- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- eI-4681-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02815-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. G., atstovaujamas advokato A. N. (2019 m. liepos 29 d. Antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (11.1)I-4213 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“ ir VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (9.64) DV_S-9279 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“ ir įpareigoti priimti naują sprendimą – skirti pareiškėjui 77,58 proc. trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoką.
2. Pareiškėjas paaiškina, jog VSDFV prašė padidinti ilgalaikio darbo išmokų (toliau – ir IDI) nuo dviejų mėnesių iki 3 mėn. ir nurodė, kad 2000 metais buvo perkeltas dirbti į kitą darbovietę, užskaitant ankstesnėje darbovietėje turėtą darbo stažą.
3. VSDFV nurodė, kad teisę į IDI turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau nei penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Teisę į IDI turinčiam darbuotojui, atleidus jį iš darbo ir, kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama: jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimties metų, dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų ar trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų.
3.1. IDI skirti reikalingi duomenys tikrinami naudojantis apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registru (toliau – ir Registras), kitomis reikalingomis duomenų bazėmis ir kita informacija. Apdraustojo asmens priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo laikotarpis (nepertraukiamo darbo) nustatomas vadovaujantis Registro duomenimis, asmens ir buvusių darbdavių pateiktais dokumentais (darbo sutartys, pažymos, įsakymų dėl perkėlimo į kitą to paties juridinio asmens padalinį, kai dėl to keičiasi asmens draudėjas, ar perkėlimo pas kitą darbdavį darbdavių susitarimu kopijos ir kiti dokumentai, įrodantys darbo santykių tęstinumą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus). Vadovaujantis DK nuostatomis, į darbuotojo nepertraukiamą darbo trukmę įskaitomos atostogos, nurodytos DK 125 straipsnyje, ir DK numatytieji nedraudiminiai laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę.
3.2. Registro duomenimis laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2000 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – UAB (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), iš kurios buvo atleistas pagal DK 57 straipsnį. Darbo santykiai (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai tęsėsi 18 metų ir beveik 5 mėnesius. Todėl VSDFV Alytaus skyrius, vadovaudamasis įstatymo 9–11 straipsniais bei remdamasis Registro duomenimis, 2019 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. ID_SP1E-1628 skirti pareiškėjui 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI.
3.3. Atsakovas pažymėjo, kad įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas darbo sutarties nenutraukia, t. y., tokiais atvejais laikoma, kad darbuotojo darbo santykiai tęsiasi nepertraukiamai (jeigu nėra nė vienos darbo dienos pertraukos). Darbdavio reorganizavimo atveju laikoma, jog darbo santykiai tęsėsi nepertraukiamai, jeigu tarp atleidimo iš reorganizuojamo darbdavio dienos ir priėmimo į darbą pas veikiantį po reorganizacijos darbdavį dienos nėra nė vienos darbo dienos pertraukos. Taigi, darbo santykių tęstinumu nenumatyti atvejai, kai asmuo perkeliamas iš vienos darbovietės į kitą darbdavių susitarimu, darbo santykių tęstinumu laikomi tik atvejai, kai asmuo perkeliamas iš vienos darbovietės į kitą dėl reorganizacijos. Tačiau nei Registre, nei pareiškėjo 2000 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutartyje su UAB (duomenys neskelbtini), taip pat 2000 m. liepos 4 d. susitarime „Dėl darbuotojų perkėlimo“ (pateiktuose kartu su 2019 m. balandžio 23 d. prašymu VSDFV Alytaus skyriui), nei 2000 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) centro tarybos nutarimuose Nr. 17 ir Nr. 18 „Dėl (duomenys neskelbtini) personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) likvidavimo“ ir „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų“ nėra duomenų, kad pareiškėjas iš vienos darbovietės į kitą buvo perkeltas dėl reorganizacijos.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, toks vertinimas yra neteisėtas, kadangi nėra jokio darbo santykių nutrūkimo, darbuotojai perkelti iš vieno juridinio asmens į kitą. (duomenys neskelbtini) personalinės įmonės negalima reorganizuoti, pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, todėl formalus teisės aiškinimas negali būti pagrindu vertinti arbo stažo nepertraukiamu.
