- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- 1-1620-271/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49179-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- K. S.
- Nukentėjusysis
- J. B., A. Ž.
- Advokatai
- Petras Prijalgauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
1) 1989-12-14 Vilniaus miesto Spalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 str. 2 d. (BK 1961 m.) 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 1990-02-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veika perkvalifikuota į BK 16 str. 2 d., 146 str. 2 d., bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; bausmė atlikta;
2) 1994-05-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 250 str. 2 d. (BK 1961 m.) 8 mėnesiams laisvės atėmimo; bausmė atlikta;
3) 1995-04-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. (BK 1961 m.) 2 metams laisvės atėmimo; bausmė atlikta;
4) 1998-05-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 4 d. (BK 1961 m.) 3 metams laisvės atėmimo; bausmė atlikta;
5) 2001-03-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. ir 278 str. 1 d. (BK 1961 m.) 1 m. laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; bausmė atlikta;
6) 2002-06-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 16 str., 271 str. 2 d. (BK 1961 m.), 6 mėn. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; bausmė atlikta;
7) 2003-07-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 3 mėn. laisvės atėmimo; bausmė atlikta;
8) 2003-12-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d. 3 mėn. laisvės atėmimo; bausmė atlikta;
9) 2004-04-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo;
10) 2005-06-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 epizodai) 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, BK 64 str. 3 d. pagrindu subendrinta su 2004-04-30 nuosprendžiu paskirta bausme į 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; bausmė atlikta;
11) 2008-05-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. (2 epizodai) 30 parų arešto; bausmė atlikta;
12) 2009-02-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo; bausmė atlikta;
13) 2009-11-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. 4 mėn. laisvės atėmimo;
14) 2010-03-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. 3 mėn. laisvės atėmimo;
15) 2010-04-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. 30 parų arešto, BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., pagrindu subendrinus bausmę su 2010-03-01 bei 2009-11-18 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis – 6 mėn. laisvės atėmimo;
16) 2010-06-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu subendrinus bausmę su 2010-04-06 nuosprendžiu paskirta bausme – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo;
17) 2010-10-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-17 nutartimi subendrintos BK 63 str. 9 d. pagrindu 2010-06-11 bei 2010-10-01 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė; bausmė atlikta;
18) 2013-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. 6 mėn. laisvės atėmimo (bausmė atlikta);
19) 2014-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 dalį, 178 str. 2, 6 mėn. laisvės atėmimo (bausmė atlikta);
20) 2015-12-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - areštas 30 (trisdešimčiai) parų;
21) 2016-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-25 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str., taikant dalinio sudėjimo principą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-31 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmė atlikta 2016-06-16;
22) 2016-05-16 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d., 284 str. 1 d. – 10 mėn. laisvės atėmimo;
23) 2017-01-24 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., 302 str. 1d., 253 str. 1 d., subendrinus bausmes su 2016-01-25 ir 2016-05-16 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė nustatyta 4 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės pradžia nuo 2017-01-24 d., šiuo metu atlieka bausmę;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. S. 2015-09-02, apie 16.50 val., tikslu pagrobti svetimą turtą, atsuktuvu sugadino J. B. priklausančio rūsio sandėliuko Nr. 16, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metalinių durų vidinę spyną – 100 Eur vertės, įsibrovė į patalpą - rūsio sandėliuką ir iš jo pagrobė raudonos spalvos suvirinimo aparatą „Lincoln Electric“ – 1200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. B. 1300 eurų turtinę žalą.
