Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje išnagrinejo nuteistojo A. R. skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus 2-uju pataisos namu teikimas del nuteistojo A. R. lygtinio paleidimo iš laisves atemimo vietu.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. R. 2002-06-18 Panevežio apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 104 str., 16 str. 2 d., 122 str., 42 str. 1 d. - 10 metu laisves atemimo. Vadovaujantis LR BK 43 str. prie paskirtos bausmes prideta neatlikta bausme pagal 2001-11-08 Rokiškio rajono apylinkes teismo nuosprendi, galutine bausme paskirta 11 metu laisves atemimo. 2003-09-12 Panevežio apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos i LR BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. bausme subendrinta su bausme, paskirta pagal neperkvalifikuota LR BK 104 str. ir skirta 10 metu laisves atemimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. bausme subendrinta su 2001-11-08 nuosprendžiu ir paskirta galutine bausme 11 metu laisves atemimo. Bausmes pradžia: 2002-01-10. Bausmes pabaiga: 2013-01-10. 2/3 bausmes atliko 2008-09-10, anksciau teistas 3 kartus.

2009 m. kovo 19 d. Vilniaus 2-uju pataisos namu administracija kreipesi su teikimu i Vilniaus miesto 3 apylinkes teisma del A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos.

Teismo posedyje nuteistojo gyneja praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartis teiseta ir pagrista.

Pagal Bausmiu vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisves atemimo bausme pataisos istaigose atliekantys asmenys, kuriuos imanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes, bet prižiurimus, gali buti lygtinai paleisti iš pataisos istaigu. Istatymas palieka spresti teismui, ar nuteistuosius imanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes.

BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistasis gali buti lygtinai paleistas, jeigu jis yra isipareigojes doru elgesiu ir stropiu darbu irodyti, kad pasitaisys. Teismas, spresdamas klausima ar imanoma asmeni toliau taisyti neizoliuota nuo visuomenes, turi visapusiškai ivertinti nuteistojo asmenybe, jo elgesi visos bausmes atlikimo laikotarpiu, požiuri i darba, taikytas socialines reabilitacijos priemones, faktiškai atlikta paskirtos bausmes dali, nusikaltimu padarytos žalos atlyginima, pataisos istaigos administracijos nuomone, pataisos istaigos psichologines tarnybos išvada ir kitas aplinkybes.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutartis atmesti Vilniaus 2-uju pataisos namu teikima del A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos yra pagrista. Priimdamas toki sprendima, teismas visapusiškai ivertino reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.

Vilniaus 2-uju pataisos namu administracija teikime nurode, kad nuteistasis A. R. i pataisos istaiga atvyko 2002-01-10 ir 2003-05-19 buvo perkeltas i paprastaja grupe. Šiuo metu galiojanciu nuobaudu neturi. Atlikdamas bausme nuteistasis nustatyto režimo reikalavimus pažeide tris kartus, du kartus baustas, dirba, skatintas tris kartus. Nuteistojo socialiniai santykiai su artimaisiais nutruke.

Pataisos istaigos charakteristikoje apie nuteistaji nurodyta, kad A. R. yra ne atviras, paviršutiniškas, nesavikritiškas, nelinkes i ka nors per daug gilintis ar analizuoti savo elgesi, del padaryto nusikaltimo kaltina alkoholi. Socialinio orientavimo užsiemimuose nuteistasis dalyvauja pasirinktinai. Nuteistasis dirba tvarkiniu, savo pareigas atlieka gerai. Socialiniai ryšiai su artimaisiais nutruke. Nuteistasis vykdomuju raštu neturi. Šias nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas ivertino, atsižvelge ir i aplinkybe, kad Vilniaus 2-uju pataisos namu administracija netarpininkauja del nuteistojo lygtinio paleidimo iš ikalinimo istaigos. Be to, teismas atsižvelge ir i tai, kad atlikdamas bausme nustatyto režimo reikalavimus nuteistasis pažeide tris kartus, baustas du kartus, galiojanciu nuobaudu neturi.

Esant nurodytoms aplinkybems, nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisves atemimo vietos kriterijus: dirba, dalyvauja ivairiose programose, buvo skatintas, palaiko ryšius su jam artimais žmonemis, yra atlikes viena trecdali paskirtos bausmes, yra isipareigojes doru elgesiu ir stropiu darbu irodyti, kad pasitaisys. Taciau formaliu kriteriju atitikimas tera lygtinio paleidimo klausimo svarstymo salyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vis delto, sprendžiant lygtinio paleidimo klausima, teismui reikšminga aplinkybe yra paties nuteistojo asmenybe. Teismas ivertino nuteistojo charakteristikoje nurodytas jo asmenines savybes, ir tai, kad jis bausme atlieka už labai sunku nusikaltima.

