Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2022-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-32-491/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-08
Bylos Nr.
1-32-491/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00167-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Nukentėjusysis
P. G.
Kaltinamasis
V. L.
Advokatai
Eugenijus Karosas
Baudžiamoji byla Nr. 1-32-491/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00167-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.5.4.1.; 1.2.22.1.1.; 2.3.6.4.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 8 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus,sekretoriaujant Astai Jackūnienei,dalyvaujant prokurorei Sandrai Povilonienei,nukentėjusiajam P. G.,kaltinamajam V. L.,jo gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,specialistui A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2013-01-15 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2020-06-02 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d. 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda; baudos nesumokėjęs – likusi dalis yra 1559,65 Eur; teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 253 str. 1 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. L. :

1) nuo tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2021 m. sausio 1 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė B kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos dvivamzdį lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą „IZH 46“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, ir 5 šaudmenis – pramoniniu būdu pagamintus 16 kalibro medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti iš 16 kalibro medžioklinių šautuvų;

2) 2021 m. sausio 1 d. apie 18.25 val., (duomenys neskelbtini), A. L. name, grasino nužudyti nukentėjusįjį P. G., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent : paklausęs namo svetainėje buvusių asmenų „Kurį nušaut ?“, P. G. atsakius „Šauk mane“, jis iš neteisėtai laikyto dvivamzdžio lygiavamzdžio 16 kalibro medžioklinio šautuvo „IZH 46“ Nr. (duomenys neskelbtini) vieną kartą iššovė virš nukentėjusiojo P. G. galvos, pataikydamas į namo sieną.

Įrodymai

Kaltinamasis V. L. pilnai prisipažino kaltu dėl to, kad neteisėtai laikė medžioklinį šautuvą ir 5 šovinius, skirtus šaudyti iš medžioklinio šautuvo. Dėl jam inkriminuoto pasikėsinimo tyčia nužudyti P. G. jis kaltę neigė, tvirtino, kad šaudamas norėjo tik pagąsdinti kambaryje buvusius jį prieš tai sumušusius asmenis. Jis parodė, kad medžioklinį dvivamzdį šautuvą ir dėžutę su 5 šoviniais jis rado gyvenamojo namo palėpėje, (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Juos rado seniai, kada tiksliai – neprisiminė. Ginklą perdažė, kad nesurūdytų, ir iš namų išvežė prie (duomenys neskelbtini), prie ežero, kuriame dažnai žvejodavo, ir paslėpė po medžiu. Šoviniai ir šautuvas buvo dėkle. Ginklą paslėpė maždaug prieš 3 mėnesius iki 2021-01-01, galimai 2020 m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Žinojo, kad laikyti ginklą ir šaudmenis reikalingas leidimas, jo neturėjo. Nuo jo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini), kur paslėpė ginklą, apie 13 – 14 kilometrų atstumas.

2020-12-31 sutiko Naujuosius metus namuose (duomenys neskelbtini) kaime su G. G., abu girtavo. 2021-01-01 nuvažiavo pas A. L. į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur tęsė šventimą, vėl girtavo – gėrė alų, degtinę. Pas A. L. dar buvo G. G., P. G., dar keletas žmonių, kurių jis nepažinojo. Jau būdamas girtas užmigo, o atsikėlus prasidėjo konfliktai, po to muštynės. Muštynių metu buvo sumuštas, praradęs sąmonę, gavo guzą. Kas su kuo mušėsi, dėl ko muštynės kilo, negalėjo paaiškinti. Kai muštynės nurimo, jis su A. K., G. G., I. L. ir jos dukra išvažiavo. Jis važiavo pasiimti jo paslėpto ginklo, nes norėjo juo pagąsdinti jį sumušusius asmenis – A. L., P. G., A. L. draugą. Ketino tik pašaudyti prie namų ir išvažiuoti, kad daugiau jie nebesimuštų, nes su A. L. susimušė ne pirmą kartą. Žudyti nieko nesiruošė ir neketino. Automobilį vairavo A. K.. Nuo L. namų iki vietos, kur buvo paslėptas ginklas, buvo apie 2 kilometrai. Ginklą jis pasiėmė vienas. Nuo automobilio iki ginklo buvo apie pusę kilometro, buvo jau tamsu. Ginklas buvo padėtas taip, kaip jį jis buvo paslėpęs. Pamačiusi jį su šautuvu, A. prieštaravo, nenorėjo jo vežti atgal pas L., bet jis pasakė, jei nenuveš, tai jis nueis pėsčias. Šautuvą užsitaisė miške, likusius šovinius įsidėjo į kišenę. Dėklas liko pas G. Netoli L. namo išlipo iš automobilio, ėjo vienas. Matė L. tėvą, stovintį koridoriuje prie įėjimo į virtuvę durų. Įėjęs į namo prieangį, iššovė vieną kartą į kampą, kad visi išsigąstų. Garsas buvo didelis. Prieangyje tuo metu žmonių nebuvo. Kur tuo metu buvo L. tėvas, nematė. Po to įėjo į kambarį ir nieko nesakęs iššovė antrą kartą, į sieną, į nieką nesitaikydamas. Šovė tik gąsdindamas kambaryje buvusius. P. G. tuo metu kambaryje gulėjo kairėje sofos pusėje – buvo išsigandęs, nebandė stotis, ką nors daryti. Matė E. K., kuri sėdėjo ant tos pačios sofos dešiniau. A. Š. nematė. Kur tuo metu buvo A. L., nematė. Daugiau kitų žmonių kambaryje irgi nematė. Toje pusėje, į kurią šovė, buvo P. ir E. K., šovė jiems per vidurį, aukščiau galvų. Šaudamas pridėjo ginklo buožę prie peties, šautuvą laikė abiem rankom. Šūvio metu P. nuo jo buvo 2 – 2,5 metrų atstumu, todėl jis negalėjo pasiekti ginklo ir ranka pakelti jo vamzdį. Sofa, ant kurios sėdėjo P., buvo išskleista. Šūviu jis gąsdino ne tik P. – turėjo išsigąsti visi. Nežino, ar P. G. iki tol ir po to jį mušė, jokio priešiškumo jam nejautė. Po šūvio apsisukęs bandė išeiti iš kambario, šautuvo nebeužtaisinėjo. Tada ant jo užšoko A. L., P., lyg P. draugas, ir jį mušė, laikė prispaudę, atėmė ginklą, iškvietė policiją. Jis buvo sulaikytas, pareigūnai paėmė ginklą ir šovinius. Prieš iššaudamas ginklo buože P. G. nesudavė, prie jo arčiau nebuvo priėjęs. Norėdamas nušauti P., būtų tai nesunkiai padaręs, nebūtų taikęsis į sieną. Asmeniškai su P. tą dieną nekonfliktavo. Sutinka, kad jam po įvykio buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas.