Jis gi, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2015-11-07 iki 2015-11-14 12.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužė A. Ž. priklausančio rūsio sandėliuko Nr. 36, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris – 200 Eur vertės, sugadino dvi spynas, kiekvienos spynos vertė – 10 Eur, bendrai sumai 20 Eur vertės, įsibrovė į patalpą - rūsio sandėliuką ir iš jo pagrobė raudonos spalvos nenustatyto modelio kampinį šlifuoklį – 70 Eur vertės, 3 metalinius 20 litrų talpos degalų bakus (kanistrus) – vieno bako kaina 20 Eur, bendrai sumai – 60 Eur, po ko iš įvykio vietos pasišalino. Turto sugadinimu už 220 Eur, svetimo turto 130 Eur vertės pagrobimu padarė nukentėjusiajai A. Ž. 350 eurų turtinę žalą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis K. S. parodė, kad pirmos vagystės įvykdymo faktą pripažįsta visiškai, kaltę dėl antrojo epizodo, t.y. vagystės iš nukentėjusiosios A. Ž. rūsio patalpos, durų, spynų sugadinimo neigia ir parodė, kad apie 17 metų yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, pastaraisiais metais vartojo heroiną, serga Hepatitu C. Tiksliai įvykdytos vagystės vietos neatsimena, tačiau tai galėjo būti (duomenys neskelbtini)gatvė. Pripažįsta, kad atidarė rūsio sandėliuko duris, rado suvirinimo aparatą, kurį ir paėmė. Su nukentėjusiosios nurodyta aparato kaina nesutinka. Mano, kad šis aparatas tiek nekainuoja. Kieme jo laukė pažįstama S., kuri nežinojo, jog jis eina vykdyti vagystę. Suvirinimo aparatą nešė maiše, taip pat turėjo kitoje vietoje rastą akumuliatorių. Prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis, vėliau atvažiavo pareigūnai ir juos su S. sulaikė. Po kiek laiko draugė (S. L.) mirė.
Kaltinimą dėl įsibrovimo į kitą rūsio patalpą ir 3 bakelių pagrobimo supranta, tačiau nepripažįsta, kadangi 2015 lapkričio 2 d. jis buvo sulaikytas ir pristatytas į 2 PK, nes turėjo atlikti anksčiau jam skirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už įvykdytą chuliganizmą. Buvo nuvežtas į Lukiškes ir kalinamas Alytaus pataisos namuose. Gyvenime nėra pavogęs ir nešęs bakelių (kanistrų), jie jam tiesiog nereikalingi. Nevogė jis ir jokio šlifuoklio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui paskelbus kaltinamajam Vilniaus tardymo izoliatoriaus-kalėjimo raštą apie tai, kad laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2015-12-07 K. S. šioje įstaigoje nebuvo (t.2, b.l.3), kaltinamasis nurodė, kad galimai jis ir suklydo dėl laiko, tačiau tvirtina, kad inkriminuojamos jam nusikalstamos veikos nevykdė. Kas dėl rastos nukentėjusiosios A. Ž. rūsy ant kartono dėžės kraujo dėmės priklausomybės būtent jam, kaltinamasis nurodė, jog jis porą naktų nakvojo minėtame rūsyje, tačiau tikrai kanistrų neėmė. Sandėlio durys buvo išlaužtos jau iki jo atvykimo pernakvoti.
Nukentėjusioji J. B. parodė, kad buvo išlaužtos rūsio durys, jos buvo metalinės, tačiau viršuje buvo mažas tarpas. Buvo išneštas suvirinimo aparatas. Elektrinio obliaus nevertina. Buvusio kaimyno sūnus kieme pamatė vyriškį su moterimi. Jis juos sekė, pranešė apie tai policijai. Juos sulaikė. Suvirinimo aparatas buvo grąžintas, ieškinio už durų spynos sugadinimą nereiškia.
