiškėjo veikos tokia pavojinga, kad skirti tarnybinę nuobaudą, todėl siūlė tik pripažinti tarnybinį pažeidimą, juolab, kad yra nustatyta ir atsakomybę švelninančių aplinkybių.

2.3. Akcentuoja, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01303-09 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas) tyrimo terminus dėl tų pačių priežasčių kaip aukštesnysis prokuroras tęsė ne tik pareiškėjas, bet ir kitas aukštesnysis prokuroras, tačiau esant tokioms pačioms aplinkybėms jo veikoje tarnybinio pažeidimo sudėtis nekonstatuota. Pareiškėjo kaip aukštesniojo prokuroro veiksmai nebuvo visiškai teisingi ginčijamoje situacijoje, manytina, kad tarnybinė nuobauda yra per griežta atsakomybės forma.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad kiekviena procesinius įgaliojimus suteikianti teisė neatsiejama su prokuroro pareiga pagal atliekamas funkcijas ir kompetenciją ją realizuoti, kai tam yra teisinis pagrindas. Tokios teisės turinys nėra tik laisva pasirinkimo galimybė, o tam tikrais atvejais, kaip šioje situacijoje, imperatyvus reikalavimas prokurorui. Atsakovė vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 176 straipsnio 2 dalimi bei Aprašo 29 punktu ir teigia, jog aukštesnysis prokuroras šiuo atveju turėjo pareikalauti papildomos informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą ir Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) įsitikinti ar ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, tačiau tai nebuvo padaryta.

3.1. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kompetencijų nuostatos) 10 ir 11 punktais, pareiškėjas turėjo imtis priemonių užtikrinti tinkamą Aprašo reikalavimų vykdymą, tęsiant Ikiteisminio tyrimo terminus ir organizuoti darbą taip, kad būtų besąlygiškai vykdomi Aprašo ir baudžiamojo proceso reikalavimai.

3.2. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog, ir gavus specialisto išvadą, ikiteisminis tyrimas ir toliau buvo vilkinamas, o liudytojų apklausos atliktos tik 2020 metų pabaigoje, nors 2020 m. balandžio 30 d. specialisto išvada „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/11-2-32-4612 įkelta į IBPS 2020 m. gegužės 25 d. Todėl, pareiškėjas, pratęsdamas terminus 2019 m. spalio 7 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. liepos 3 d., 2020 m. rugsėjo 3 d., 2020 m. lapkričio 5 d. nepareikalavo prašymuose dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo nurodyti, taip pat nesiaiškino, ar byloje atlikti visi būtini proceso veiksmai, nors nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d. proceso veiksmai praktiškai nebuvo atliekami. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta (ir pareiškėjas šios aplinkybės neneigia), kad pats asmeniškai nepatikrino ikiteisminio tyrimo medžiagos, t. y. nebuvo su ja susipažinęs.

3.3. Teigia, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. rezoliucijomis IBPS, pagal prokurorės J. D. 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. prašymus pratęsdamas IT terminą pareiškėjas nereagavo į tai, kad nurodytas ikiteisminis tyrimas galimai yra vilkinamas, nes prašymuose pratęsti IT terminus nurodytos tos pačios priežastys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neužbaigtas ir nereagavo į tai, jog laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. neatliktas nei vienas proceso veiksmas, išskyrus ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų pranešimus apie ikiteisminio tyrimo eigą. Atsakovės nuomone, pareiškėjo pareiga aiškintis priežastis, dėl kurių tyrimas užsitęsė ir į tai reaguoti, turi būti realizuojama bet kuriuo metu, todėl pareiškėjo neveikimas pagrįstai įvertintas kaip tarnybinis pažeidimas. Ginčo įsakyme išsamiai ir motyvuotai pagrindžiamos tarnybinės nuobaudos paskyrimas, prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2022 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės įsakymo Nr. P-90, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas eina (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pareigas.

5.1. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2021 m. birželio 10 d. sprendimu (rezoliucija) pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) prokurorės J. D., (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro E. Z. ir (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro L. P. galimai padarytų tarnybinių pažeidimų.

5.2. 2021 m. spalio 18 d. tarnybinis patikrinimas buvo baigtas ir generalinei prokurorei pateikta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-428, tačiau generalinė prokurorė šiai išvadai nepritarė ir 2021 m. spalio 25 d. rezoliucija pavedė atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą.

5.3. Atlikus papildomą tarnybinį patikrinimą generalinei prokurorei pateikta 2022 m. sausio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-58 (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiasis prokuroras E. Z. padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau neskirti jam tarnybinės nuobaudos.

5.4. 2022 m. sausio 31 d. generalinė prokurorė priėmė sprendimą Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui R. P. pavesti surašyti motyvuotą teikimą.

