- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- AN2-437-397/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- E. Ž.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. atstovo advokato Dominyko Varno (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo, E. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. Ž. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtos administracines nuobaudos:
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, - 170 (vieno šimto septyniasdešimt) eurų bauda;
Žemesnės instancijos teismas
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, - 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, be transporto priemonės konfiskavimo. Pritaikyta ANK 38 straipsnio 2 dalis ir paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra, galutinė nuobauda paskirta 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, be transporto priemonės konfiskavimo.
2. E. Ž. nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 19 d., 07.53 val.(duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford Transit/Tourneo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,45 promilės girtumas, ir kai asmeniui 2006 m. birželio 20 d. paskirta galiojanti nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį, be to, vairuodamas gyvenvietėje, viršijo leistiną 50 km/val. greitį – važiavo 97 km/val. +/- 3 km/val. greičiu, t. y. įvertinus prietaiso paklaidą, viršijo leistiną greitį 44 km/val. Tokiais veiksmais E. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129, 14 punktų reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija E. Ž. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, 427 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. Ž. atstovas advokatas D. Varnas pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo 2019 m. liepos 19 d. byloje priimtą nutarimą pakeisti. Pripažinti E. Ž. kaltu dėl ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir skirti jam 170 Eur baudą. Likusioje dalyje šią bylą nutraukti.
3.1. Skunde nurodė, jog teismo skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, jog E. Ž. 2019 m. liepos 19 d. pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti; kad 2006 m. birželio 20 d. paskirta nuobauda pagal ATPK 129 straipsnį ir nuobauda neįvykdyta. 1995 metais apeliantui 5 metams buvo atimta teisė vairuoti už pažeidimą - eismo įvykį sukėlusį nukentėjusiosios mirtį. 2012 metais VĮ „Regitroje" apeliantas išlaikė būtinuosius vairuotojo egzaminus ir jam 2012 m. vasario 14 d. buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas. E. Ž. atstovo teigimu, akivaizdu, kad teismas padarė faktinių aplinkybių bei duomenų vertinimo klaidą dėl apelianto neturėjimo teisės vairuoti, sutapatindamas šias aplinkybes su aptartomis ANK 424 straipsnio 4 dalyje, tačiau tokio sutapatinimo galimybės nebuvo, be to, apeliantas įvykio metu 2019 m. liepos 19 d. jau buvo atgavęs teisę vairuoti, t.y. ANK 427 straipsnio 1 dalies norma jam apskritai negalėjo būti taikoma, nes nebuvo pažeidimo pakartotinumo. Faktas, kad 2012 m. vasario 14 d. įvertinus visas teisines aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus tiek 1995 m., tiek ir 2006 m. nubaustam E. Ž., teisė vairuoti jam visgi buvo grąžinta, daro negalimas bei nepagrįstas ir kitas teismo išvadas dėl galimybės šioje byloje taikyti ANK 427 straipsnio 1 dalies nuostatas.
3.2. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantui niekada anksčiau nebuvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad apeliantui 2006 m. birželio 20 d. buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 129 straipsnį (atitinkantį ANK 424 straipsnio 4 dalį). Kaip matyti iš pateikiamo tos pačios Institucijos 2006 m. birželio 20 d. protokolo bei 2006 m. liepos 4 d. nutarimo, E. Ž. nebuvo skirtas teisės vairuoti atėmimas, skirta tik 5000 Lt piniginė bauda, nurodant jos skyrimo pagrindą - ATPK 129 straipsnį, t.y. jis buvo baustas pagal kitokio turinio teisės normą dar iki šių (naujų) teisės normų įsigaliojimo, dėl to jos jam netaikytinos. 2006 m. liepos 4 d. nutarimo E. Ž. priėmimo metu ATPK nenumatė tokios sankcijos vairuotojams, kokia dabar yra numatyta ANK 427 str. 1-2 dalyse, t.y. kad už pakartotiną pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Akivaizdu, kad tokia teisės norma pasunkino apelianto teisinę padėtį ir neturi retrospektyvinio veikimo galios, t.y. atgal negalioja ir E. Ž. negalėjo būti taikoma dėl to nutarimas turi būti keičiamas.
3.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog E. Ž. nebuvo leista pakartoti tyrimo alkotesteriu po 0,45 promilių alkoholio nustatymo 2019 m. liepos 19 d. 08:00:24 val. E. Ž. vairuoto automobilio greitis buvo fiksuotas 07:53 val. Visos šios kelionės metu ir bendravimo su E. Ž. sustabdžiusiais policijos pareigūnais savo automobilyje, apeliantas rūkė cigaretę, ją užgesino tik išlipdamas, pakviestas pasitikrinti alkotesteriu (tą patvirtina pridedami kartu važiavusių kitų 4 asmenų G. R., T. J., L. Ž. ir A. Ž. 2019 m. rugsėjo 5 d. surašyti paaiškinimai). Po sustabdymo ir bendravimo su policijos pareigūnais iš savo automobilio, apeliantas buvo paprašytas išlipti tik betarpiškai prieš alkotesterio sėkmingą panaudojimą. Iki tol nuo 7:53 val. apie 5-6 minutes vyko pareigūnų bendravimas su apeliantu, rūkančiu savo automobilyje už vairo. Kuomet pareigūnai pakvietė jį išlipti ir eiti tikrintis blaivumą apeliantas rūkė, užgesino nebaigtą rūkyti cigaretę automobilyje ir iš jo išlipęs priėjo prie patrulių automobilio, kur jam buvo pasiūlyta pūsti į alkotesterį Alcotest Drager 7510. Jo kvitas (tikslus matavimo laikas) išspausdintas 08:00:24 sek., t.y. po 7 minučių nuo apelianto automobilio greičio išmatavimo bei kiek vėlesnio jo sustojimo.