Nukentėjusioji A. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikslios datos neprisimena, atrodo, tai buvo sekmadienis. Iš ryto paskambino kaimynas, liepė nueiti pažiūrėti rūsyje sandėliuką. Nuėjo, pamatė skylę sandėlio duryse. Buvo dvi spynos, viena spyna buvo nusukta, o kita spyna įsibrovėliui nepasidavė, todėl buvo sugadintos durys - viršutinėje jų dalyje buvo išlaužtas langelis ir taip buvo įsibrauta į patalpą. Taip pat buvo sugadinta durų stakta. Užėjusi į vidų pamatė kraują. Buvo priversta kviesti policiją, nes turtas buvo apdraustas. Iš rūsio buvo pavogtas šlifuoklis, 3 bakeliai (kanistrai), jie buvo tušti. Draudimo kompanija atlygino tik dalį žalos, todėl prašo iš kaltininko priteisti 140,32 Eur. Jos manymu, niekas rūsyje nenakvojo, kadangi ten sugrūsta daug daiktų, praktiškai ir vietos atsigulti nėra. Jokie požymiai nerodė į tai, jog kažkas būtų miegojęs, nebuvo jokių skudurų ar panašiai. Kaip matė ir suprato, kraujas ant kartoninės dėžės atsirado todėl, kad laužant langą viršutinėje durų dalyje yra vinių ir greičiausiai tuo metu ar įsibraudamas pro padarytą skylę duryse žmogus ir susižalojo į tas vinis. Jeigu žmogus būtų norėjęs tik permiegoti, akivaizdu, kad tam nebūtų reikėję laužti durų, galėjo atsigulti ir permiegoti rūsio koridoriuje.
Liudytojas S. N. parodė, kad A. Ž. yra kaimynė. Jis dažnokai užeidavo į rūsį, į savo sandėliuką, kasdien arba kas antrą dieną. Kartą atėjęs pamatė, kad išlaužti trys sandėliukai, tarp jų ir kaimynės A. Ž.. Be jos sandėliuko, buvo įsibrauta į K. iš 32 buto sandėlį ir dar į vieną, kurio šeimininko jis nepažinojo, nes pasikeitė buto gyventojai. Pastarajame sandėliuke degė šviesa, jis užėjo, nieko ypatingo nepamatė, todėl užrakino duris. K. sandėliukas netoli A. Ž. sandėliuko Nr.36. Matė, kad A. Ž. sandėliuko pusė durų išardyta. Jokių požymių, kad kažkas būtų nakvojęs nors viename iš trijų sandėlių, nebuvo. K. K. sakė, kad dingo šlifavimo mašinėlė, tačiau į policiją jis nesikreipė. Mano, kad buvo vykdoma vagystė, nes įsibrauta buvo į 3 sandėliukus. Jeigu asmuo norėjo pernakvoti, nereikėjo laužtis į 3 patalpas, galima buvo ir koridoriuje permiegoti.
Liudytojai A. G. bei N. R., policijos pareigūnai, parodė, kad dėl įvykių jų darbe gausos 2015 m. įvykių jie neatsimena. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad 2015 m. rudenį jie dirbo pagal pranešimą apie vagystę iš sandėliuko (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buvo sulaikyti K. S. ir S. L.. Rasti daiktai: raudonos spalvos suvirinimo aparatas, elektrinis oblius, akumuliatorius automobiliui (t.1, b.l.57, 59).
Iš S. L. parodymų ikiteisminio tyrimo eigoje matyti (liudytoja mirė), kad ji yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, vartoja heroiną, tačiau jai kol kas užtenka vienos dozės į savaitę. 2015-09-02 po pietų kartu su savo sugyventiniu K. S. išėjo iš jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur kartu gyvena, ir visuomeniniu transportu nuvažiavo iki Fabijoniškių žiedo. Ten išlipę vaikščiojo kiemais ir ieškojo metalo laužo tam, kad jį priduotų ir gautų pinigų narkotikams. Fabijoniškėse ėjo kiemais, kurioje tiksliai gatvėje, nepasakys, prie vieno iš penkiaaukščių daugiabučių sustojo. Ji ėjo šiek tiek atokiau, nes dairėsi, o K. ėjo priekyje. Pamatė, kad jis užeina į rūsį. Tuo metu suprato, kad jis ten ne šiaip sau eina, o eis ką nors vogti. Puikiai tai suprasdama ir nenorėdama veltis, liko lauke, nes ji nevagia iš rūsių. Ką K. darė rūsyje, nematė ir nežino. Jis išėjo iš rūsio maždaug po 15-os minučių, rankose laikė keturis baltos spalvos maišus. Kas buvo maišuose, netikrino, bet suprato, kad ten yra daiktai, pavogti iš rūsio, kadangi į rūsį K. įėjo tuščiomis rankomis ir be jokių maišų, nebent galėjo kišenėse turėti smulkių metalinių detalių, nes prieš tai „krapštėsi“ šiukšliadėžėse. Ji iš jo rankų paėmė du maišus ir kažkiek juos panešė. Paėję kelias dešimtis metrų, maišus paliko ant laiptų netoli daugiabučio ir nuėjo toliau ieškoti metalo. Maišų būtų grįžę pasiimti. Ėjo link netoliese esančių šiukšliadėžių, kai pamatė atvažiuojantį policijos patrulį. Policijos automobilis sustojo, prie jų priėjo du pareigūnai, nieko nesakydami nuvežė juos į tą vietą, kur buvo palikti maišai su vogtais daiktais. Maišus įkrovė į patrulinio automobilio bagažinę ir ją su K. nuvežė į šeštąjį policijos komisariatą (t.1, b.l. 80-81).