5.5. 2022 m. vasario 7 d. teikime Nr. VT-91 konstatuota, kad Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę, t. y. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

5.6. 2022 m. vasario 8 d. Generalinė prokurorė N. G. pritarė Teikimui ir 2022 m. vasario 14 d. priėmė įsakymą Nr. P-90, kuriuo paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad vykdydamas aukštesniojo prokuroro funkcijas ir turėdamas užtikrinti ikiteisminio tyrimo terminų kontrolę, tyrimo kokybę ir atlikimą laiku vadovaujamo skyriaus prokurorų organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose, šias pareigas Ikiteisminiame tyrime atliko netinkamai ir taip padarė tarnybinį pažeidimą, nes laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. nesiėmė pagal kompetenciją priemonių užtikrinti, kad nurodytas ikiteisminis tyrimas būtų išsamiai atliktas per kuo trumpiausią laiką.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta tarnybine nuobauda, teigia, kad jis nebuvo nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas nei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, net pats tikrintojas nelaikė pareiškėjo veikos tokia pavojinga, kad skirti tarnybinę nuobaudą, be to, ikiteisminiame tyrime tyrimo terminus dėl tų pačių priežasčių kaip aukštesnysis prokuroras tęsė ne tik pareiškėjas.

7. Atsakovė su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, argumentuodama, kad pareiškėjas turėjo pareikalauti papildomos informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą ir IBPS įsitikinti ar ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, tačiau tai nebuvo padaryta; (duomenys neskelbtini) specializuoto skyriaus vadovas ir aukštesnysis prokuroras (pareiškėjas) turėjo imtis priemonių užtikrinti tinkamą Aprašo reikalavimų vykdymą, tęsiant ikiteisminio tyrimo terminus ir organizuoti darbą taip, kad būtų besąlygiškai vykdomi Aprašo ir baudžiamojo proceso reikalavimai; gavus specialisto išvadą, ikiteisminis tyrimas ir toliau buvo vilkinamas.

8. Bendrosios prokuroro profesinės pareigos numatytos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), jos detalizuotos BPK, Prokurorų etikos kodekse, Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (toliau – ir Rekomendacijos), bei kituose teisės aktuose.

8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje yra įtvirtintos prokurorų funkcijos: prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, taip pat palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir BPK 1981 straipsnio 1 ir 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ teigiama, kad Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies nuostatos tiesiogiai nurodo teisminį bylos nagrinėjimą. Tačiau šios nuostatos suponuoja teisę į bešališką teisminę gynybą ne tik bylos teisminio nagrinėjimo metu, bet ir visame baudžiamosios bylos tyrimo procese. Tik esant bešališkam nusikaltimo tyrimo procesui sukuriamos garantijos objektyviai, visapusiškai, viešai išnagrinėti ir teisingai išspręsti bylą teisme. Konstitucinis Teismas nešališkumo reikalavimą kelia ne tik teismams, bet ir apskritai visam nusikalstamų veikų tyrimo procesui.

8.2. Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

10. Todėl teismas šiuo atveju turi nustatyti, ar atliekant tarnybinį patikrinimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta medžiaga, ar pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ar jam paskirta nuobauda atitinka proporcingumo kriterijus.

11. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1308/2012; Nr. A438-384/2013). Vadinasi, teismas turi įvertinti, ar tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjo atžvilgiu yra surašyta išsamiai ir visapusiškai įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo valstybės tarnautojui (LVAT administracinės bylos Nr. A146-700/2010; Nr. A146-3094/2012; Nr. A492-360/2013; Nr. A62-3777/2011).

13. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta konstatavus, kad jis pažeidė BPK 2 straipsnį, 170 straipsnio 6 dalį, 176 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus. Rekomendacijų 7, 9, 53 ir 54 punktus, Aprašo, 29.2-29.6 punktų papunkčius, Prokurorų etikos kodekso 6 punktą.

13.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 6 dalį, aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti. Baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip devynis mėnesius dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

13.2. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, jog prokurorų pavaldumą nustato Prokuratūros įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų Kompetencijos nuostatai. Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi. Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais nustato, kad prokurorai privalo gerbti ir ginti asmens teises ir laisves (2 punktas), tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus (4 punktas).

13.3. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis), prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai. Rekomendacijų 9 punktas nustato, jog organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą prokuroras vadovaujasi bendraisiais baudžiamojo proceso principais, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, tiesioginio ir nepertraukiamo vadovavimo, kokybės ir operatyvumo reikalavimais, veiksmų planavimo ir koordinavimo, protingumo, ekonomiškumo ir kitais principais. 53 punktas nustato, kad aukštesnysis prokuroras, vadovaudamasis BPK 170 straipsnio nuostatomis, kontroliuoja, kaip vykdoma prokuroro veikla organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant. Kontrolę aukštesnysis prokuroras gali vykdyti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti kitam aukštesniajam prokurorui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). 54 punktas nustato, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas proceso dalyvio skundą arba savo iniciatyva, nustato prokuroro padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus prokuroro priimtus nutarimus ir duoda prokurorui privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis).