3.4. Skundo autoriaus teigimu, teismų praktikoje yra nustatyta, kad rūkymas betarpiškai iki matavimo alkotesteriu gali iškreipi matavimo rezultatus ir jie gali būti netikslūs. Įvykio metu panaudoto Alcotest Drager 7510 instrukcijoje, pateiktoje Institucijos, nurodoma, jog jeigu matavimo rezultatai yra teigiami, rekomenduojama atlikti antrą matavimą po 10-15 minučių, siekiant patvirtinti matavimo rezultatą. Skunde pažymima, kad G. R., T. J., L. Ž. ir A. Ž. surašytuose paaiškinimuose nurodoma, kad apeliantas ne tik rūkė, bet ir prašė pareigūnų leisti jam pakartoti matavimą (pūsti antrą kartą), tačiau pareigūnai atsisakė. Skundo autoriaus pastebėjimu, du iš šių asmenų turėjo galiojančius vairuotojo pažymėjimus ir pilnai galėjo toliau tęsti kelionę tuo pačiu automobiliu, tačiau pareigūnai, galimai siekdami sukelti E. Ž. kuo sunkesnes pasekmes, taip pat neleido to padaryti, tuo pačiu pašalindami jo galimybę papildomai per valandą nuo pirmojo matavimo pasitikrinti blaivumą ir medicinos įstaigoje, tikrinantis ne iškvepiamą orą, o kraują (apeliantas buvo paleistas tik po transporto priemonės nuvežimo akto surašymo 08:40 vai., iš karto neturėdamas kitos transporto priemonės).
Atsiliepimas
4. Institucija pateikė ir atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. atstovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. E. Ž. atstovo advokato D. Varno skundas netenkinamas.
6. Skundu nesutinkama su E. Ž. nubaudimu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, teigiama apie netinkamą įrodymų vertinimą ir ANK normų taikymą pažeidėjo atžvilgiu.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nagrinėdamas E. Ž. kaltės klausimą apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ištyrė rašytinius dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu E. Ž. veiksmuose konstatavo ANK 427 straipsnio 1 dalies sudėtį. Skunde pateikiami subjektyvūs, pažeidėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl E. Ž. kaltės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik papildo.
8. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, ginčijant nubaudimą pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį susiję su, pažeidėjo atstovo teigimu, policijos pareigūnų padarytais alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų pažeidimais nustatant E. Ž. neblaivumą, galimai sąlygojusiais neteisingus jam nustatyto neblaivumo duomenis. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo su tokiais teiginiais sutikti. Taipogi pastebėtina, kad šį klausimą E. Ž. iškėlė tik apeliaciniame skunde. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. Ž. su padarytu pažeidimu visiškai sutiko, nuoširdžiai gailėjosi, jokių aplinkybių apie neva tai netinkamai atliktą vairuotojo blaivumo patikrinimą alkotesteriu nenurodė. Ir vien tai, kad pažeidėjo atstovas apeliaciniame skunde savaip, pažeidėjui naudinga linkme pateikia teismo išvadoms priešingus vertinimus apie galimą cigaretės surūkimo įtaką alkotesterio parodymams, neįgalina alkotesterio parodymus vertinti kitaip, nei šias aplinkybes įvertino apylinkės teismas.