Ikiteisminis tyrimas 2016-12-20 prokuroro nutarimu S. L. atžvilgiu, įtariamajai mirus, buvo nutrauktas (t.1, b.l. 88-92).
Parodymus dėl vagystės iš J. B. rūsio sandėlio kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino jų patikrinimo įvykio vietoje metu (t.1, b.l.121-125).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t.1, b.l.114).
Tyrimo metu buvo apžiūrėti sulaikant K. S. ir S. L. rasti daiktai: suvirinimo aparatas „Lincoln Electric“ bei elektrinis oblius „Latgale“ (t.1, b.l. 46-51). Minėti daiktai grąžinti nukentėjusiajai J. B. (t.1, b.l.52).
Vykdant ikiteisminį tyrimą buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, kad rūsio sandėliuko Nr. 36 durys išlaužtos. Ant kartoninės dėžės rasti kraujo pėdsakai. Kartono gabaliukas su kraujo pėdsakais išimtas (t.1, b.l. 175-177).
2016-02-18 specialisto išvada Nr. 140-(829)-IS1-954 nustatyta, kad ant tirti pateikto kartono gabaliuko, paimto 2015-11-15 apžiūrint įvykio vietą - sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t.1, b.l. 189-190).
Pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro informaciją kraujo, rasto ant kartono, DNR sutapo registre su K. S. kraujo genotipu (t.1, b.l. 186).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Tik pagal BPK nustatytus reikalavimus nustačius baudžiamosios atsakomybės taikymui turinčias reikšmės faktines aplinkybes (BK 2 straipsnio 3 dalis), priimtas teismo sprendimas gali būti teisingas.
BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t.y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo.
Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.). Pagal naująjį teisinį reguliavimą BK XXVIII skyriuje numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (188,30 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog kaltinamasis K. S. įvykdė nukentėjusiosios J. B. turto pagrobimą (vagystę), įsibraudamas į patalpą - rūsio sandėliuką. Šios veikos padarymą pripažino kaltinamasis, kuris vietoje papasakojo apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. Sulaikymo metu buvo rasti nukentėjusiajai priklausantys pagrobti daiktai: suvirinimo aparatas, elektrinis oblius. Tam, kad patektų į rūsio sandėliuką, kaltinamasis sugadino durų spyną ir taip įsibrovė į patalpą. Nors vėliau jis su S. L. buvo pastebėtas ir galiausiai sulaikytas pareigūnų su pagrobtais daiktais, tai įvyko po kiek laiko, kitoje vietoje: vagystė padaryta (duomenys neskelbtini), kaltinamasis pasišalino ir sulaikytas buvo P.Žadeikos gatvėje, Vilniuje (t.1, b.l.65). Taigi, jis pilnai disponavo pagrobtu turtu, galėjo jį paslėpti ir pan. Todėl darytina išvada, kad nusikalstama veika buvo baigta. Iš kaltinimo pašalinamas obliaus pagrobimas, nes nukentėjusioji nurodė, kad jis yra bevertis. Kaltinamojo veiksmai šiame epizode teismo kvalifikuojami pagal BK 178 str. 2 d.
Nors kaltinamasis K. S. neigia A. Ž. turto pagrobimą bei jos turto (durų ir spynų) sugadinimą, teismas, įvertinęs paties kaltinimo pozicijos ypatingą nenuoseklumą aiškinant faktines aplinkybes, turinčias patvirtinti jo nedalyvavimą padarant šias veikas, bei kitų ikiteisminio tyrimo eigoje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetą, daro išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog K. S., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku (dieną, valandą), laikotarpiu nuo 2015-11-07 iki 2015-11-14 12.00 val., tikslu pagrobti svetimą turtą, sulaužė A. Ž. priklausančio rūsio sandėliuko Nr. 36, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris – 200 Eur vertės, sugadino dvi spynas, kiekvienos spynos vertė – 10 Eur, bendrai sumai 20 Eur vertės, įsibrovė į patalpą - rūsio sandėliuką ir iš jo pagrobė kampinį šlifuoklį – 70 Eur vertės, 3 metalinius 20 litrų talpos degalų bakelius (kanistrus), bendrai sumai – 60 Eur, po ko iš įvykio vietos pasišalino. Turto sugadinimu už 220 Eur, svetimo turto 130 Eur vertės pagrobimu padarė nukentėjusiajai A. Ž. 350 eurų turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo eigoje kaltinamasis K. S. teigė, kad nusikaltimo negalėjo padaryti, kadangi turi alibi: 2016-06-15 apklausos metu jis parodė, kad negalėjo įvykdyti vagystės bei sugadinti turto, nes tuo metu buvo suimtas ir laikomas Lukiškių kalėjime, o vėliau perkeltas į Alytaus pataisos namus atlikti jam paskirtos bausmės. Jis gi parodė, kad nežino, kur yra (duomenys neskelbtini) gatvė Vilniuje. Rastas kraujas negali jam priklausyti, to būti negali (t.2, b.l.11-12). Bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad įvyko klaida, vagystės jis nevykdė, nes buvo suimtas. Kuomet jam teismo buvo pagarsintas Lukiškių kalėjimo raštas, jog 2015-10-15 iki 2015-12-07 kalėjime jo nebuvo, K. S. pareiškė, kad keletą kartų nakvojo nukentėjusiajai priklausančio rūsio patalpoje, tačiau durų nelaužė, vagystės nevykdė, todėl ir galėjo atsirasti kraujas ant kartoninės dėžės. Tokiu būdu jis pripažino, kad buvo minėtoje patalpoje.
Tuo tarpu nukentėjusioji A. Ž. nurodo, kad rūsio patalpoje prigrūsta tiek daiktų, kad vietos atsigulti ir miegoti praktiškai nėra. Kita vertus, jeigu asmuo norėtų miegoti jam nereikėtų laužti spynų, durų, jis galėtų tai padaryti tiesiog rūsio koridoriuje.
Liudytojas S.N. parodė, kad dažnai lankėsi (kas dieną ar kas antrą dieną) rūsio patalpoje. Jo sandėlis šalia kaimynės A. Ž. sandėliuko. Būtent jis rado išlaužtas jos sandėlio patalpos duris, pranešė apie tai kaimynei. Be jos sandėlio, tuo metu buvo įsibrauta dar į dviejų kaimynų sandėliukus, iš kaimyno K. sandėlio buvo pagrobtas šlifuokis. Visur buvo laužomos duris, spynos. Liudytojas nurodė, kad aplinkybės aiškiai rodė vagystės faktą. Pernakvoti asmuo galėtų ir koridoriuje.
Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros rezultatų, liudytojo S.N., nukentėjusiosios A. Ž. parodymų, įsibraudamas į patalpą kaltininkas išlaužė viršutinę dalį durų, sugadino dvi spynas, tačiau vienos iš jų atidaryti nesugebėjo, susižaloti jis galėjo būtent patekdamas į patalpą pro skylę duryse. Todėl ir buvo rastas kraujas sandėliuke ant kartono dėžės.
Specialiu tyrimu nustatyta, kad kraujas priklauso kaltinamajam K. S., tokių tyrimų paklaida yra itin minimali.