Savo parodymus V. L. 2021-01-03 patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir parodė, kur jis laikė paslėptą ginklą. Tai buvo vieta miške prie (duomenys neskelbtini) ežero, apie 450 metrų nuo pagrindinio kelio. Jis nurodė, kad slėpė ginklą su šaudmenimis žolėje po krūmu, nustatytos šios vietos koordinatės (duomenys neskelbtini). Be to, kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad 2021-01-01 pirmą šūvį iš šautuvo jis iššovė A. L. namo, (duomenys neskelbtini), prieangyje. Jo nurodytoje vietoje, prieangio kampe, ant grindų, buvo rastas tuščias šovinio šratų konteineris (plastikinis, baltos spalvos), kuris buvo prie kartoninės dėžės su užrašu „Yellow“. Prie šios dėžės taip pat rasta 12 pabirusių, galimai švininių, šovinio šratų likučių. Po to V. L. namo svetainėje parodė sofą lovą, esančią priešais įėjimo į svetainę duris, ant kurios šūvio metu sėdėjo ar gulėjo nukentėjusysis P. G., bei vietą, kur jis pats buvo šūvio metu – jis stovėjo prie dešinio sofos lovos kampo, žiūrint į ją link sienos, o šūvio pėdsakas sienoje už sofos lovos, arčiau kairio jos krašto, vizualiai žiūrint maždaug kaltinamojo pečių lygyje (2 t., b. l. 113-119).

Apžiūrėjus kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu paimtą kartotinę dėžę buvo rasti šūvio pėdsakai, dėžėje įstrigęs galimai švininis šratų likutis (2 t., b. l. 120-124).

Nukentėjusysis P. G. parodė, kad 2021-01-01 pas A. L. buvo V. L., G. G., O. B., A. B.. Pastarasis susimušė su O. B., o L. pradėjo ginti B. – puolė B. Jis gynė O. B. ir tuomet kambaryje mušėsi jau beveik visi. Po to V. L. kažkur išėjo, muštynės pasibaigė ir visi jie girtavo toliau. Po maždaug 15 – 20 minučių būdamas kambaryje išgirdo šūvį koridoriuje, pamanė, kad fejerverkai. Netrukus į kambarį užėjo V. L. su šautuvu, laikė jį abiem rankomis, sukinėjo į šalis nukreipdamas tai į vieną, tai į kitą, paklausė „kurį nušauti?“. Jis (P. G.) tuo metu sėdėjo ant sofos, pasakė „nušauk mane“. Tuomet V. L. apie stalą priėjo arčiau jo, jis bandė stotis. Bet V. L. šautuvo buože smogė jam į viršugalvio kairę pusę, „įstatė“ guzą, po smūgio jis suklupo, atsisėdo ant sofos. Po to V. L. nukreipė ginklą link jo galvos, jis automatiškai kažkuria ranka iš apačios nukreipė ginklo vamzdį į viršų ar į šoną, pasigirdo šūvis. Šūvio metu ginklas nebuvo nukreiptas tiesiogiai į jį – jis buvo nukreiptas labiau į sieną. Sienoje virš jo galvos ir buvo skylė po šūvio. V. L. tuo metu stovėjo tiesiai prieš jį, šalia. Kaip kėlė ginklą, tiksliai neatsiminė. V. L. prieš ir po šūvio jam asmeniškai nieko nesakė, po šūvio jis apsisuko, bandė išeiti iš kambario, bet jis, A. L., dar kažkas puolė jį, pagriovė, atėmė ginklą ir laikė, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Po šūvio V. L. nebandė ginklo užtaisyti iš naujo. Šūvio metu netoli jo ant sofos sėdėjo E. K., O. B. sėdėjo kitoje pusėje stalo ant fotelio, A. L. buvo pasislėpęs su savo žmona virtuvėlėje. G. G. pamatė tik po šūvio, jis bandė iš jų atimti šautuvą, nulaužė buožę, bet jie neleido paimti ginklo. Anksčiau su V. L. nesipyko, kad jis turi ginklą, nežinojo. 2021-01-01 jam buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas. Dėl sumušimo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Tyrimo pradžioje apklausos metu nesakė, kad L. jam prieš šūvį sudavė buože, nes apklausos metu buvo neblaivus, nieko nesuprato.

Savo parodymus nukentėjusysis O. G. patvirtino įvykio vietoje, kur jis parodė, kad V. L. su šautuvu užėjus į svetainę, jis sėdėjo ant sofos lovos, esančios prie sienos priešais įėjimo duris. V. L. iš pradžių sušuko „Kurį nušaut?“, jis pasakė „Jį“. Tuomet V. L. priėjo arčiau jo ir šautuvo buože, smūgiu iš viršaus buožės galu, smogė jam į galvos dešinę pusę, buožė nuslydo galvos šonu. Po to V. L. nukreipė ginklą į jo galvą, laikydamas jį horizontaliai grindų, ties juosmeniu, o ne atrėmęs į petį. P. G. instinktyviai kaire ranka iš apačios kėlė ginklo vamzdį į viršų ir tuomet pasigirdo šūvis. Šūvis teko į sieną už jo, virš jo galvos (1 t., b. l. 45-52).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2021-01-01 pas A. L. namuose išgėrinėjo. Dar buvo P., E., O. B., moteris, su kuria jis atvažiavo, V. L., L. ir jo mergina. Žodis po žodžio įvyko konfliktas, susimušė. Buvo labai girtas, todėl nepamena, kas su kuo mušėsi, kas tiksliai vyko toliau. Atsipeikėjo (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie parduotuvės, pamatė, kad jam prakirsta galva ir nosis. Kas ir kada jį sužalojo, nežino. Tądien ir vakare ginklo nematė, tik po įvykio girdėjo, kad po L. namus su ginklu švaistėsi V. L.. Jis paneigė savo parodymus tyrimo metu (1 t., b. l. 95-96), kad L. teiravosi jo, kur galima įsigyti ginklą. Šios apklausos metu jis buvo neblaivus. Protokolo neskaitė, pasirašė, kas buvo parašyta, nes norėjo greičiau išeiti. Su V. L. apie tai, kad dažė ginklą, kad jį turėjo, kad apie tai jį klausinėjo policijos pareigūnai, kalbėjosi. Kaltinamasis jam nesakė, iš kur gavo ginklą. Jis su iš V. L. paimtu šautuvu nėra susijęs.