13.4. Aprašo 29 punktas nustato, kad gavęs prašymą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą aukštesnysis prokuroras turi teisę: pareikalauti pateikti papildomos informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą, tyrimo veiksmų planą ir (ar) ikiteisminio tyrimo medžiagą (29.2. papunktis); pavesti tiesiogiai pavaldžiam prokurorui patikrinti pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą (29.3. papunktis); duoti rašytinius nurodymus dėl reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (29.4. papunktis); rengti ikiteisminio tyrimo eigos aptarimą, į kurį gali būti kviečiami informaciją apie tyrimo eigą pateikęs, ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar padalinio vadovas ir kiti pareigūnai. Aptarimas gali būti protokoluojamas. Protokolą (3 priedas) surašo prokuroras ar prokuroro padėjėjas. Protokolo kopijos įteikiamos aptarime dalyvavusiems prokurorams ir kitiems pareigūnams. Protokolas gali būti skaitmeninamas ir įkeliamas į IBPS (29.5. papunktis); pagal savo kompetenciją priimti kitus proceso sprendimus ar imtis reagavimo priemonių, o nustatęs, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas nesilaikant reikalavimo tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus ar kad neišspręsti paimtų transporto priemonių grąžinimo ar pardavimo klausimai, nedelsiant imasi priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti ir informuoja apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų nustatyta tvarka (29.6. papunktis).

14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovė detaliai 2022 m. sausio 27 d. Išvadoje ir 2022 m. vasario 7 d. Teikime, kurie yra skundžiamo įsakymo sudedamosios dalys, nustatė pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Ginčo išsprendimui svarbios šios atsakovės nustatytos faktinės aplinkybės:

14.1. 2019 m. spalio 4 d(duomenys neskelbtini) prokurorė J. D. prašyme pratęsti Ikiteisminio tyrimo terminą nurodė, jog ikiteisminis tyrimas nebaigtas, nes negauta specialisto išvada, o gavus specialisto išvadą būtina spręsti klausimą dėl įtarimų pareiškimo ir prašė pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki 2020 m. sausio 9 d.

14.2. 2019 m. spalio 7 d. rezoliucija pareiškėjas ikiteisminio tyrimo terminą pratęsė iki 2020 m. sausio 9 d.

14.3. 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) vyresnysis tyrėjas N. K. pranešime apie Ikiteisminio tyrimo eigą, adresuotame (duomenys neskelbtini) prokurorei J. D. nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nebaigtas, nes negauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada. Pranešime nurodė, kad gavus specialisto išvadą būtina spręsti dėl įtarimų pareiškimo ir kitų procesinių veiksmų ir prašoma pratęsti terminą iki 2020 m. kovo 9 d.

14.4. 2020 m. sausio 6 d (duomenys neskelbtini) prokurorė J. D. prašyme pratęsti Ikiteisminio tyrimo terminą nurodė priežastis dėl kurių ikiteisminis tyrimas nebaigtas: negauta specialisto išvada ir prašė pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki 2020 m. balandžio 9 d.

14.5. 2020 m. sausio 6 d rezoliucija pareiškėjas ikiteisminio tyrimo terminą pratęsė iki 2020 m. balandžio 9 d.

14.6. 2020 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) vyresnysis tyrėjas N. K. pranešime apie Ikiteisminio tyrimo eigą, adresuotame (duomenys neskelbtini) prokurorei J. D., nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nebaigtas, nes negauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada, o gavus specialisto išvadą būtina spręsti dėl įtarimų pareiškimo ir kitų procesinių veiksmų.

14.7. 2020 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) prokurorė J. D. prašyme pratęsti Ikiteisminio tyrimo terminą nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nebaigtas, nes negauta specialisto išvada, neatlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai ir prašė pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki 2020 m. liepos 9 d.

14.8. 2020 m. balandžio 3 d. rezoliucija pareiškėjas ikiteisminio tyrimo terminą pratęsė iki 2020 m. liepos 9 d.

14.9. 2020 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) prokurorė J. D. prašyme pratęsti Ikiteisminio tyrimo terminą nurodė šias priežastis dėl kurių ikiteisminis tyrimas nebaigtas: „surašyti pranešimą apie eigą dėl galimo procesinio sprendimo priėmimo dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalis, spręsti dėl galutinio proceso sprendimo priėmimo“ ir prašė pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki 2020 m. lapkričio 9 d.

14.10. 2020 m. rugsėjo 3 d. rezoliucija pareiškėjas ikiteisminio tyrimo terminą pratęsė iki 2020 m. lapkričio 9 d.