8.1. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, atspindi asmens būseną vairavimo metu. Šiuo atveju, nors E. Ž. atstovas skunde nurodo įvairius teiginius apie galimai netinkamai policijos pareigūnų atliktus veiksmus tikrinant jo neblaivumą, tokių jo teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sustabdytas policijos pareigūnų E. Ž. ne tik pripažino iš vakaro vartojęs alkoholinių gėrimų, bet ir sutiko su alkotesterio parodymų duomenimis, tą patvirtindamas parašu protokole bei paaiškinime nurodydamas, jog labai gailisi, kad vairavo išgėręs. Kokių nors kitų reikšmingų jo būklei ar darančių įtaką atsakomybei aplinkybių policijos pareigūnams jis nenurodė, todėl surašant protokolą pareigūnams nebuvo pagrindo abejoti alkotesterio parodymų patikimumu. Neblaivumą tikrinęs policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime taipogi užfiksavo, kad vairuotojas su pažeidimu sutiko ir nesiginčijo. Be to, nustačius neblaivumo faktą ir surašius administracinio nusižengimo protokolą, E. Ž. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo bei surašius transporto priemonės nuvežimo aktą jo automobilis transportuotas į saugojimo aikštelę, su kuo pažeidėjas sutiko ir tam neprieštaravo. Šie pareigūnų veiksmai nebuvo skundžiami ir ginčijami, o jų tikrumas abejonių nekelia. Nors kaip teigiama apeliaciniame skunde įvykio metu panaudoto Alcotest Drager 7510 instrukcijoje yra nurodoma, jog jeigu matavimo rezultatai yra teigiami, rekomenduojama atlikti antrą matavimą po 10-15 minučių, siekiant patvirtinti matavimo rezultatą, ko neva tai ir prašė E. Ž., tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu juolab nekilus jokioms abejonėms dėl atlikto pirminio patikrinimo patikimumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėto alkotesterio instrukcijoje yra nustatyti reikalavimai tikrinamam asmeniui, jog nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių, kadangi burnoje likęs alkoholis gali iškreipti matavimo rezultatus, taip pat iškraipymai gali atsirasti ir dėl aromatinių gėrimų, alkoholio turinčių burnos purškalų, vaistų ir lašų, taip pat po vėmimo, todėl šiais atvejais taip pat reikėtų palaukti ne mažiau kaip 15 min. Tačiau apie tai, kad matavimo alkotesteriu rezultatus gali iškreipti 10 - 15 min. prieš matavimą surūkyta cigaretė, alkotesterio instrukcijoje nėra nurodyta. Tokių duomenų su apeliaciniu skundu nepateikė ir E. Ž. atstovas. Tik apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie E. Ž. rūkymą savo automobilyje net bendraujant su policijos pareigūnais, prieš jo neblaivumo patikrinimą, atmetamos kaip nepagrįstos ir deklaratyvios.
8.2. Pažymėtina ir tai, jog E. Ž., nesutikdamas su jam atlikto blaivumo patikrinimo rezultatu ir pagrįstai manydamas, kad policijos pareigūnai pažeidė blaivumo tikrinimo alkotesteriu tvarką (ką jo atstovas nuosekliai tvirtina apeliaciniu skundu), kas iškreipė jo tikrąjį blaivumo laipsnį, galėjo pasinaudoti savo teise kreiptis dėl medicininės apžiūros į gydymo įstaigą dėl neblaivumo nustatymo kitu būdu – iš kraujo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, pakartotinai savo blaivumo medicinos įstaigoje, siekdamas pašalinti galimus prieštaravimus, nesitikrino, kas leidžia pagrįstai abejoti jo keliamų versijų pagrįstumu ir patikimumu. Vertinant aukščiau nurodytų ir kitų byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant E. Ž. prisipažinimą dėl alkoholio vartojimo, savo neblaivumo būklės pripažinimą protokolo rašymo metu, paties alkotesterio tinkamumą naudoti ir kt., darytina išvada, kad E. Ž. girtumas patikrinimo metu buvo ne mažesnis už minimalų, kuriam esant asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.
9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. Ž. taikė ANK 427 straipsnio 1 dalies normos nuostatas, kadangi nebuvo pažeidimo pakartotinumo, E. Ž. įvykio metu 2019 m. liepos 19 d. jau buvo atgavęs teisę vairuoti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su šiais argumentais nesutinka.
10.1. ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
10.2. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus bei informacijos apie E. Ž. paieškos rezultatų matyti, kad E. Ž. baustas eilę kartų administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tarp jų ir už pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, atitinkantį ANK 424 straipsnio 4 dalį (2006-06-20 nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį) ir 2019 m. liepos 19 d., t.y. naujo pažeidimo padarymo dieną piniginė bauda nėra sumokėta. Piniginė nuobauda nuo 2006 m. yra vykdymo stadijoje antstolio V. Zubino žinioje.
10.3. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. Ž. naujo pažeidimo padarymo dieną nebuvo įvykdęs paskirtos nuobaudos, piniginė bauda nesumokėta. Esant šioms aplinkybėms, E. Ž. veika laikytina padaryta pakartotinai, nes jo ankstesnė veika, kaip minėta, atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalį, todėl teisingai kvalifikuota pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.
10.4. Pažymėtina ir tai, jog tiek ATPK 129 straipsnis, tiek ir ANK 424 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę asmenims už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Ir tai, kad 2006 m. liepos 4 d. nutarimo E. Ž. priėmimo metu ATPK 129 straipsnyje nebuvo numatyta tokia sankcija vairuotojams, kokia dabar yra numatyta ANK 427 straipsnio 1-2 dalyse, t.y. kad už pakartotiną pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų bei tai, kad skunde minimomis datomis E. Ž. teisė vairuoti buvo grąžinta, nepanaikina jo atsakomybės pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, kadangi kaip jau minėta, E. Ž. jam skirtos piniginės baudos nėra sumokėjęs t.y. nuobauda nėra įvykdyta.
2. Taigi, byloje esančių įrodymų visumos analizė abejonių dėl E. Ž. kaltės padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą aukštesniajam teismui nepalieka. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl E. Ž. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu ir konstatuoja, kad E. Ž. kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra tinkamai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą nepakeistą ir E. Ž. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.