- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- I-8431-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02254-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. B. skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 2002,17 Eur už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., likusią skundo dalį atsisakyta priimti. Pareiškėjas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį, prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 667,44 Eur už 2013 m. sausio – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (b. l. 25-26). Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) sprendimu jam buvo paskirta 562,63 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, taip pat mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas – 360 Lt, taigi bendras pensijos dydis – 922,63 Lt. Lietuvos Respublikos Seimui 2009 m. gruodžio 9 d. priėmus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), nuo 2010-01-01 pareiškėjui kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsniu pareiškėjui buvo sumažinta pensija taikant koeficientą 0,8. Pareiškėjas nurodo, kad nuo Laikinojo įstatymo įsigaliojimo iki 2014-02-01 jam kiekvieną mėnesį buvo neišmokama 144,02 Lt dydžio paskirtos valstybinės pensijos dalis. Tai konstatavo ir atsakovas – VRM 2015 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėdamas, kad išmokėti susidariusią priemoką neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka, remiasi Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 6 d. nutarimu, 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir kitais teisės aktais.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaujantis ir Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 39) su juo nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjo 2013 m. pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitikus Lietuvos Respublikos Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
2009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką ir taikomas, be kitų, valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą gaunantiems asmenims. 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas, nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Laikinajame įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas galiojo iki 2013-12-31.
Atsakovo VRM 2007-05-02 sprendimu Nr. 11SP-1271 pareiškėjui nuo 2007-04-14 neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 41). Iš trečiojo suinteresuoto asmens 2015-03-23 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45) matyti, kad pareiškėjui 2013 m. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) pagrindais taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija 2013 m. buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) taikymo 2013 m. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas. Analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-416-520/2015 ir kt.).
VRM skundžiamu 2015-03-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, nurodydamas, kad tam nėra teisinio pagrindo. Teismas konstatuoja, kad šis VRM sprendimas iš esmės pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamoje byloje, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu 2013 m. laikotarpiu buvo teisėtas, taigi, VRM išvada, kad išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką nėra teisinio pagrindo, yra pagrįsta ir teisėta. Vadinasi, pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą VRM 2015-03-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis), pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo V. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.