Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų G. M. ir K. M. įgaliotai atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Tauragės rajone vyriausiajai specialistei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 metų pavasarį, tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, R. T. iš Z. J., pastarojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo amatiniu būdu pagamintą durklą – kastetą, kuris priskiriamas prie kombinuoto pjaunamojo-duriamojo (kaip durklas) ir smogiamojo-triuškinamojo (kaip kastetas) poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra draudžiamas civilinėje apyvartoje ir iki 2020 m. sausio 21 d. šį nešaunamąjį ginklą nešiojo su savimi .

Be to jis, 2019 m. pavasary, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinės R. T. mažametę dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., tai yra tyčia kelis kartus diržu sudavė G. M. per sėdmenis, taip jai sukėlė fizinį skausmą.

Be to jis, 2019 m. vasarą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinės R. T. mažametes dukras, tai yra tyčia 1 kartą sudavė diržu G. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., per sėdmenis bei sudavė po 1 kartą diržu ir šlepete K. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., per sėdmenis, taip joms sukeldamas fizinį skausmą.

Be to jis, 2020 m. sausio 1 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, tyčia sugriebė lovoje gulinčiai sugyventinei R. T. už dešinės rankos plaštakos, spausdamas ranką ištempė R. T. iš lovos, tokiais veiksmais R. T. padarė dešinės rankos plaštakos viršutinėje dalyje kraujosruvą ir taip sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.

Be to jis, 2020 m. sausio 18 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viena ranka įrėmęs sugyventinei R. T. į krūtinę peilį kastetą, kita ranka prie kaklo pridėjęs peilį, grasino papjauti, jei ji nesutiks su juo miegoti, mosikuodamas peiliais, kalbėjo apie jos viduje esantį velnią, kurį reikia išvaryti, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą, privertė R. T. išsirengti nuogai ir po to lovoje su R. T. lytiškai santykiavo prieš jos valią.

R. T. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad durklą – kastetą 2019 metų pavasarį jam leido pasiimti šalia gyvenęs Z. J.. Jam patiko durklas – kastetas, todėl jį pasiėmė ir parsinešęs į namus parodė R. T.. Šį durklą – kastetą panaudojo tik vieną kartą, kai atliko velnio varymo ritualą.

Pripažįsta, kad 2019 metų pavasarį G. M. sudavė vieną kartą medžiaginiu diržu per užpakalį. Neigia sudavęs daugiau nei vieną kartą ir neigia, kad sudavė diržo sagtimi per G. M. ranką. Paaiškino, kad taip pasielgė, nes G. M. grįžo namo prisiuosčiusi benzino. Po jo suduoto smūgio diržu G. M. nuėjo į savo kambarį, kur užsidariusi verkė. Nurodo, jog gailisi dėl panaudoto smurto prieš G. M., nes neturėjo taip elgtis.

Taip pat nurodė, kad 2019 vasarą, kieme kapojo malkas ir K. M. su K. M. jo neklausė eiti miegoti pietų. Todėl K. M. sudavė šlepete per sėdmenis, o G. M. sudavė šlepete ir už tai, kad sudaužė namuose stiklą. Mušė mergaites dėl to, kad neklausė mamos, išdaužė stiklą ir „ožiavosi“. Gailisi dėl tokio savo poelgio ir pripažįsta kiekvienai mergaitei po 1500 Eur neturtinės žalos dydžio atlyginimą.

Pripažino, kad 2020-01-01 naktį naudojo smurtą prieš R. T. ir paaiškino, kad sutikdamas Naujuosius Metus buvo blaivus. Po Naujųjų Metų sutikimo pamatęs jog R. T. su kažkuo susirašinėja, norėjo iš jos atimti telefoną ir pasižiūrėti susirašinėjimą. Tuo metu ji sėdėjo lovoje jų kambaryje. Telefoną norėjo atimti jėga, todėl sugriebė už rankos ir suspaudė, bet R. T. nepaleido telefono. Jos netempė iš lovos. Paskui jis iš namų išėjo naktį ir sugrįžo dieną. Tada T. T. parodė telefone žinutes.

2018-01-18 buvo išgėręs ir nusprendė iš R. T. išvaryti velnią atsinešė pas ją durklą – kastetą apeigų atlikimui. Pažįstamas Z. J. tikintis velniu, o pačias velnio varymo apeigas buvo matęs žiūrėdamas „Ekstrasensų mūšį“. Atėjęs pas R. T. liepė jai paduoti šventintą žvakę, o uždegus žvakę pradėjo mojuoti prieš R. T. durklu – kastetu ir kažką kalbėdamas, taip atlikdamas piktos dvasios varymo iš R. T. ritualą. Išėjus į koridorių R. T. liepė eiti į kambarį. Kas užpūtė žvakę neprisimena, bet paskui jis prarado sąmonę. Įėjęs į kambarį peilį – kastetą padėjo į vaikų vežimėlį kambaryje, kuriame buvo R. T., užkūrė pečių ir liepė R. T. eiti nusiprausti. Jai atsigulus į lovą paklausė, ar gali pasimylėti. R. T. sutikus, pasimylėjo ir nebuvo jokios prievartos.

Motyvuojamoji dalis

Be R. T. kaltės pripažinimo iš dalies, jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

2019 m. nusikalstama veika pagal LR BK 258 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusioji R. T. parodė, kad kai R. T. įsigijo peilius iš J., jai peilius parodė ir juos laikė virtuvėje esančiame krestyje. Krestis pakabintas virtuvėje akivaizdžioje vietoje. Nuo 2020 m. sausio 3 dienos peilių krestyje nebuvo.

Liudytoja L. K. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja ir lanko R. T. šeimą apie 10 metų. Lankantis pas R. T., ji prieš 2020 metus jai parodė peilį, kuriuo vėliau R. T. buvo grasinta. R. T. ji liepusi peilį perduoti policijai.

Liudytojas V. Š. parodė, kad pas jį į namuose nuo šių metų sausio mėnesio gyvena brolis R. T.. R. T. iš kažkur parsivežė du medžioklinius peilius ir jam parodė tik vieną kartą dienos metu. Tai buvo apie savaitė laiko iki atvykstant policijos pareigūnams ir tuos du peilius paimant. Iš kur tuos peilius R. T. gavo, jam nepasakojo.

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo 2020-01-23 matyti, kad V. Š. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams pateikė R. T. priklausančius 2 peilius: peilį su kastetu ir peilį su įmaute (II t., b.l.16-19).

Iš 2020-05-04 Specialisto išvados matyti, kad 2020-01-23 iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paimtas peilis yra durklas-kastetas, kuris priskiriamas prie kombinuoto pjaunamojo-duriamojo (kaip durklas) ir smogiamojo - triuškinamojo (kaip kastetas) poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šios rūšies nešaunamieji ginklai priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų ginklų, ir jis pagamintas amatiniu būdu. (II t., b.l. 23-28)

R. T. parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių padarymo visiškai patvirtina byloje aptartų duomenų visuma. Nukientėjusioji R. T. patvirtino R. T. nurodytas aplinkybes apie durklo – kasteto įsigijimą ir jo laikymą jos namuose. Liudytojas V. Š. patvirtino, kad iš jo namų policijos paimtus peilius R. T. atsivežė atvykęs pas jį gyventi ir kuriuos pateikė policijos pareigūnams. Specialisto išvada patvirtina, kad R. T. įsigytas ir nešiotas durklas – kastetas priskiriamas prie kombinuoto pjaunamojo-duriamojo ir smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, kurie uždrausti civilinėje apyvartoje. R. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį, nes jis, neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą.

Nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Nukentėjusioji mažametė G. M. parodė, kad 2019 metų pavasarį ją ir jos seserį K. R. T. mušė su diržu per sėdmenis, jai skaudėjo, sėdmenys buvo mėlyni nuo mušimo. Praėjus kelioms savaitėms R. T. ją ir jos seserį K. mušė su šlepete per sėdmenis, jai skaudėjo, verkė. (I t., b.l.118-121).

Nukentėjusioji mažametė K. M. parodė, kad kai jai buvo 7 metai, vasaros laiku, kartu gyvenantis R. ją ir jos seserį G. mušė su diržu per sėdmenis, jai skaudėjo, ji verkė, ant sėdmenų buvo "mėlynė" nuo mušimo. Kitą kartą ją R. mušė su "tapke" per užpakalį, jai skaudėjo, todėl verkė (t.I, b.l. 145-148).

Nukentėjusioji R. T. parodė, kad sugyventinis R. T. ne vieną kartą mušė jos dukras G. ir K. 2019 m. pavasarį matė, kaip R. T. dukrai G. sudavė diržu, ji verkė. R. T. neleido paguosti G.. Sakė, kad sudavė du sykius, o mušė dėl to, kad buvo G. prisiuosčiusi benzino. Vasaros metu G. R. T. mušė už išdaužtą lango stiklą. G. sakė, kad gavo „tapke“ du kartus per paralyžiuotą rankytę. K. R. T. sudavė diržu ir „tapke“ už tai, kad nėjo miegoti. Ji norėjusi paguosti verkiančias dukras G. ir K., bet R. T. neleido ir sakė „neužstok tų invalidžių“.

Liudytoja L. K. parodė, kad dirba Batakių seniūnijoje socialine darbuotoja. Su R. T. šeima dirba 10 metų. R. T. sugyventinis R. T. piktnaudžiaudavo alkoholiu, būdavo agresyvus, grubus.

Iš gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusioji G. M. gimusi 2010 m. (I t. b.l. 130)

Iš gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusioji K. M. gimusi 2011 m. (I t. b.l. 127)

Iš 2020-02-05 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. T. paimti daiktai - medžiaginis vyriškas kelnių diržas su metaline sagtimi bei pora guminių šlepečių. (II t., b.l. 45-47)

2020-02-11 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota diržo ir šlepečių apžiūra (II t., b.l. 48-53).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019-12-31 policijos pareigūnams nuvykus į R. T. namus ir bendraujant su mažametėmis G. M. ir K. M., jos papasakojo apie R. T. panaudotą fizinį smurtą G. M. atžvilgiu. G. M. nurodė, kad seniau R. T. dienos metu, jai neinant miegoti, sudavė diržu per sėdmenis ir toje vietoje buvo paraudusi oda. (II t., b.l. 70-72)

R. T. nusikalstamas veikas prieš mažametes G. ir K. M., be jo paties kaltės pripažinimo, visiškai patvirtina byloje aptartų duomenų visuma. Nukentėjusioji R. T. patvirtino R. T. nurodytas aplinkybes dėl fizinio smurto prie jos mažametes dukras panaudojimo. Apie panaudotą fizinį smurtą parodė ir mažametės nukentėjusiosios G. M. ir K. M., kurios nurodė, jog R. T. jas mušė ir diržu ir šlepete ir kad nuo suduotų smūgių joms skaudėjo ir buvo mėlynės. Nors R. T., pripažįsta panaudotą fizinį smurtą prieš mažametes nukentėjusiąsias, bet siekdamas sumenkinti savo veiksmus nurodo, jog smūgiai nebuvo stiprūs. Šiuos jo teiginius paneigia bylos medžiaga. Abi nukentėjusiosios parodė, jog nuo suduotų smūgių joms skaudėjo ir buvo likę mėlynės, kas patvirtina, kad smūgiai sukėlė fizinį skausmą. R. T. parodė, kad matė pavasarį kaip R. T. sudavė G. diržu, o vėliau jai G. pasakė, kad buvo suduota į ranką diržu, o į sėdmenis šlepete.

Atsižvelgiant į išdėstytus bylos įrodymus pakanka byloje duomenų konstatuoti, kad R. T. 2019 m. pavasarį naudojo fizinį smurtą prieš sugyventinės R. T. mažametę dukrą G. M., suduodamas diržu per sėdmenis. R. T. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinime dėl 2019 m. pavasario nusikalstamos veikos nurodyta, kad R. T. tyčia kelis kartus diržo sagtimi sudavė G. M. per ranką. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad R. T. sudavė diržo sagtimi G. M. per ranką nepasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. T. sudavė diržu G. M. per sėdmenis, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslinama.

R. T. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019 m. vasarą prieš mažametes sugyventinės R. T. dukras G. ir K. M., nes surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma tai patvirtina. R. T. pripažįsta 2019 m. vasarą panaudojęs fizinį smurtą prieš mažametes nukentėjusiąsias ir kaip priežastį nurodo G. sudaužytą langą, o K. nepaklusimą liepiant jai eiti miegoti. Nurodytu laiku pavartotą fizinį smurtą prieš mažametes nukentėjusiąsias patvirtina jų pačių parodymai bei nukentėjusiosios R. T. parodymai. Reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu R. T. pateikė tyrimui medžiaginį kelnių diržą ir šlepetes, tai yra daiktus, kuriuos naudodamas prieš mažametes naudojo smurtą. Nors R. T. nurodo, kad sudavė nestiprius smūgius, tačiau nukentėjusiųjų parodymai tai paneigia. Mažametės nukentėjusios patvirtino, kad nuo suduotų smūgių joms skaudėjo, buvo likę mėlynės, R. T. patvirtino, kad jos dukros verkė ir visos šios aplinkybės patvirtina patyrus nuo suduotų smūgių fizinį skausmą. Teismas laiko byloje įrodyta, kad R. T., suduodamas diržu ir šlepete nukentėjusiosioms mažametėms K. M. ir G. M., sukėlė joms fizinį skausmą.