Liudytojas O. B. parodė, kad 2021-01-01 pas L. šventė Naujus metus. Įvyko konfliktas su A. B., kurį šis ir išprovokavo. Jiedu susimušė lauke, po to grįžo į vidų, toliau išgėrinėjo. Po to vėl kažkas su kažkuo susipyko, vėl prasidėjo muštynės. Jis matė, kaip A. L. mušė V. L.. Jis pats A. B. sudavė kelis smūgius. Kažkuriuo momentu jam sėdint ant fotelio prie durų nuaidėjo šūvis. Šovė V. L., iš kur jis paėmė ginklą nežino. Kambaryje tuo metu dar buvo P. G. ir E. K., jie sėdėjo ant skirtingų sofų už stalo, kitoje kambario pusėje. V. L. pataikė 20 centimetrų virš P. galvos. Kas vyko po šūvio – nepamena. Girdėjo vieną šūvį. Tuo metu L. nuo P. buvo apie 2 – 3 metrų atstumu. Ar tuo metu P. G. galėjo siekti šautuvo vamzdį, negalėjo pasakyti. Nematė, kaip šūvio metu V. L. laikė ginklą. Po šūvio A. L. iššoko iš virtuvėlės, kurioje slėpėsi, pargriovė V. L. ant grindų ir pradėjo jį daužyti. Jis atitraukė L. Matė, kad P. G. buvo praskelta galva viršugalvyje. Tą pačią dieną jam buvo nustatytas 4,65 promilių girtumas, todėl tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių. Teisiamajame posėdyje perskaičius jo parodymus tyrimo metu (1 t., b. l. 116 – 118) jis juos iš esmės patvirtino. Čia liudytojas teigė, jog įvykio metu buvo girtas, todėl ne viską gerai įsiminė. Kiek pamena, pirminis žodinis konfliktas įvyko tarp V. L. ir P. G., nes V. L. bučiavosi su I., kuri buvo kaip ir P. G. mergina. Bet jokių muštynių nebuvo. Po kiek A. B. pradėjo kabinėtis prie jo (O. B.), jiedu susimušė, sudavė vienas kitam po kelis nestiprius smūgius. Į muštynes įsitraukė V. L. ir P. G.. Jam buvo praskelta lūpa, bet kas tai padarė neįsidėmėjo, nes mušėsi visi. Tiek A. B., tiek V. L. taip pat buvo sumušti. Po šių muštynių A., I., G. ir V. iš namų dingo. A. B. atrodo buvo išėjęs į kiemą, o A. automobilio ir pačios A., G., I. ir V. L. nebuvo. Toliau išgertuves tęsė jis, A. L., A. Š., E. K. ir P. G.. Praėjus maždaug 15 – 20 min., jis lauke išgirdo šūvį, į kambarį atėjo V. L. su šautuvu, suriko „katras nachuj“. Jis sėdėjo nugara į duris. E. K. sėdėjo ant kitos lovos, o P. G. sėdėjo veidu į duris. A. L. ir A. Š. tuo metu kambaryje nebuvo. Po šių žodžių V. L. iššovė ir pataikė į sieną, maždaug sėdinčio P. G. galvos aukštyje. Kur jis taikė, nematė, kadangi šūvio metu buvo nugara į A. L.. Šūvio metu P. G. tikrai sėdėjo priešais jį kitoje stalo pusėje ir negalėjo pasiekti šautuvo. Tada atėjo iš virtuvėlės A. L., iškart čiupo šautuvą už vamzdžio, atėmė jį ir metė ant žemės, ginklo buožė lūžo. A. L. dar kelis kartus sudavė V. L., parvertė jį ir laikė prispaudęs prie grindų. Jis taip pat laikė V. L. už kojų, nes šis bandė ištrūkti, o P. G. iškvietė policiją. P. G. šūvio metu nuo V. L. buvo gal toliausiai – kokių 2 metrų atstumu.

Liudytojas G. G. parodė, kad 2021-01-01 pas A. L. girtavo pats A. L., V. L., P. G., dar buvo keletas merginų. O. B. pradėjo muštis. Dėl ko kilo konfliktas nepamena. Po to jis, A. K., V. L. važiavo pasiimti ginklo. Vietos nežino, kažkur netoli (duomenys neskelbtini). Po to grįžo pas A. L. atsikeršyti, bet kam ir už ką reikėjo keršyti, paaiškinti negalėjo. Teisiamajame posėdyje perskaičius jo tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 139 – 142) jis patvirtino, kad parodymai teisingi. Čia liudytojas pasakojo, jog 2021-01-01 vakare apie 17 val. susimušė V. L. su A. L., nes A. L. koliojosi ant mergų – V. L. jas gynė. Muštynėse dalyvavo A. L., A. B., V. L. ir du jam nepažįstami (vaikinas ir vyriškis). Po muštynių jis su A. K., I. L., šios dukra ir V. L. išvyko. V. L. sėdėjo ant priekinės sėdynės, rodė A. K., kur važiuoti. Nusuko iš pagrindinio kelio, važiavo kelias minutes. Nuvažiavo prie kažkokio mūrinio pastato, kuris buvo panašus į ūkinį. V. L. nuėjo į tą pastatą, po kelių minučių atsinešė tamsios spalvos medžiaginį dėklą, kuriame buvo ginklas. Važiuojant atgal, V. L. pasakė, kad pagąsdins ir tiek. Sugrįžus sustojo kiek toliau nuo L. namų ir jis su V. L. nuėjo. Abi moterys ir vaikas liko automobilyje. Įeinant į namo vidų, V. L. šovė koridoriuje, atrodo į grindis. Po to V. L. nuėjo į kambarį, kuriame girtavo. Ar ką nors sakė, negirdėjo, nes buvo jam už nugaros. V. L. iššovė, pataikė į sieną. Tada V. L. jau puolė kambaryje buvę asmenys: A. L. jam sudavė kumščiu į veidą, kažkas pargriovė ant grindų. Jis iškart nubėgo link automobilio, moterims pasakė, kad V. L. šovė į sieną ir jį sulaikė. Atgal jis nebegrįžo. Ar V. L. buvo nukreipęs ginklą į nors vieną kambaryje buvusį žmogų, negali pasakyti, jam atrodo, kad jis beveik iškart šovė į sieną.

Liudytoja A. K. parodė, kad 2021-01-01 A. B. ji nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas A. L.. Pas jį dar buvo G. G., V. L., I. L., buvo dar keletas, kurių nepažįsta. Po kiek laiko atvažiavo pasiimti V. L., bet jis nevažiavo. Ji P. G. nuvežė į parduotuvę, iš kurios grįžus apie 14 – 15 val. tarp P. G. ir V. L. įvyko žodinis konfliktas dėl I., dėl to, kad kažkaip negražiai ją pavadino. Po konflikto ji, G. G., I., V. L., I. vaikas ketino važiuoti į namus, sėdo į automobilį. V. L. ir G. G. grįžo į namą pasikviesti A. B., netrukus G. G. atbėgo ir pasakė, kad muša V. L., neišleidžia jo išvažiuoti. Tuomet ji su I. L. grįžo į namą, V. L. ištempė į lauką. V. L. buvo smarkiai sumuštas – kruvinas veidas, lūpa ir antakis praskelti, iš nosies bėgo kraujas. A. L. trukdė jam išeiti – stovėjo atrėmęs ranką į durų staktą, tuo metu jo nemušė. A. B. A. L. neišleido. Susėdus į automobilį, kurį ji vairavo, V. L. paprašė jį kažkur pavežti, rodė kelią. Vieta jai buvo nežinoma, į ten ir atgal važiavo apie pusvalandį laiko, nebuvo toli ir tikrai jie nebuvo nuvažiavę ginklo paimti iki V. L. namų, nes iki jų yra pakankamai didelis atstumas. Ji manė, kad V. L. važiuoja pasikviesti draugų, kad atkeršyti. Kad jis važiavo pasiimti šautuvo, pastebėjo tik kai V. L. jau su ginklu atsisėdo į mašiną. Ji pamatė šautuvo vamzdį, nes V. L. sėdėjo šalia keleivio vietoje. Ginklas buvo medžioklinis, surinktas, V. L. sakė, kad slėpė jį kažkokiuose krūmuose. Iš kur tiksliai jis paėmė ginklą, ji nematė. Nenorėjo jo vežti atgal, bet V. L. sakė, kad tik pagąsdins. Neprivažiavus prie pat A. L. namų, jie su G. nuėjo. Po maždaug 10 minučių grįžo G. G. ir pasakė, kad L. jau nebepaleis, kad jie visi jį užspaudė, sumušė. Ji su I. L., jos vaiku ir G. G. išvažiavo. Ji trumpai gyveno su V. L., jis nebuvo konfliktiškas žmogus, pats pirmas nesiveldavo į muštynes. Mano, kad ginklo jis griebėsi iš keršto jį sumušusiems. Ji nematė, kad V. L. būtų mušęsis su P. G. – jie tik žodžiais koliojosi.

Liudytoja E. K. parodė, kad 2021-01-01 pas A. L. šventė Naujus metus – gėrė degtinę, šampaną. Buvo gerokai apgirtusi. Dar buvo I. L., A. Š., A. L., G. G., V. L., P. G.. Konfliktas prasidėjo tarp vyrų, nes kažkuris vieną iš merginų išvadino „kurva“. Buvo tik barnis, niekas nesimušė, po barnio visi išsiskirstė. Po kiek laiko, būdama prie durų į lauką, pamatė kaip iš automobilio išlipo G. G. ir V. L., kuris kažką nešėsi. Nespėjo užrakinti durų, nes nežinojo, kaip jos užsirakina. Pasakė buvusiems kambaryje, kad ateina su kažkokiu daiktu ir atsisėdo ant lovos. Žiūrint nuo durų, per kurias įeinama į svetainę, viena lova buvo tiesiai, kita buvo dešinėje. Ji sėdėjo ant lovos dešinėje, P. G. – ant kitos lovos tiesiai prieš svetainės duris. A. L. su A. Š. pasislėpė. Daugiau kambaryje nieko nebuvo, O. B. nematė. Į svetainę užėjo G. G. ir V. L., kuris abiem rankom laikė medžioklinį šautuvą. V. L. paklausė, kurį nušauti. Jie visi tylėjo, P. pasakė, kad šautų jį. Matėsi, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs. Tuomet V. L. apie stalą priėjo arčiau P. G., nukreipė ginklą link jo ir iššovė, bet P. G. abiem rankom pakėlė ginklo vamzdį ir kulka pataikė į sieną. Po to A. L. sudaužė V. L.. Iš viso ji girdėjo lygtai tris šūvius: vienas buvo lauke, kitas beveik viduje, o paskutinysis – jau svetainėje. Jai pasirodė, kad V. L. taikėsi šauti į P. G. galvą ir jeigu šis nebūtų vamzdžio pakėlęs, kulka būtų jam pataikiusi. Ar V. L. prieš šūvį šautuvo buože sudavė P. G. į galvą – nematė. V. L., įėjęs į kambarį su ginklu, pasirodė labai susinervinęs ir supykęs. Į ją jis nesitaikė, tiesiog mosikavosi ginklu į visas puses. Po šūvio ji bėgo iš kambario, matė, kad V. L. mušė A. L., atėmė šautuvą, sudavė jam smūgį buože.