5. 2000 m. birželio 23 d. darbo sutartyje, pagal kurią pareiškėjas buvo perkeltas dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, buvo sulygta, kad darbo stažą (duomenys neskelbtini) personalinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) ir darbo laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) skaityti kaip nepertraukiamą darbo stažą vienoje įmonėje. Ši darbo sąlyga buvo įtraukta įgyvendinant savininko (duomenys neskelbtini) tarybos 2000 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 17 nuostatas.
6. Tiek galiojusioje iki 2000 m., tiek galiojusioje vėliau darbo teisėje, darbo stažas buvo suprantamas kaip laikas, per kurį asmuo turėjo DK reglamentuojamus darbo santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kurie pagal norminius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuojami į darbo stažą, su kuriuo darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys sieja tam tikras darbo teises ar papildomas garantijas bei lengvatas. Įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, jų sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos, organizacijos darbo stažui įmonėje, įstaigoje, organizacijoje įtakos neturi. Pareiškėjas pažymi, jog nepertraukiamas darbo stažas – tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų.
7. Atsakovo nuoroda į DK 125 straipsnį yra negalima, nes 2000 m. šis teisės aktas negaliojo, o galiojo Darbo sutarties įstatymas ir Darbo įstatymų kodeksas (1972 m.), kurie taip pat leido darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl nepertraukiamo darbo stažo. Be to, pagal 2000 m. teisinį reguliavimą, visuomeninių organizacijų, individualių įmonių nebuvo galima reorganizuoti į UAB, todėl tik formalaus pagrindo taikymas, kuris iš esmės prieštarauja darbuotojo ir darbdavio susitarimui, yra teisiškai nepagrįstas ir negalimas.
II
Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
1. IDI skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). IDI, remdamasis Registro duomenimis, kitų duomenų bazių informacija, buvusių darbdavių pateiktais dokumentais, skiria ir moka VSDFV Alytaus skyrius.
Šalies argumentai
2. Tiek skunde VSDFV, tiek skunde teismui pareiškėjas nurodė nesutinkantis, kad jo nepertraukiamas darbo stažas skaičiuojamas tik nuo 2000 m. liepos 5 d., ir teigia, kad jo darbdavys buvo vienas – (duomenys neskelbtini), nes pagal tuo metu galiojusius įstatymus asociacijos negalėjo turėti individualių įmonių, todėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tapo UAB (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis DK nuostatomis, į darbuotojo nepertraukiamą darbo trukmę įskaitomos atostogos, nurodytos DK 125 straipsnyje, DK numatyti nedraudiminiai laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę (Nuostatų 7 punktas). Nuostatų 8 punkte nustatyta, kad darbdavio reorganizavimo atveju laikoma, jog darbo santykiai tęsėsi nepertraukiamai, jeigu tarp atleidimo iš reorganizuojamo darbdavio dienos ir priėmimo į darbą pas veikiantį po reorganizacijos darbdavį dienos nėra nė vienos dienos pertraukos. Pareiškėjo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) IĮ (duomenys neskelbtini) perkeliant tolimesniam darbui į UAB (duomenys neskelbtini) dieną galiojo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kuriame nebuvo numatyta, jog nepertraukiamais darbo santykiais būtų laikomi atvejai, kai darbuotojas iš vieno darbdavio į kitą yra perkeliamas darbdavių susitarimu; darbo santykių tęstinumu laikomi tik tie atvejai, kai asmuo perkeliamas iš vienos darbovietės į kitą dėl reorganizacijos (Darbo sutarties įstatymo 32 punktas). Tuo tarpu nei pareiškėjo 2000 m. birželio 23 d. darbo sutartyje, nei Registre nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas iš vienos darbovietės į kitą buvo perkeltas dėl reorganizacijos. Be to, tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo įstatymo kodekso 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas aiškiai nurodė, kad darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba perėjimas į renkamąsias pareigas; darbo sutartis pasibaigia perkėlimo į kitą darbą atveju, kai darbuotojas perkeliamas į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją. 2000 m. birželio 23 d. darbo sutartis Nr. 17 tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo naujus darbo santykius. Nors sprendimas likviduoti (duomenys neskelbtini) IĮ (duomenys neskelbtini) buvo priimtas (duomenys neskelbtini) Centro tarybos 2000 m. liepos 4 d. nutarimu, ši įmonė Mokesčių mokėtojų registro duomenimis buvo išregistruota tik 2014 m. kovo 25 d., t. y. praėjus beveik 14 metų po to, kai pareiškėjas buvo paskirtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Pažymi, kad terminai „likvidavimas“ ir „reorganizacija“ nėra tapatūs ir lemia skirtingas teisines pasekmes.
