Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1844-1128/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-04-01
Bylos Nr.
e1-1844-1128/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03700-2025-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
I. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1844-1128/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03700-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2. 1.1.7.2.4; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

I. J. (I. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenanyis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2025 vasario 10 d., apie 12.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš J. A. (kuris miręs) neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,00006 g, kurią neteisėtai gabeno automobiliu „Toytota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K. (V. K.), bei laikė prie savęs iki tol, kol 2025 vasario 10 d., apie 12.50 val., adresu Liepkalnio g. 102A, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato pareigūnai asmens kratos metu jas rado ir iš jo paėmė.

Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu I. J. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2025 vasario 10 d., apie 11.30 val., jis atvyko pas sesę T. J., adresu (duomenys neskelbtini), ir paprašė jos sugyventinio V. K., kad jis nuvežtų jį į miestą. Kur tiksliai ir kam, jis neaiškino ir V. K. neklausė. Vėliau automobiliu „Toytota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. K., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas jo pažįstamą J. A., kadangi žinojo, kad šis turi narkotinių medžiagų ir galės jų jam parduoti. Pas Joną buvo maždaug apie 12.10 val., ėjo vienas, V. K. liko jo laukti automobilyje. Užėjęs į namą, adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie buto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), jis pastukseno į duris. Duris atidarė J. A.. Jis jam perdavė vieną 20 Eur kupiūrą ir paprašė, kad jam įpiltų narkotinių medžiagų šiai sumai, pirko karfentanilį, ar fentanilį, tiksliai nežino. Paėmęs pinigus, J. A. užėjo į butą, po to, atidaręs duris, pateikė jam vieną languoto popieriaus lankstinuką, kuriame buvo šviesios spalvos milteliai ir jis išėjo ir nuėjo atgal į aukščiau minėtą automobilį. Atsisėdus jam į automobilį, jie su V. K. vyko pas juos namo, tačiau važiuojant, sankryžoje, adresu Liepkalnio g. 102A, Vilniuje, sustojus prie šviesoforo, prie jų priėjo policijos pareigūnai, kuriems jis pateikė iš J. A. įgytą narkotinę medžiagą. Daugiau jis jokių kitų narkotinių medžiagų neturėjo. Visas narkotines medžiagas, kurias jis įsigijo iš J. A., jis nusipirko savo vartojimui, kadangi yra priklausomas nuo jų, niekam jų parduoti ar kitaip platinti nesiruošė. Iš J. A. narkotines medžiagas pirko pirmą kartą. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Motyvuojamoji dalis

Be I. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: 2025 m. kovo 17 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos tyrimų valdybos specialisto išvada, įtariamojo J. A. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad I. J. 2025 vasario 10 d. neturėdamas tikslo platinti neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – 0,00006 g karfentanilio. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, karfentanilio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,00006 g. Įvertinus I. J. su savimi laikytos narkotinės medžiagos kiekį, I. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus I. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad pritaria dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka.

Skiriant bausmę I. J. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas I. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 10 d. 12.50 val. iki 2025 m. vasario 11 d. 11.53 val., t. y. viena diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad I. J. ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. J. daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai rodo, jog I. J. plačiąja prasme savo elgesio kritiškai nevertina, yra linkęs nesilaikyti visuomenei priimtinų normų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymo.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kratos, atliktos bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti 20 Eur, kuriuos I. J. sumokėjo J. A. nupirkdamas iš J. A. narkotinę medžiagą. Atsižvelgiant į tai, 20 Eur konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Prokurorė 2025 m. kovo 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. birželio 6 d., apribojo J. A. nuosavybės teises į jo turtą – 20 Eur. Kadangi minėti pinigai konfiskuotini, ikiteisminio tyrimo metu prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, naikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likę objektai ir jų pakuotės, languotas sąsiuvinis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. J. (I. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. J. skirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 10 d. 12.50 val. iki 2025 m. vasario 11 d. 11.53 val., kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka vieną arešto parą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. J. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, I. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 Eur, kurie įnešti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio adresu Birželio 23-osios g. 10, Vilnius, depozitinę sąskaitą – konfiskavimą.

Prokurorės 2025 m. kovo 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 20 Eur palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

I. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – po tyrimo likusius objektus ir jų pakuotes, languotą sąsiuvinį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti I. J., kad:

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2. nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +370 34656441) atlikti arešto bausmės;

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pukinskas