Nežiurint i tai, kad nagrinejamu atveju faktiškai yra BVK 157 str. 3 d. 3 p. numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos salygos, taciau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatyta lygtini paleidima. Istatymas suteikia teismui teise ir pareiga ivertinti, ar nuteistasis gali buti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenes, bet prižiurimas, tik visapusiškai ivertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybe. Tokie duomenys, kaip padaryto nusikaltimo pobudis, jo pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybes, atspindi nuteistojo asmenybe. Todel pirmosios instancijos teismas, svarstydamas A. R. lygtinio paleidimo galimybe iš laisves atemimo vietos, pagristai atsižvelge i tai, kad jis yra nuteistas už tycinio smurtinio labai sunkaus nusikaltimo padaryma, kuris nebuvo atsitiktinis, anksciau 3 kartus teistas, taciau teigiamu išvadu iš to nepadare. Teismo nuomone, kiekvienas samoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidini pasauli, doroves, etikos nuostatas. Tycinio nusikaltimo padarymas dažniausiai atspindi neigiama asmenybes orientacija, rodo, kad kaltininkas samoningai siekia pažeisti teises normas, ignoruoja morales nuostatas, negerbia visuomenes. Tokia asmenybe yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ja neizoliavus nuo visuomenes, bet prižiurima, teismo nuomone, negalima. Tokios pozicijos pagristai laikesi ir pirmosios instancijos teismas.

Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausima, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad pataisos namu administracija, atsižvelgdama i neatliktos bausmes dali, nusikaltimo sunkuma, nurode, jog netarpininkauja del nuteistojo A. R. lygtinio paleidimo iš ikalinimo istaigos, bei mano, kad taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos namu – yra netikslinga..

Nuteistasis skunde nepagristai teigia, kad teismas neatsižvelge i tai, kad jis yra atlikes didžiaja dali bausmes, pataisos namuose dirba sažiningai, už ka yra skatintas keturis kartus, paskutine nuobauda turejo už dienotvarkes pažeidima 2007-12-04. Netenkindamas teikimo, pirmosios instancijos teismas remesi šia pataisos namu administracijos pateikta nuteistojo charakteristika. Taciau pažymetina, jog charakteristika yra tik vienas iš šaltiniu, kuriais vadovaujasi teismas spresdamas klausima del lygtinio paleidimo. Nors Lietuvos Respublikos BVK neitvirtina konkreciu kriteriju, kurie turetu buti vertinami, taciau teismu praktikoje atsižvelgiama ir i nuteistojo asmenybe, padaryta nusikaltima, likusia neatliktos bausmes dali. Nors nuteistasis atliko 2/3 paskirtos bausmes, dirba ir stengiasi irodyti, jog yra linkes pasitaisyti, taciau kolegijos nuomone, patenkinus teikima, butu paneigta bausmes paskirtis – nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni ir užtikrinti teisingumo principo igyvendinima, juolab, nebutu pateisinti nei nukentejusiuju asmenu, nei visuomenes teiseti lukesciai.

Teiseju kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis per visa bausmes atlikimo laika savo sažiningu darbu ir doru elgesiu stengiasi irodyti, jog yra linkes pasitaisyti. Taciau teiseju kolegijos nuomone, šiuo konkreciu atveju, esant nustatytoms aplinkybems, to nepakanka, kad butu galima daryti teigiama išvada del tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenes, tik prižiurint. Kolegija, svarstydama nuteistojo lygtinio paleidimo klausima, negali neatsižvelgti i tai, kad A. R. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padaryma, t.y. už nužudyma, anksciau 3 kartus teistas. Todel vien tik nuteistojo teigiamai vertinamas elgesys bausmes atlikimo vietoje, noras pasitaisyti, negali buti pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui atlikus 2/3 paskirtos ilgalaikes laisves atemimo bausmes. Priešingu atveju butu pažeisti BK 41 str. numatyti bausmes tikslai, tarp kuriu yra teisingumo principo igyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentejusiuju asmenu teisiu ir interesu gynimu.

Ivertinusi visas aplinkybes, kolegija laiko, jog bausmes tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., nuteistojo atžvilgiu dar nera pasiekti. Todel Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo priimtas sprendimas atsisakyti taikyti A. R. lygtini paleidima iš pataisos istaigos yra teisetas ir pagristas.

Del šiu motyvu nuteistojo A. R. skundas negali buti tenkinamas, jo skundo argumentai, esant nurodytoms aplinkybems, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarti.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo A. R. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarti .

Nutartis galutine.