3. VSDFV Alytaus skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo pasielgti kitaip, nei nustatyta galiojančiuose teisės aktuose ir į pareiškėjo nepertraukiamą darbo trukmę įskaičiuoti ir darbo laiką (duomenys neskelbtini) IĮ (duomenys neskelbtini) vien tuo pagrindu, kad tokia nuostata buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) 2000 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 18 – tokio teisinio pagrindo galiojantys teisės aktai nenumatė.
III
Atsakovas VSDFV atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
IDI skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). IDI, remdamasis Registro duomenimis, kitų duomenų bazių informacija, buvusių darbdavių pateiktais dokumentais, skiria ir moka VSDFV Alytaus skyrius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. VSDFV Alytaus skyrius 2019 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. ID_SP1E-1628, kuriuo skyrė pareiškėjui 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI. 2019 m. balandžio 19 d. pareiškėjas dėl šio sprendimo kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių, prašydamas jį peržiūrėti ir skirti pareiškėjui tris išmokas, kadangi jis dirbo nepertraukiamai daugiau nei 20 metų.
2. 2019 m. gegužės 2 d. VSDFV Alytaus skyrius priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (9.64) DV_S-9279 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“. Sprendime nurodyta, jog, pagal Registro duomenis, Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo atleistas pagal DK 57 straipsnį, pareiškėjas dirbo nuo 2000 m. liepos 5 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d, jo darbo santykiai šioje darbovietėje nepertraukiamai tęsėsi 18 m., 5 mėn. ir 25 d., todėl VSDFV Alytaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 9–11 straipsniais, atsižvelgdamas į Registro duomenis, priėmė sprendimą skirti pareiškėjui 77,58 proc. dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI.
2.1. Sprendime pažymima, jog pagal pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. papildomai pateiktus dokumentus buvo pakartotinai įvertinta nepertraukiama darbo stažo viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) trukmė ir nustatyta, kad pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. liepos 4 d. įskaityti į nepertraukiamą darbo stažą ir skirti 77,58 proc. trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo atleidimo iš darbo (duomenys neskelbtini) metu (2000 m. liepos 4 d.) galiojo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, kuriame nebuvo numatyta, jog nepertraukiamais darbo santykiai būtų laikomi atvejai, kai darbuotojas iš vieno darbdavio į kitą yra perkeliamas darbdavių susitarimu.
3. VSDFV 2019 m. birželio 25 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (11.1)I-4213 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“.
3.1. Sprendime paaiškinta, jog, pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, teisę į IDI turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo DK 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisę į IDI turinčiam darbuotojui, jį atleidus iš darbo ir kaip tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš IDI fondo skiriama: 77,58 proc. vieno jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimties metų, 77,58 proc. dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų ar 77,58 proc. trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų.
3.2. Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, IDI skirti reikalingi duomenys tikrinami naudojantis Registru ir kita informacija. Vadovaujantis Nuostatų 7 punktu, apdraustojo asmens priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo laikotarpis (nepertraukiamo darbo) nustatomas pagal Registro, asmens ir buvusių darbdavių pateiktus duomenis ir dokumentus (darbo sutartys, pažymos, įsakymų dėl perkėlimo į kitą to paties juridinio asmens padalinį, kai dėl to keičiasi asmens draudėjas, ar perkėlimo pas kitą darbdavį darbdavių susitarimu kopijos ir kiti dokumentai, įrodantys darbo santykių tęstinumą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus). Vadovaujantis DK, į darbuotojo nepertraukiamą darbo trukmę įskaitomos atostogos, nedraudiminiai laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukme (Nuostatų 7 punktas.)