14.11. 2020 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) prokurorė J. D. su prašymu pratęsti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo kreipėsi į pareiškėją prašydama pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki 2021 m. vasario 9 d. Prokurorė J. D. prašyme pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą nurodė šias priežastis dėl ko nebaigtas tyrimas: „priimti procesinį sprendimą dėl BK 184 straipsnio 2 dalis, spręsti klausimą dėl A. P. procesinio statuso, atsižvelgiant ir vertinant jo, kaip spec. liudytojo, duotus parodymus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 9 d. balanso sudarymo ir pateikimo Kauno apygardos teismui aplinkybes BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, priimti galutinį procesinį sprendimą“.

14.12. 2020 m. lapkričio 5 d. rezoliucija pareiškėjas pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą iki 2020 m. gruodžio 9 d.

15. Įvertinęs bylai svarbias aplinkybes, visetą, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjas aptartu neveikimu (nesiėmė pagal kompetenciją priemonių užtikrinti, kad Ikiteisminis tyrimas būtų išsamiai atliktas per kuo trumpiausią laiką) pažeidė BPK 2 straipsnį, 170 straipsnio 6 dalį, 176 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, Rekomendacijų 7, 9, 53 ir 54 punktus, Aprašo, 29.2-29.6 punktų papunkčius, Prokurorų etikos kodekso 6 punktą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nebuvo atliekami proceso veiksmai nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d., todėl, pareiškėjas, tęsdamas ikiteisminio tyrimo terminus 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. privalėjo tai pastebėti ir pagal savo kompetenciją reaguoti į vilkinimo faktą, tačiau to nepadarė, be to, pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad asmeniškai nepatikrino ikiteisminio tyrimo medžiagos, t. y. nebuvo su ja susipažinęs.

16. Teismas pažymi, kad dalis pareiškėjui inkriminuotų teisės normų yra blanketinės, t. y. tokios, kurios turi būti nurodomos kartu su kitomis teisės normomis, kurias pažeidė pareiškėjas. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas pažeidė ne tik blanketines teisės normas, bet ir Baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aiškiai įtvirtinantį, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per devynis mėnesius dėl neatsargių dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, Rekomendacijų 7 punktą, nustatantį, kad pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 straipsnio 1 dalis) ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis), prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai.

17. Teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, sutinka su Išvadoje padaryta išvada, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė neatsargumu. Pareiškėjas veikė nepakankamai atsakingai, rūpestingai, nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti neigiami padariniai (nesant aukštesniojo prokuroro kontrolės, Ikiteisminis tyrimas vyko neintensyviai, pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus), nors pagal savo kompetenciją ir kvalifikaciją galėjo ir turėjo tai numatyti.

18. Pareiškėjo teiginį, kad realių neigiamų padarinių pareiškėjo atlikti veiksmai – tyrimo terminų tęsimas nesukėlė, vertina kaip gynybinį ir atmeta.

19. LVAT yra pažymėjęs, kad teisė parinkti atitinkamą tarnybinę nuobaudą įstatymo suteikta turinčiam teisę skirti nuobaudas prokuratūros pareigūnui, tačiau, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007).

20. Prokuratūros įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) perkėlimas į žemesnes pareigas; 4) atleidimas iš tarnybos.

21. Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, kad parenkant tarnybinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės formą, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes (6.2. punktas); tarnybinė nuobauda skiriama tik esant motyvuotam teikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (6.4. punktas); teikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo generalinio prokuroro nesaisto (6.5. punktas); generalinis prokuroras (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojas), gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su išvada ir motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali pritarti teikimui, konstatuoti pažeidimą ir skirti nuobaudą (40.1 punktas)

22. Pareiškėjui buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kurią teismas laiko proporcinga. Atsakovė tinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo sudėtį, pasekmes (nesant aukštesniojo prokuroro kontrolės, Ikiteisminis tyrimas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. vyko neintensyviai, pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus). Atsakovė įvertino pareiškėjo kaltės formą (neatsargumas), ilgametę pavyzdingą tarnybą, tarnybinių nuobaudų neturėjimą tarnybinėje veikloje, asmenines savybes, kurių visuma lėmė švelniausios tarnybinės nuobaudos paskyrimą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareiškėjo veiksmai susieti su teisės aktų normomis, kurių pareiškėjas privalėjo laikytis. Atsakovė iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai nustatė tarnybinio nusižengimo elementus. Pastaba laikytina proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismas nenustatė, kad atsakovė, atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, būtų padariusi esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lemtų paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Pareiškėjo tarnybinį tyrimą atlikęs prokuroras visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, Teikimas bei sprendimas pritarti teikimui yra pagrįsti objektyviais duomenimis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. P-90, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo E. Z. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas