Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei O. R., trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartis nebuvo skundžiama apeliacinės instancijos teismui, todėl yra įsiteisėjusi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str. 1 d., 151 str., 152 str.).

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą, atsakovei nuosavybės teise priklausančią, Žemės sklypo dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka, tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant vertinimo ataskaitą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vertinimo ataskaitoje nustatyta visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 78,01 Eur, kiti nuostoliai nenustatyti. Žemės sklypo dalies vertė nustatyta taikant pajamų metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika). Pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę (Metodikos 73 punktas). Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo dalies rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ atestuoti nekilnojamojo turto vertintojai J. V. ir T. B., parengdami 2024 m. liepos 24 d. Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 24-013RB (Vertinimo ataskaita). Nekilnojamojo turto vertintojo J. V. kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2023 m. spalio 3 d., nekilnojamojo turto vertintojo T. B. kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2007 m. vasario 28 d.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad Vertinimo ataskaita būtų nuginčyta, taip pat nėra faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti Vertinimo ataskaitos turiniu.

Atsakovė nepasinaudojo savo subjektine teise ir per įstatymų nustatytą terminą neteikė jokių pastabų, pasiūlymų dėl Vertinimo ataskaitos ir joje nustatytos Žemės sklypo dalies rinkos vertės, taip pat neinicijavo ginčo dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, nekelia ginčo ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, pagal Vertinimo ataskaitoje nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę, už visuomenės poreikiams paimtą 391/411 žemės sklypo dalį, esančią 0,0411 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - ūkinių miškų sklypai), (duomenys neskelbtini), teisėtai ir pagrįstai nustatytas 78,01 Eur atlyginimo dydis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovei O. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 391/411 žemės sklypo dalį, esančią 0,0411 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - ūkinių miškų sklypai), (duomenys neskelbtini), dydis yra 78,01 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.