Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo J. Č. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 2 d. ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu prapažintas kaltu už tai, kad 2013-02-21 apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas buto savininkas, neūkiškai jį prižiūrėjo, nešė į gyvenamąsias patalpas ir jose kaupė atliekas, medžiagas ir daiktus, kurių kiti atliekų turėtojai atsikratė, tokia veika ir neveikimu sukėlė bendrojo naudojimo patalpų užterštumą, skatino parazitų bei graužikų veisimąsi, tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės 2011-08-31 sprendimu patvirtintų Gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių 6.3, 6.4 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu J. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. Č. nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda, nes jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą padarė sulaukęs daugiau kaip 65 metų ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto A. B. surašytas 2013-02-25 administracinio pažeidimo protokolas neatitinka tikrovės, nes patikrinimo jo bute nebuvo, visi aiškinimai yra išgalvoti. Priduria, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotonuotraukos yra senos, be datų ir numatyto laiko.

Teigiama, kad apeliantui už panašius pažeidimus jau buvo taikytos administracinės nuobaudos, buvo nustatytas terminas, per kurį pastarasis turėjo imtis priemonių pašalinti trūkumams, kuris dar nepraėjo, tačiau vyr. specialistas į nurodytą aplinkybę nereagavo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į J. Č. apeliacinį skundą kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

Atsiliepime taip pat nurodoma, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių pirmos instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. Č. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 2 d., ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu apelianto veiksmų kvalifikavimu, nurodant, kad jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nevisapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą.

Kaip numato Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto J. Č. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstos. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), 2013 m. vasario 21 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu dėl buto Žirmūnų g. 24-36, Vilniuje (b. l. 3), fotonuotraukomis (b. l. 4-5), 447-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Laimė“ prašymu (b. l. 10) bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. B., A. A. bei Z. G. parodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 2 d. įtvirtinta, kad gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimas, neūkiškas jų prižiūrėjimas, naudojimas ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimas padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2011-08-31 sprendimu patvirtintų Gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių 6.3. punktą, bendrojo naudojimo objektų valdytojui draudžiama užsiimti bet kokia veikla, kuri sukelia ar gali sukelti bendrojo naudojimo patalpų užterštumą ar skatinti parazitų, graužikų veisimąsi. Tuo tarpu 6.4. punktas numato, jog bendrojo naudojimo objektų valdytojui draudžiama nešti į gyvenamąsias ir/ar bendrojo naudojimo patalpas arba jose kaupti atliekas, medžiagas ar daiktus, kurių kitas atliekų turėtojas atsikratė.

Iš 2013 m. vasario 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto J. Č. (b. l. 2) matyti, kad jis 2013-02-21 apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas buto savininkas, neūkiškai jį prižiūrėjo, nešė į gyvenamąsias patalpas ir jose kaupė atliekas, medžiagas ir daiktus, kurių kiti atliekų turėtojai atsikratė, tokia veika ir neveikimu sukėlė bendrojo naudojimo patalpų užterštumą, skatino parazitų bei graužikų veisimąsi, tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės 2011-08-31 sprendimu patvirtintų Gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių 6.3, 6.4 punktų reikalavimus.

Nors tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. Č. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytas faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. B., A. A. bei Z. G..

Z. G. parodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai apie 10 metų turi problemą dėl J. Č. bute kaupiamų šiukšlių, ji ne kartą mačiusi, kaip pastarasis prie konteinerio renka šiukšles, jas neša į savo butą. Pažymėjo, jog iš J. Č. buto sklinda smarvė, o visame name pilna tarakonų, pelių bei žiurkių. Patikslino, kad iš J. Č. buto sklinda puvėsių, rūgimo kvapas.

Liudytojai A. B. ir A. A., atlikę patikrinimą J. Č. bute, apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad gavę rašytinį gyventojų skundą, nuvyko patikrinti J. Č. butą, kuriame rado kalnus šiukšlių – skudurų, popierių, laiptinėje ir bute buvo smarvė.

Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės yra išgalvotos, joks patikrinimas apelianto bute nebuvo atliktas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje pateikto faktinių duomenų patikrinimo akto (b. l. 3) matyti, jog J. Č. bute patikrinimas buvo atliktas 2013 m. vasario 21 d., kurio metu buvo nustatyta: laiptinėje jaučiama nešvaros ir pūvančių daiktų smarvė, einanti iš buto, esančio Žirmūnų g. 24-36, Vilniuje; buto prieškambaris, tualetas, virtuvė ir du kambariai užkrauti įvairiais sendaikčiais, rūbais, kažkokiais daiktais polietileniniuose maišeliuose, praėjimo beveik nėra, tenka spraustis tarp daiktų; virtuvėje mėtosi neplauti indai, maisto likučiai, stiklainiai su kažkokiais produktais, maišeliai su daiktais; bute jaučiama sunkiai pakeliama smarvė. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos minėto buto fotonuotraukos, užfiksuotos patikrinimo metu (b. l. 4-5).

Nors apeliantas nurodo, kad iš šių nuotraukų nėra aišku, kada jos buvo padarytos, tačiau byloje pateiktose fotonuotraukose aiškiai matosi jų padarymo data ir laikas – 2013 m. vasario 21 d. 15.39 val. – 15.42 val.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad už panašius pažeidimus J. Č. buvo taikytos administracinės nuobaudos, buvo nustatytas terminas, per kurį pastarasis turėjo imtis priemonių pašalinti trūkumams, kuris dar nepraėjo, pažymėtina, kad byloje tokių duomenų nėra. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad paskutinį kartą J. Č. už analogišką administracinį teisės pažeidimą buvo nubaustas 2012 m. birželio 20 d., jam buvo paskirta 800 (aštuonių šimtų) litų bauda, kurią pastarasis jau sumokėjo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu J. Č. pagrįstai pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą apeliantui, neatsižvelgė į tai, kad J. Č. inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą jis padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakydamas į tokį apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 2 d., gresia bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu J. Č. buvo nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. nuostatas, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pastarasis padarė sulaukęs 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Atsižvelgta ir į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas skyrė pažeidėjui administracinę nuobaudą artimesnę Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 2 d. sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

Atsižvelgdamas į šią nuostatą ir išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas J. Č. administracinę nuobaudą skyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos skyrimą, tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam ir proporcingam nuobaudos skyrimui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.