Liudytoja I. L. parodė, kad 2021-01-01 buvo pas A. L.. Dar buvo E. K., P. G., V. L., A. L., jo draugė, L. tėvas, taip pat A., kurio pavardės nežino. Visi šventė Naujus metus, kalbėjosi, gėrė kavą, kiti – alų, degtinę. Ji buvo blaivi. Po kiek laiko tame pačiame kambaryje iš pradžių kilo žodinis konfliktas tarp V. L. ir A. L., po to jie susimušė, netrukus į muštynes įsijungė kiti. Dėl ko kilo konfliktas ji nežino, ji su niekuo nesibučiavo. Išgėręs A. L. yra agresyvus. Ji išėjo iš namo ir kartu su G. G., E., A. K. ruošėsi važiuoti namo. Kas toliau įvyko, nepamena. V. L. tuo metu mašinoje nebuvo, daugiau tą vakarą jo nematė. Šaudymo L. namuose nematė, nes ji namo viduje nebuvo. Tačiau liudytoja iš esmės patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 121-123), kad jie kažkur važiavo su V. L., vairavo A. K., V. L. pasiėmė medžioklinį šautuvą, paprašė nuvežti jį atgal iki L. namų, nes norėjo pagąsdinti. Ką jis norėjo gąsdinti, niekas nesiaiškino. Ji liko automobilyje. Vėliau, G. G. papasakojo, kad V. L. šovė kambaryje, po šūvio sudavė P. į galvą. Tarp V. L. ir P. G. jokio konflikto nebuvo. Tyrimo metu liudytoja parodė, kad būnant pas A. L., šis jos klausė, kodėl ji netinkamai elgiasi su P.. V. L. puolė jos ginti. V. L. ir A. L. vienas kitą iškeikė, abu kibo vienas kitam į atlapus. Ji su A. išėjo į lauką. Po kiek laiko į lauką išėjo G. G. ir pasakė, kad A. L. muša V. L. ir „(duomenys neskelbtini)“ (A. B.). Ji su A. nuėjo vidų ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) sėdi prie fotelio ant žemės, buvo kruvinas. V. L. ir A. L. mušėsi, V. L. veidas buvo kruvinas. Jos V. L. išsivežė. A. vairavo automobilį, o kartu važiavo G. G., V. L. ir jos dukra. V. L. paprašė nuvežti į vieną vietą, kelią rodė V. L.. Važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi, apie 1 km, pasuko į kairę, mišku dar apie 0,5 km. Ten buvo kažkoks namas, šviesa jame nedegė. V. L. su G. G. nuėjo link pastato. V. L. atsinešė šautuvą, kuris jai pasirodė medžioklinis, sakė, kad nori pagąsdinti. Jos bandė atkalbėti V. L., bet jis pasakė, kad tik pagąsdins ir viskas, liepė nuvežti atgal pas A. L.. Sustojus netoli A. L. namų, V. L. su šautuvu ir G. G. nuėjo pas A. L.. Neužilgo atbėgo G. G. ir pasakė, kad V. L. šovė į sieną, po šūvio sudavė šautuvu P. į galvą ir jį sulaužė. Taip pat sakė, kad V. L. sulaikė. G. G. atsinešė tik ginklo dėklą, lyg zomšinį, juodą. Tada jos išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pakeliui G. G. išmetė ginklo dėklą.

Savo parodymus I. L. patvirtino įvykio vietoje ir parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur G. G. išmetė šautuvo dėklą. Vietos, kur V. L. pasiėmė ginklą, ji neprisiminė (1 t., b. l. 125-130).

Liudytojas A. L. parodė, kad V. L. ir G. G. pas jį nakvojo iš 2020-12-31 į 2021-01-01, nes drauge šventė Naujųjų metų sutikimą. Sausio 1 d. susirinko daugiau žmonių – P. G., O. B., A. B., I., A. Š., A. Alkoholį vartojo be saiko, gėrė degtinę, alų. A. B. („(duomenys neskelbtini)“) apie pietus pradėjo konfliktuoti su O. B.. Jie nesutarė nuo senų laiko, kabinėjosi vienas prie kito, vienas kitą visaip vadino. V. L. užstojo „(duomenys neskelbtini)“. O. B. su „(duomenys neskelbtini)“ buvo išėję į lauką, apsistumdė. Rimčiau niekas nesimušė. Toliau vėl visi girtavo. Antrą kartą konfliktas kilo tarp V. L. ir O. B., kuomet kaltinamasis sudavė jam į veidą. Jis su P. G. užstojo B., pradėjo stumdytis. Jis sudavė G., B. užšoko ant V. Po kiek laiko namuose liko tik jis, P. G., A. Š. ir O. B., o likusi kompanija su kaltinamuoju išėjo į lauką važiuoti į namus. Po 15 – 20 minučių jis ėjo į kiemą, pamatė priešais lauke stovintį V. L. su šautuvu. Greit uždarė duris, jas bandė laikyti, nuaidėjo šūvis. Įbėgęs į svetainę ten buvusiems O., P., A., E. K. pasakė, kad atvažiavo su šautuvu. Pats nubėgo į virtuvėlę pasiimti kokio nors daikto, kad apsiginti. Tuo momentu kambaryje išgirdo kaip V. L. klausė „Kurį pirmą nušauti?“. P. G. sakė : „pirma mane šauk“. Tada nuaidėjo šūvis. Išbėgęs iš virtuvėlės atėmė iš kaltinamojo šautuvą, jį drauge su O. B. ir P. G. sumušė, laikė prispaudę prie žemės. Atimant šautuvą lūžo buožė. Šūvio momento nematė. Kiek pamena, V. L. su ginklu įėjus į svetainę E. K. sėdėjo ant šoninės lovos, P. G. sėdėjo ant sofos tiesiai, A. Š. sėdėjo šalia jo, O. B. sėdėjo ant fotelio kairėje. V. L. šūvis pataikė į sieną, ten sėdėjo P., kiek aukščiau jo galvos. Kur šūvio metu buvo L., kaip jis laikė ginklą, kur tiksliai buvo ir ką veikė, P. G. nematė, nes buvo virtuvėlėje, užsidaręs duris. Po įvykio P. G. kraujavo kairė ausis, jis sakė, kad kraujuoja dėl šūvio. Įvykio dieną V. L. labiausiai konfliktavo su O. B., po to – nesmarkiai su P. Matė, kaip V. L. pasibučiavo su I., sėdėjo apsikabinę, gal dėl to P. G. supyko. Bet kaltinamasis su nukentėjusiuoju nesimušė. Prašo priteisti 250 eurų iš kaltinamojo už įvykio metu sugadintą sieną ir grindų laminatą.

Liudytoja A. Š. parodė, kad įvykio metu ji buvo labai girta, nes girtavo iš vakaro. V. L. su šautuvu įėjus į svetainę, ji sėdėjo per vidurį sofos lovos, priešais įėjimą prie P. G., kalbėjosi su E. K.. Tarp įėjimo ir šios sofos lovos stovėjo staliukas. P. G. sėdėjo jai iš dešinės, jai iš kairės – E. K.. Kažkur kambaryje dar buvo O. B., bet kur tiksliai ir ką veikė nepamena. Įėjęs į kambarį V. L. vedžiojo ginklu į skirtingas puses, paklausė „į kurį pirma šauti ?“. P. pasakė „į mane“. Tada kaltinamasis priėjo prie P., kaip – ji nematė. Kokiu atstumu buvo L. nuo P. šūvio metu, negalėjo pasakyti. Bet matė, kad L. priėjęs nusitaikė į P.. Tuo metu P. kėlė kažkurią tai ranką, pakėlė šautuvo vamzdį, nuaidėjo šūvis virš P. galvos. Šūvio metu P. sėdėjo. Prieš šūvį V. L. P. ginklo buože į galvą nesudavė. Atsakydama į klausimus liudytoja jau parodė, kad V. L. prie P. priėjo iš kairės pusės, pro židinį, fotelį. Kaip jis šūvio metu laikė ginklą, nežino. Šūvio metu A. L. buvo tame pačiame kambaryje. Prieš šūvį ir po jo su A. L. ji nebuvo virtuvėlėje. Su kuo kaltinamasis konfliktavo 2021-01-01 nematė, nekreipė dėmesio. V. L. sausio 1 d. atvažiavo, pas juos nenakvojo. Perskaičius jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 146-148) ji parodė, kad šie parodymai tikslesni, nes jie duoti iš karto po įvykio, jais reikėtų vadovautis. Perskaityti jos parodymai 2021-04-19, duoti atliekant jos parodymų patikrinimą vietoje, taip pat netikslūs (1 t., b. l. 149-153), liudytoja sunkiai prisiminė, kad toks veiksmas iš viso buvo atliekamas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. Š. parodė, kad iš virtuvės įėjus į A. L. namo svetainę, kurioje buvo įvykis, į kairę yra fotelis, ant kurio įvykio metu sėdėjo O. B.. Toliau, prie kairės sienos yra dar vienas fotelis, ant kurio įvykio metu niekas nesėdėjo. Prie sienos priešais įėjimo duris buvo išskleista sofa lova, ant kurios, žiūrint nuo įėjimo į svetainę iš kairės, pirmiausia sėdėjo P. G., po to ji (A. Š.) ir, kiek prisiminė, jai iš kairės – E. K.. Visi jie sėdėjo ant tos pačios sofos lovos. Prieš šią sofą lovą, svetainės viduryje, buvo stalas. V. L., įėjęs į svetainę, atrėmė šautuvą į petį, vedžiojo jį į šonus taikydamasis į buvusius kambaryje ir paklausė „Katras pirmas norit ?“. P. G. atsakė, kad „Jį“ ar kažkaip panašiai. Po to V. L., eidamas į kairę pro fotelį, ant kurio buvo O. B., taikydamasis į sėdėjusius ant sofos lovos, apėjo stalą iš kairės, atsistojo tarp fotelio ir stalo, nusitaikė P. G. į galvą, ginklo vamzdis buvo netoli jo galvos, bet jos nesiekė. P. G. ranka griebė ginklą ir kėlė jį į viršų, tuo metu nuaidėjo šūvis. Protokole fiksuota, kad toje vietoje, sienoje, virš sėdėjusio P. G. galvos, yra glaistu padengta vieta, kur teko šūvis (1 t., b. l. 149-153).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šio namo svetainėje, kairėje nuo įėjimo, stovi fotelis, krosnelė, veidrodis su spintele ir papuošta eglutė. Toliau, prie kairės nuo įėjimo sienos stovi suskleista sofa lova (galimai dvivietis fotelis). Prie priešpriešinės nuo įėjimo sienos stovi kompiuterinis stalas su kompiuteriu. Toliau už jų, prie tos pačios sienos, yra išskleista sofa lova, dešinėje sofos lovos, prie sienos stovi sekcija ir fotelis. Priešpriešinėje nuo įėjimo sienoje, už išskleistos sofos lovos, 2,86 m atstumu nuo kairės sienos ir 1,38 m aukštyje nuo grindų yra 2,5 cm skersmens ir 22 cm gylio kiaurymė, kurioje rastos 7 grankulkės ir plastmasinis kaištis. Kambario viduryje stovi žurnalinis staliukas, ant kurio yra du puodeliai, stikliukas, taurė su alaus likučiais, peleninė ir mobilaus ryšio telefonas (1 t., b. l. 18-33).

2021-01-01 P. G. policijos pareigūnams atidavė iš V. L. atimtą 16 kalibro medžioklinį lygiavamzdį šautuvą su nulaužta buože ir 2 iššautomis tūtelėmis (1 t., b. l. 55).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, jog tirtas objektas yra B kategorijos šaunamasis ginklas – pramonės gamybos dvivamzdis lygiavamzdis 16 kalibro medžioklinis šautuvas IZH 46 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Ginklas iš dalies yra tinkamas šaudyti, nes tirti pateiktas su nulaužta buože. Tirti pateikti trys šoviniai yra šaudmenys – pramoniniu būdu pagaminti 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš 16 kalibro medžioklinių šautuvų. Šoviniai tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirto šautuvo IZH 46 Nr. (duomenys neskelbtini). Tirti yra pateiktos dvi pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinių šovinių tūtelės (1 t., b. l. 60 -64).

Motyvuojamoji dalis

Pažymos iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos patvirtina, kad ginklas IZH Nr. (duomenys neskelbtini) sistemoje nebuvo užregistruotas (1 t., b. l. 70-74).

2021-01-01 tarnybiniame pranešime dėl neblaivumo nustatymo nurodyta, kad V. L. 19:04 val. nustatytas 2,12 promilių girtumas; A. L. 19:08 val. nustatytas 1,81 promilių girtumas; A. B. 19:11 val. nustatytas 2,20 promilių girtumas; E. K. 19:19 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas; O. B. 19:22 val. nustatytas 4,65 promilių girtumas; P. G. 19:28 val. nustatytas 2,38 promilių girtumas; A. Š. 19:30 val. nustatytas 2,70 promilių girtumas (2 t., b. l. 47).

Iš 2021-01-08 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021-01-05 V. L. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuotas galvos ir veido sumušimas. Apžiūrėjusi V. L. 2021-01-08, ištyrusi pateiktus medicininius dokumentus specialistė nustatė, kad jam, prieš 6 – 9 paras iki apžiūros – taigi, galimai įvykio metu, buvo padaryta poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje. Sužalojimas įvertintas kaip atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu (2 t., b. l. 137-138).

Specialistas A. K., dirbantis Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnyboje, atliekantis ir balistinius tyrimus, paaiškino, kad V. L. atlikto šūvio krypties, ginklo padėties šūvio metu, iš jam pateiktų nuotraukų jis negali pasakyti, nes nuotraukos padarytos žiūrint į sieną tiesiai. Jo vertinimu, pagal pažeidimą sienoje, įvertinus tai, kad buvo šauta grankulkėmis, kurios ėjo vienu srautu, šūvis galėjo būti atliktas iš maždaug 2 metrų atstumo.

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Dėl BK 253 str. 1 d. numatytos veikos

Kaltinamasis V. L. neneigė, kad jis savo gyvenamojo namo palėpėje rado ir neteisėtai – neturėdamas leidimo, paslėpęs tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini), laikė „B“ kategorijos šaunamąjį ginklą – dvivamzdį lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą „IZH 46“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5 šovinius, skirtus šaudyti iš to paties kalibro medžioklinių šautuvų, iki 2021-01-01, kol šis ginklas ir likę neiššauti 3 šoviniai buvo iš jo atimti po to, kai jis ginklą panaudojo A. L. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Savo parodymus apie tai kaltinamasis patvirtino įvykio vietoje, ginklą pas jį matė byloje apklausti liudytojai A. K., I. L., G. G. ir kiti. Jo kaltę patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai duomenys – pažymos, specialisto išvada. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d.

Dėl BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. numatytos veikos

Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje surinktus įrodymus galima nustatyti šias faktines įvykio aplinkybes, dėl kurių nėra abejonių, t. y. : 2021-01-01 pas A. L., be jo paties, girtavo jo sugyventinė A. Š., kaltinamasis V. L., G. G., A. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusysis P. G., O. B., E. K.. Be to, dar epizodiškai buvo, bet kaltinamojo V. L. šaudymo namo viduje nematė A. K., I. L. ir S. L. (A. L. tėvas). Girtaujant, tarp V. L., A. B. ir G. G. iš vienos pusės ir A. L., P. G. bei O. B. iš kitos pusės, buvo kilęs iš pradžių žodinis konfliktas, vėliau – muštynės, kurių metu nukentėjo ir V. L. – jam po 8 parų po įvykio dėl lūpos sumušimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po muštynių, V. L., G. G., I. L. ir jos dukra, A. K. vairuotu automobiliu nuvažiavo iki kaltinamojo V. L. nurodytos slėptuvės, kur jis pasiėmė medžioklinį šautuvą ir penkis 16 kalibro šovinius, du iš jų įsidėjo į šautuvą, likusius tris laikė savo rūbų kišenėje. Po to, A. K. atvežė V. L. su G. G. atgal prie A. L. namo ir jiedu nuėjo į namo vidų. V. L. pirmą šūvį iššovė namo prieangyje, į dešiniame apatiniame kampe buvusią kartoninę dėžę, ties kuria ir kurioje 2021-01-03 ir buvo rasti šovinio likučiai. Netrukus antrą kartą jis iššovė namo svetainėje, kurioje visa kompanija girtavo – šūvis kliuvo į sieną, priešais įėjimą į svetainę, už išskleistos sofos lovos. Šio šūvio metu svetainėje buvo G. G., kuris stovėjo už V. L., nes į svetainę įėjo jam iš paskos; ant fotelio kairėje nuo įėjimo į svetainę sėdėjo O. B.; ant prie sienos, į kurią kliuvo antrasis šūvis, buvusios sofos lovos sėdėjo P. G.. A. L. tuo metu buvo pagalbinėje patalpoje, kuri yra už durų į svetainę, todėl V. L. šūvio metu jo nematė.

Objektyviai įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad antrasis V. L. šūvis svetainėje teko į sieną už išskleistos sofos lovos, ant kurios, kaip jau minėta, sėdėjo nukentėjusysis P. G., 1,38 m aukštyje nuo grindų, kur buvo rasta 2,5 cm skersmens ir 22 cm gylio kiaurymė, kurioje aptiktos 7 grankulkės ir plastmasinis kaištis. Tyrimo metu šūvio, grankulkių įėjimo į sieną kanalo kryptis nebuvo nustatinėjama. Pasak teisiamajame posėdyje apklausto specialisto A. K., atliekančio ir balistinius tyrimus, šūvis turėjo būti paleistas iš apie 2 metrų atstumo iki sienos. Jo vertinimu, iš jam pateiktų grankulkių įėjimo vietos sienoje nuotraukų negalima tiksliai nustatyti, kur šūvio metu buvo V. L. ir kaip jis laikė ginklą. Tačiau, vizualiai palyginus byloje esančias nuotraukas Nr. 14 – 15 prie įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 27 – 28; 3 t., b. l. 88 – 89) ir Nr. 9 prie V. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (2 t., b. l. 119), galima matyti, jog šūvio svetainėje metu V. L. buvo toje vietoje, kurią jis parodė parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, t. y. tarp svetainės viduryje buvusio žurnalinio staliuko ir sekcijos, įėjus į svetainę ir dešiniau paėjus kelis žingsnius link sofos lovos, ant kurios įvykio metu sėdėjo P. G.. Tokią išvadą galima daryti iš to, kad pagal šūvio žymę sienoje (pagal gipso kartono sugadinimą) labiau tikėtina, jog grankulkės į sieną smigo iš dešinės į kairę ir kažkiek gilyn. Lyginant šias nuotraukas taip pat galima daryti ir kitą šiuo atveju svarbią išvadą – kaltinamasis V. L. šautuvą laikė labiau horizontaliai, jo buožę atrėmęs į dešinį petį, kaip kad jis nuosekliai tvirtino viso šio proceso metu, nes skylė po šūvio sienoje yra maždaug kaltinamojo pečių lygyje (9 nuotrauka, 2 t., b. l. 119). Šios išvados yra reikšmingos vertinant kaltinamojo, nukentėjusiojo P. G. bei antro šūvio momentu svetainėje ar šalia jos buvusių liudytojų G. G., E. K., O. B. bei A. Š. parodymus, kurie yra ir nenuoseklūs, ir pakankamai prieštaringi. Be to, vertinant minėtų proceso dalyvių parodymus, atsižvelgiama į tai, kad ši kompanija šventė Naujuosius metus, girtavo jau ne pirmą dieną, jie įvykio metu buvo pakankamai neblaivūs, nes vakare po įvykio V. L. buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, E. K. – 1,86 promilių girtumas, O. B. – 4,65 promilių girtumas, A. G. – 2,38 promilių girtumas, o A. Š. – 2,70 promilių girtumas. Būtina pabrėžti ir tai, kad nežiūrint į girtumą, P. G. buvo apklaustas ir pirmus parodymus davė dar įvykio vakare, vėliau parodymus tikslino, keitė, o teisiamajame posėdyje aiškino, kad pirminiuose parodymuose svarbių aplinkybių nenurodė, nes apklausos įvykio dieną metu buvo girtas.

