- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- AN2-251-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02422-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. U. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimo, kuriuo V. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 230 eurų bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 230 eurų bauda už tai, kad jis 2018 m. spalio 13 d., 15.30 val., iškvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad pagalba nereikalinga.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu V. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimą, iškviesti liudytojus P. L., E. R., T. M., patrulius J. D. ir S. S., bei perduoti nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą Vilniaus miesto Pirmajam policijos komisariatui.
2.1. Skunde pareiškėjas nurodo, jog 2018 m. spalio 13 d. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi T. M. ginklu grasino P. L.. Pareiškėjui paskambinus į Bendrosios pagalbos centrą T. M. kartu su tėvais ir sūnėnu išvyko iš namų, todėl policijos pareigūnai jo nerado. Pažymi, jog pareigūnai neieškojo T. M., nesistengė sužinoti jo telefono numerio, kad jį surastų. Įvykio metu pareigūnai neapklausė nei T. M., nei P. L.. Bylos nagrinėjimo metu T. M. taip pat nedalyvavo, tačiau, pareiškėjo manymu, jis yra nagrinėjamų įvykių iniciatorius. Tai reiškia, jog liudytojo T. M. parodymai gali būti esminiai, priimant nutarimą. Pareiškėjas asmeniškai T. M. ginklą matė du kartus. T. M. slapstosi Anglijoje.
2.2. Pareiškėjo teigimu, įvykio dieną alkoholinių gėrimų nevartojo, pas P. L. nebuvo ir kartu jie negėrė.
3. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. balandžio 30 d. buvo gautas V. U. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog apylinkės teismas neapklausė T. M., kurio rankose pareiškėjas matė ginklą. Nurodoma, jog policijos pareigūnai neapklausė P. (P.) L., neieškojo T. M..
4. Atsiliepimo į skundą nepateikta.
Pareiškėjo V. U. apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti T. M., pakartotinai apklausti pareigūnus, P.(P.) L., E. R.. Prašymas netenkintinas.
5.1. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.
5.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į įvykio vietą atvykę pareigūnai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, taip pat buvo apklausti ir P. L., E. R. (b. l. 30). Iš skambučio Bendrajam pagalbos centrui girdėti, jog V. U. praneša apie M.(vardo nenurodo), kuris bėgioja su ginklu, neprižiūri anūko. Teismas pažymi, kad pareigūnų ir P. L. parodymai dėl skunde minimų aplinkybių sutampa. P. L. teisme teigė, jog jis prašė V. U., jog šis iškviestų policiją, nes jį smaugia, M. turi ginklą, šio konflikto metu jis su ginklu nelakstė (b. l. 31). E. R. nurodė, jog įvykio nematė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, kurių pagrindu reikėtų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje situacijoje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija savo kaltę pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, išanalizavęs ir įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. U. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, neturi pagrindo.
Šalies argumentai
8.ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. V. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad į Bendrąjį pagalbos centrą jis skambino dėl to, jog M. galimai grasino ginklu P. L.. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad V. U. versija nėra paremta objektyviais duomenimis.
9. Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto Bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašo (prisegtas prie bylos) nustatyta, jog 2018 m. spalio 13 d., 15.30 val., buvo gautas V. U. pranešimas, kad galimai neblaivus M. bėgioja su ginklu. Iš vyriausiųjų patrulių J. D. ir S. S. 2018 m. spalio 13 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnams atvykus pagal pareiškėjo pranešimą į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos pasitiko V. U., kuris buvo neblaivus, jam nustatytas 3,05 promilių girtumas, kas paneigia pareiškėjo versiją, kad įvykio metu (2018 m. spalio 13 d.) jis alkoholio nevartojo. V. U. pareigūnams paaiškino, kad jo kaimynas, pavarde M., iš (duomenys neskelbtini) namo, bėgioja neblaivus su ginklu ir neprižiūri anūko. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) namą, E. M. paaiškino, kad jo tėvai yra išvažiavę į Vilnių, vaikų jis pats neturi, namuose nėra mažamečių vaikų (b. l. 4-6). Iš esmės analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai J. D. ir S. S. nurodė pirmosios instancijos teisme (b. l. 31, 52-53). Nors pareiškėjas tvirtina, jog T. M., sužinojęs, kad pareiškėjas iškvietė policijos pareigūnus, pasišalino iš įvykio vietos, tačiau duomenų, patvirtinančių tokius teiginius, nėra. Policijos pareigūnų parodymais, nuvykus į kaimyno namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendravo su E. M., jis nurodė, kad tėvai yra išvažiavę į Vilnių. Pastebėtina ir tai, pareiškėjas tvirtina, jog 2018 m. spalio 13 d. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi M. ginklu grasino P. L., tačiau liudytojas P. L. parodė, kad šio konflikto metu M. su ginklu nelakstė, U. prašė iškviesti policiją ir pasakyti, kad jį smaugia ( b. l. 31).
10. Tai, kad teismo posėdyje nedalyvavo M., nėra pagrindas naikinti teisėtą bei pagrįstą apylinkės teismo nutarimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo versijos nepatvirtino nė vienas liudytojas. Policijos pareigūnai, nuvykę į nurodomą pažeidimo vietą, nenustatė aplinkybių, patvirtinančių pranešime nurodomas aplinkybes. Netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys. Pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki, siekia pranešėją melagingai apkalbėti.
11. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas tvirtina, jog įvykio dieną jis alkoholinių gėrimų negėrė ir pas P. L. nebuvo. Visgi, tokius argumentus paneigia byloje esantys alkotesterio duomenys (3,05 promilės), pareigūnų parodymai bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti E. M. paaiškinimai, kuris parodė, kad jo kaimynas V. U. kartu su jo dėde P. L. vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 4-5). Be to ir pats P. L. parodė, kad su V. U. buvo išgėrę (b. l. 31).
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarime, administracinio nusižengimo sudėties aprašyme, nėra nurodyta įvykio vieta. Byloje nėra ginčo, jog V. U. skambino pareigūnams būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šis netikslumas ištaisytinas.
13. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog V. U., būdamas neblaivus, iškviesdamas policijos pareigūnus žinant, kad pagalba yra nereikalinga, padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimą nepakeistą ir V. U. apeliacinio skundo netenkinti.