3.3. VSDFV pakartojo VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendime konstatuotus faktus, jog pagal Registro duomenis (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo atleistas pagal DK 57 straipsnį, pareiškėjas dirbo nuo 2000 m. liepos 5 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d, jo darbo santykiai šioje darbovietėje nepertraukiamai tęsėsi 18 m., 5 mėn. ir 25 d., todėl VSDFV Alytaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 9–11 straipsniais, atsižvelgdamas į Registro duomenis, priėmė sprendimą skirti pareiškėjui 77,58 proc. dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI. Pažymėjo, jog pagal pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. papildomai pateiktus dokumentus buvo pakartotinai įvertinta nepertraukiama darbo stažo viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) trukmė ir nustatyta, kad pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. liepos 4 d. įskaityti į nepertraukiamą darbo stažą ir skirti 77,58 proc. trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI nėra teisinio pagrindo.
II
1. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV ir VSDFV Alytaus skyriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui skirti trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI, o buvo skirtas tik dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio IDI. Tai buvo atlikta todėl, kad atsakovų buvo išaiškinta, jog pareiškėjas dirbo viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) nuo 2000 m. liepos 5 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d, jo darbo santykiai šioje darbovietėje nepertraukiamai tęsėsi 18 m., 5 mėn. ir 25 d. Atsakovai laikė, kad į pareiškėjo nepertraukiamąjį darbo stažą negali būti įskaičiuotas dirbtas laikas individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. liepos 4 d., nes pareiškėjas dirbo skirtingose įmonėse (individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) bei viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini)).
2. Teismas nesutinka su atsakovų aiškinimu. Šioje byloje, kuri yra administracinė, labai svarbūs duomenys, kurie yra nustatomi darbo teisėje svarbiais šaltiniais (darbdavių pateiktais dokumentais), t. y. darbo sutartimis. Darbo sutarčių turinys yra apsprendžiamas dispozityviuoju metodu, t. y. darbdavys ir darbuotojas iš esmės gali susitarti dėl bet ko, kas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei. Taigi, šioje byloje nustatyta, kad 2000 m. birželio 23 d. sutartyje Nr. 17, jos 3.2 punkte, yra aiškiai įtvirtinta, jog „darbo stažą (duomenys neskelbtini) personalinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) ir darbo laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) skaityti kaip nepertraukiamą darbo stažą vienoje įmonėje“. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas principas, kad, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Vadinasi, remiantis minėtu Darbo kodekso principu ir 2000 m. birželio 23 d. sutarties Nr. 17 3.2 punktu, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti, kad pareiškėjo nepertraukiamą darbo stažą viešojoje įstaigoje (buvusi UAB) (duomenys neskelbtini) sudaro jo dirbtas laikas tiek individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), tiek viešojoje įstaigoje (buvusi UAB) (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovai netinkamai nustatė pareiškėjo nepertraukiamą darbo stažą viešojoje įstaigoje (buvusi UAB) (duomenys neskelbtini), kuris yra daugiau negu dvidešimt metų.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai ypač daug dėmesio kreipė į Darbo kodekso 51 straipsnio nuostatas, kad, esą, nepertraukiamajam stažui apskaičiuoti svarbu, jog pareiškėjas turėjo dirbti reorganizuojamoje įmonėje. Teismas akcentuoja, kad juridinių asmenų pertvarkymas (be kita ko, reorganizacija) priklauso taip pat nuo darbdavio, nes tai civilinės teisės sritis. Šioje byloje aiškiai nustatyta, kad tiek individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), tiek viešojoje įstaigoje (buvusi UAB) (duomenys neskelbtini) visus reikalus tvarkė (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) 2000 m. liepos 4 d. nutarime Nr. 17 konstatavo, jog įsteigta UAB (duomenys neskelbtini) vykdys visas personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) funkcijas, taip pat nutarė, kad V. G. nepertraukiamą darbo stažą UAB (duomenys neskelbtini) sudarys jo dirbtas laikas tiek individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini). Todėl ir šiuo aspektu atsakovai netiksliai aiškino teisės aktų nuostatas.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo V. G. skundas tenkintinas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. (11.1)I-4213 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. (9.64) DV_S-9279 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“ naikintini, įpareigojant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių priimti naują sprendimą – skirti pareiškėjui V. G. 77,58 proc. trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (11.1)I-4213 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (9.64) DV_S-9279 „Dėl ilgalaikio darbo išmokos“.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių priimti naują sprendimą – skirti pareiškėjui V. G. 77,58 proc. trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoką.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.