Nusikalstama veika dėl 2020-01-01 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusioji R. T. parodė, kad 2020-01-01 jau buvo tamsu, kai atsigulė miegoti. Jau buvo užmigusi, kai R. T. įsivaizduodamas, kad ji susirašinėja, paėmė ją stipriai už dešinio riešo stipriai suspaudė ir ištempė iš lovos. Jai suspaustą ranką skaudėjo ir toje vietoje liko mėlynė. R. T. bandė atimti iš jos telefoną, bet tada ji išbėgo į lauką. Po to R. T. ją parsitempė, įstūmė pro laukines duris. R. T. pirmą kartą prieš ją panaudojo fizinį smurtą ir ji nusprendė netylėti. Kitą dieną apie smurtą prieš ją papasakojo socialinei darbuotojai, kuri patarė kreiptis į policiją.

Iš 2020-01-03 Pranešimo apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį matyti, kad į Tauragės AVPK kreipėsi R. T. pranešdama apie 2020-01-01 1 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinio R. T. sukeltą jai fizinį skausmą konflikto metu ją tampant už rankų. (I t. b.l. 55)

2020-01-03 Asmens apžiūros protokole užfiksuota ant R. T. dešinės rankos plaštakos viršutinės dalies geltonai žalsvos spalvos kraujosruva (I t., b.l. 108-110).

Iš 2020-01-02 Šeimos aplankymo akto Nr. 35-1 matyti, kad 2020-01-02 socialinei darbuotojai L. K. lankantis R. T. šeimoje R. T. papasakojo apie įvykį 2020-01-01. R. T. teigė, kad sugyventinis R. T. ją pažadino ir tampė, atėmė telefoną, ją gąsdino, kad padurs. (II t., b.l. 10-11)

R. T. pripažino, kad 2020-01-01 naktį po Naujųjų Metų sutikimo įtarus, kad R. T. su kažkuo susirašinėja, bandydamas atimti iš jos telefoną, per stipriai suspaudė jos ranką. Tai, kad R. T. veiksmai sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei R. T. fizinį skausmą patvirtina pati nukentėjusioji ir 2020-01-03 Asmens apžiūros protokole užfiksuota ant dešinės rankos riešo kraujosruva. Aptarti duomenys patvirtina, kad R. T. 2020-01-01 naktį tyčia sugriebęs nukentėjusiajai R. T. už dešinės rankos plaštakos, spausdamas ranką ištempęs ją iš lovos padarė nukentėjusiajai dešinės rankos plaštakos viršutinėje dalyje kraujosruvą ir sukėlė šeimos nariui – sugyventinei R. T. fizinį skausmą. R. T. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nusikalstama veika dėl 2020-01-18 pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji R. T. parodė, kad 2020-01-18, apie 23 val., į jos namus atėjo R. T.. R. T. atsinešė krepšį, iš kurio išsiėmė peilius. Peilius laikė atkišęs į ją ir liepė atnešti šventintą žvakę. Jai atnešus žvakę pasakė, kad nori iš jos velnią išvaryti. Jis buvo įsitikinęs, kad joje yra velnias ir jis atliks velnio išvarymą. Ji išsigando, nes R. T. elgėsi taip pirmą kartą. R. T. buvo piktas, jo akys baltos ir tai ją gąsdino. Ji bandė R. T. nukalbėti sakydama, kad velnio joje nėra. Tačiau R. T. atliko „velnio išvarymą“ ir nuėjo su peiliais ir žvake į koridorių, iš kur sugrįžęs pasakė, kad buvo nukritęs. Jis atsinešė alaus, kurį gėrė. Peilius padėjo į vaikišką vežimėlį, stovėjusį prie pat lovos. Paskui pradėjo ją „grabalioti“. Jai pasakius, kad ji nenori, R. T. pasakė „nusipirk karstą“. Tai ją išgąsdino, bet bijoto toliau jam prieštarauti. Lytiniai santykiai su R. T. buvo, nors ji jam ir sakė, kad to nenori. Kitą dieną R. T. išėjus ji kreipėsi į policiją.

Iš 2020-01-20 Pareiškimo matyti, kad R. T. kreipėsi į Tauragės AVPK pranešdama apie buvusio sugyventinio R. T. elgesį. Pareiškime nurodė, kad 2020-01-18 apie 23 val. R. T. atėjo į jos namus, kai tai daryti teismo jam buvo uždrausta. R. T. įsileido į namus tik pastarajam pagrasinus išdaužti langus. R. T. atsinešė du didelius peilius, iš kurių vienas peilis buvo su kastetu. Jai nuėjus miegoti T. T. supyko, kad su juo nenori ji miegoti, todėl paėmęs vieną iš peilių ir pakišęs jai po kaklu juo grasino ir sakė, kad ji nusipirktų karstą. Taip pat paėmė iš jos telefoną, kad nepaskambintų policijai. Ji buvo išsigandusi ir gražiuoju jį bandė nukalbinti. (I t. b.l. 60).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo 2020-01-23 matyti, kad V. Š. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams pateikė R. T. priklausančius 2 peilius: peilį su kastetu ir peilį su įmaute (II t., b.l.16-19).

Iš R. T. paaiškinimų matyti, kad jis iš esmės pripažįsta 2020-01-18 dienos įvykio aplinkybes ir pripažįsta lytinius santykius su nukentėjusiąja, bet neigia, kad lytiniai santykiai su nukentėjusiąja R. T. buvo prieš jos valią. Nukentėjusioji R. T. tiek 2020-01-20 pareiškime, ikiteisminiame tyrime ir teisme teigė nuosekliai, kad ji buvo gąsdinama peiliais prieš ją jais mosuojant, kalbant apie velnio iš jos išvarymą, dėl ko buvo išsigandusi. R. T. patvirtino, kad R. T. sakiusi, kad nenori su juo turėti lytinių santykių, bet jis buvęs nepatenkintas ir jai tik atsakęs „nusipirk karstą“, vis tiek su ja santykiavęs. Ji bijojusi, nes tuo metu prie lovos vaikiškame vežimėlyje buvo padėti du peiliai, kuriais prieš lytinius santykius R. T. atliko velnio iš jos varymo ritualą ir kaip nurodyta 2020-01-20 pareiškime, R. T. supykęs kad su juo nenori ji miegoti, vieną iš peilių buvo pakišęs po kaklu juo grasindamas ir sakydamas „nusipirk karstą“. Tai, kad po įvykio R. T. kreipėsi į policiją parašydama pareiškimą taip pat patvirtina nebuvus jos sutikimo lytiškai santykiauti su R. T.. Iš bylos duomenų matyti, kad R. T. keistas elgesys ir mojavimas peiliais prieš nukentėjusiąją išsakant tokias frazes kaip „nusipirk karstą“ davė pagrindą nukentėjusiajai bijoti, kad aktyviai priešinantis R. T., gali būti prieš ją panaudotas fizinis smurtas. Teismas, įvertinęs visumą teismo posėdyje ištirtų įrodymų daro išvadą, kad R. T. kaltė visiškai įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais ir aukščiau paminėtais įrodymais. Byloje nustatyta, kad R. T. su nukentėjusiąja R. T. prieš jos valią, lytiškai santykiavo, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį.

Kaltinimuose dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, R. T. nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. R. T. šias aplinkybes neigia, o byloje nesant patikimų duomenų, kad nusikalstamų veikų metu R. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė iš kaltinimų šalinama.

Skiriant bausmę R. T. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; nusikalstamų veikų stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

R. T. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, tris nesunkius ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus, neteistas (III t. b.l. 1-2), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (III t. b.l. 4-9). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad 2020-01-18 nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį, į R. T. charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti R. T. nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtinos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį 140 straipsnio 3 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – areštas. BK 149 straipsnio 1dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl tokia bausmė skirtina. Bausmės skirtinos mažesnės už bausmių vidurkį. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-01-22 iki 2020-01-24 (dvi dienos). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d. numatyta, kad žalą padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.283 str. 1 d. jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo, privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama, visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Mažamečių nukentėjusiųjų G. M. ir K. M. vardu pareikšti civiliniai ieškiniai R. T. dėl kiekvienai po 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. R. T. pripažįsta civilinį ieškinius dėl nukentėjusiosioms G. M. ir K. M. neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosioms G. M. ir K. M. R. T. suduodamas smūgius sukėlė fizinį skausmą ir dėl to byloje ginčo nėra. Prašoma priteisti nukentėjusiosioms po 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. R. T. nedirba ir iš kokių lėšų atlygins kiekvienai nukentėjusiajai 1500 Eur neturinę žalą nenurodė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą.