Kaltinamasis K. S. teigia, kad nesupranta, kam jam būtų reikalinga vogti 3 metalinius bakelius (kanistrus), tačiau teismas pažymi, kad buvo pavogti ne tik kanistrai (tušti), bet ir šlifuokis. Taip pat iš liudytojos S. L. parodymų matyti, kad 2015-09-02 ji kartu su kaltinamuoju vaikščiojo po kiemus ir ieškojo metalo priduoti laužui ir gauti pinigų narkotikams. Kanistrai metaliniai, be to pavogtas buvo ir šlifuokis.
Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas daro išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis įvykdė vagystę įsibraudamas į nukentėjusiosios A. Ž. rūsio patalpą. Jis gi sugadino svetimą turtą (duris, 2 spynas) ir padarė nukentėjusiajai 220 Eur turtinę žalą.
K. S. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadijas, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis yra teisiamas 24 kartą (iki šių nusikaltimų padarymo buvo teistas 19 kartų). Teistumai neišnykę, nepanaikinti, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.).
Jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria prie apysunkių nusikaltimų (BK 178 str. 2 d.) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 187 str. 1 d.).
Daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t.2, b.l. 37-39). Priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nedirbo.
Šių padarytų nusikalstamų veikų ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį, nei sankcijoje nurodytas šios bausmės rūšies vidurkis. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. reikalavimai dėl bausmių subendrinimo.
Kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrina su ankstesniu 2017-01-24 nuosprendžiu paskirtąja bausme, nes dabar yra dar sprendžiamas teisme klausimas pagal Vilniaus miesto pataisos namų teikimą dėl bausmių subendrinimo pagal ankstesnius nuosprendžius.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Ž. 140,32 Eur ieškinys įrodytas ir tenkintinas. Nukentėjusiajai buvo padaryta 350 Eur dydžio turtinė žala, kadangi buvo pagrobta turto už 130 Eur, sugadinto turto vertė - 220 Eur. Lietuvos draudimas atlygino jai pagal sutartį 209,68 Eur (t.1, b.l.150).
AB „Lietuvos draudimas“ 209,68 Eur dydžio ieškinys tenkintinas (CK 6.1015 str.).
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam K. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumento paėmimas. Įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo panaikintas perduodant bylą į teisiamąjį posėdį, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dokumento paėmimas paliktas galioti. K. S. ne kartą teistas, vėl įvykdė savanaudiškus nusikaltimus, todėl jam kardomoji priemonė keistina iš dokumento paėmimo į suėmimą.
Dėl daiktinių įrodymų
Akumuliatorius, 3vnt. ventilių, kartono gabaliukas, du atsuktuvai, replės, visraktis, nuosprendį perdavus vykdyti, turi būti sunaikinti.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 200,68 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam teiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 2 d. pagrindu, kadangi kaltinamasis yra įkalintas, atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jo galimybė savarankiškai realizuoti teisę į gynybą, ribota.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,302-308 str.str., teismas
NUSPRENDĖ:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (J. B. turto pagrobimo epizodas) ir nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (A. Ž. turto pagrobimo epizodas) ir nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (A. Ž. turto sugadinimo epizodas) ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. pagrindu dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrinti paskirtas bausmes ir nustatyti 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-09-02 16.50 val. iki 2015-09-03 17.30 val. (dvi paras).
Pakeisti nuteistajam kardomąją priemonę iš dokumento paėmimo į suėmimą, suimant nuteistąjį teismo posėdžių salėje.
Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2017-06-07 d.
Akumuliatorių, 3 vnt. ventilių (saugomi Vilniaus apskrities VPK, kvitas B 2015-10-20 serija BBB Nr. 6PK0007520), kartono gabaliuką, du atsuktuvus, reples, visraktį (saugomi Vilniaus apskr. VPK 6 PK), nuosprendį perdavus vykdyti, sunaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Ž. 140,32 Eur ieškinį ir AB „Lietuvos draudimas“ 209,68 Eur ieškinį tenkinti ir iš nuteistojo priteisti: A. Ž. 140,32 Eur, AB „Lietuvos draudimas“ naudai - 209,68 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos 200,68 Eur išlaidų priteisimo iš nuteistojo K. S. netenkinti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.