Byloje nustatyta, kad nusikaltimų metu mažametės nukentėjusiosios jautė fizinį skausmą ir baimę, patyrė nesaugumo jausmą, nes fizinis smurtas buvo jų gyvenamojoje ir joms artimoje aplinkoje, kurioje turėtų jaustis saugios. Visos šios aplinkybės įvertintos pinigais, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, pripažintinos neturtine žala, o CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Todėl neturtinė žala nepilnametėms nukentėjusiosioms G. M. ir K. M. priteistina.

Nusikalstamų veikų metu nukentėjusiosios G. M. ir K. M. patyrė neturinę žalą dėl patirto fizinio skausmo. Patirtas fizinis skausmas buvo trumpalaikis, apie sužalojimus bei ilgalaikes dėl patirto fizinio skausmo pasekmes duomenų nėra. Nepaisant to, kad R. T. nurodo, kad sutinka su 1500 Eur dydžio ieškiniais dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms, tačiau vertinant teismų praktiką bei neturtinės žalos dydį priteisiamą sukelto fizinio skausmo atvejais, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neproporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms ir patirtai neturinei žalai. Atsižvelgiant į nurodytą nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai mažintini ir priteistina iš R. T. nukentėjusiosioms G. M. ir K. M. po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes esant nustatytų aplinkybių visumai tokia piniginė satisfakcija bus teisingai kompensuojanti mažamečių neturtinėms vertybėms padarytą žalą suma ir nepažeis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų. Likusiose dalyse civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios G. M. ir K. M. mažametės ir negali savarankiškai disponuoti priteista pinigų suma, remiantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, vaiko turtą turėtų tvarkyti jų tėvai uzufrukto teisėmis. Todėl lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina vaikų motina R. T..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę nuspręsti iš pastarojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiąją K. M. byloje atstovavo advokatas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 2020-10-27 Nr. (12.34)PT-5089 patvirtina, kad nukentėjusiajai K. M. teiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 207 Eur. Šios advokato teiktos nukentėjusiajai atstovavimo išlaidos priteistinos iš R. T..

Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Byloje yra Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų skyriaus prašymas pripažinti proceso išlaidomis ikiteisminio tyrimo išlaidas, tai yra už psichologės dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu – 71,34 Eur (I t., b.l.179, 180-184, 186, 187) ir išieškotas lėšas pervesti į Tauragės apskrities VPK sąskaitą. Teismas sprendžia, jog minėtas išlaidas nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. T., kadangi išlaidos susijusios su psichologo dalyvavimu yra apmokėtos iš ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos lėšų (I t. b.l. 186). Atsižvelgiama į tai, kad apie šių apklausų būtinumą ir pagrįstumą sprendė pati ikiteisminio tyrimo institucija bei kad išlaidos iš kaltinamojo R. T. neišieškotinos tiesiogiai susijusios su nusikaltimo dalyko įrodinėjimu ir valstybės pareiga finansuoti baudžiamąjį procesą bei šias išlaidas apmokėti iš savo biudžeto, todėl prašymas netenkintinas.

Daiktiniai įrodymai – diržas ir šlepetės, saugomi Tauragės apskrities VPK pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. b.l. 56) nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini R. T.. Peilis ir durklas - kastetas, saugomi Tauragės apskrities VPK pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. b.l. 31) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

CD diskai su įrašais paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto.

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2019 m. pavasario nusikalstama veika) 30 parų arešto;

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2019 m. vasaros nusikalstama veika) 30 parų arešto;

pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-01-22 iki 2020-01-24 (dvi dienas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios G. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš R. T. G. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną R. T..

Nukentėjusiosios K. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš R. T. K. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną R. T..

Priteisti iš R. T. valstybei 207 Eur (du šimtus septynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB ,,Swedbank‘‘, LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT42 7230 0000 0012 00255, esančią UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atmesti prašymą dėl pripažinimo proceso išlaidomis 71,34 Eur išlaidas, patirtas dėl psichologės dalyvavimo ikiteisminiame tyrime nepilnamečių apklausose.

Daiktinius įrodymus – diržą ir šlepetes, saugomas Tauragės apskrities VPK pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti R. T..

Daiktinius įrodymus – peilį ir durklą - kastetą, saugomus Tauragės apskrities VPK pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

CD diskus su įrašais palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.