Kaltinamasis V. L. iš esmės vienodai visų apklausų metu parodė, kad jis įvykio dieną konfliktavo su P. G. (jo apklausa 2021-01-02; 2 t., b. l. 97 – 99), mušėsi su juo, jo draugu bei A. L.. Tačiau, pasak V. L., jis niekada neketino žudyti P. G. ar kitų jį sumušusių asmenų – šaudamas jis ketino juos pagąsdinti ir taip atkeršyti už jo sumušimą. Kad kaltinamasis ginklą pasiėmė ir grįžo pas A. L. tik norėdamas pagąsdinti sugėrovus, vienareikšmiai parodė ir A. K. bei I. L., kurios, kaip galima spręsti iš jų parodymų, įvykio metu buvo blaivios. Duomenų, kad V. L., su ginklu eidamas į A. L. namą, ketino tikrai nužudyti P. G., byloje nėra. Tačiau, analogiškose bylose svarbu nustatyti ne tik tai, ką kaltinamasis siekė padaryti, bet ir tiksliai nustatyti, ką jis realiai darė, kaip elgėsi įvykio vietoje, nes ir pagal kaltininko veiksmus galima spręsti apie jo ketinimus ir nustatinėti jo kaltę. Neabejotina, kad V. L. buvo užtaisęs ginklą dviem šoviniais, kurių vieną jis iššovė dar prieangyje, kuriame tuo metu nieko nebuvo. Ši aplinkybė tik patvirtina kaltinamojo siekį pagąsdinti jį sumušusius asmenis, nes jei jis iš tikro ketino ką nors žudyti, tai jam nebuvo jokios prasmės vieną šovinį iš dviejų iššauti tuščioje patalpoje, kurioje tuo metu nebuvo jokių žmonių. Akivaizdu, kad lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo šūvio garsas uždaroje patalpoje yra pakankamai garsus ir turėjo būti gerai girdimas, bet kadangi svetainėje buvę asmenys buvo girti, be to patekti į svetainę reikėjo prieš tai perėjus virtuvę, šūvio garsas galėjo būti palaikytas fejerverku. A. L. parodymai, kad V. L. pirmą šūvį šovė į jį, kai ateidamas pamatė jį prieangyje, neįtikinami, nes šio šūvio pėdsakai buvo rasti dešiniame apatiniame prieangio kampe už durų buvusioje dėžėje ir prie jos. Duryse į virtuvę ar apie jas tokie pėdsakai nebuvo fiksuoti.

Parodymai apie tai, ką V. L. darė įėjęs į svetainę, yra labai prieštaringi. Visų pirma, pats V. L. ikiteisminio tyrimo pradžioje (jo apklausa 2021-01-02) parodė, kad įėjęs į svetainę jis sušuko „Gaidžiai“ ir šovė į sieną. Jis į nieką nesitaikė, laikė ginklą prispaudęs prie peties, jį buvo nukreipęs aukštai į sieną. Kitą, 2021-01-03 dieną, V. L. patvirtino šiuos savo parodymus. Apklaustas papildomai 2021-04-08, kaltinamasis jau ėmė tvirtinti, kad ginklo jis nėjo pasiimti pėsčias – jį nuvežė A. K., kartu buvo G. G., I. (I. L.) ir jos vaikas. Pas A. L. jis grįžo su G. G., ką šis ten veikė nematė. Pasak kaltinamojo, ginklo į žmones jis nebuvo nukreipęs, juo P. G. nesudavė. Papildomos apklausos metu 2021-08-04 jis dar kartą akcentavo, kad P. G. neketino žudyti, prie jo nebuvo net arčiau priėjęs, todėl negalėjo jam suduoti, o nukentėjusysis negalėjo pasiekti šautuvo vamzdžio. Jis sąmoningai šovė į sieną, o ne į žmogų. Apklaustas teisiamajame posėdyje V. L. iš esmės pakartojo savo parodymus, išskyrus tai, kad įėjęs į svetainę jis iššovė iš karto, nieko prieš tai niekam nesakęs. P. G. tuo metu kambaryje gulėjo kairėje sofos lovos pusėje – buvo išsigandęs, nebandė stotis, ką nors daryti. Toje pusėje, į kurią šovė, buvo P. ir E. K., šovė jiems per vidurį, aukščiau galvų. Šaudamas pridėjo ginklo buožę prie peties, šautuvą laikė abiem rankom. Šūvio metu P. nuo jo buvo 2 – 2,5 metrų atstumu, todėl jis negalėjo pasiekti ginklo ir ranka pakelti jo vamzdį.

Nukentėjusysis P. G., apklaustas 2021-01-01 vakare po įvykio (1 t., b. l. 35 – 35), parodė, kad būnant pas A. L., apie 18 val., jis V. L. sudavė smūgį kumščiu į veidą, nes šis norėjo trenkti jo pusbroliui O. B.. V. L. su A. ir G. G. kažkur išvažiavo, grįžo po 15 – 20 minučių. Jis išgirdo šūvio garsą kieme, bet pamanė, kad tai naujametiniai fejerverkai. Netrukus į kambarį atėjo V. L. rankoje laikydamas medžioklinį šautuvą ir G. G.. V. L. nukreipė ginklo vamzdį į jo veidą, bet jis kaire ranka staigiai nustūmė ginklą sau nuo veido, V. L. iššovė į sieną. Išsigando supratęs, kad jeigu jis nebūtų ginklo nukreipęs, kulka būtų pataikiusi jam į veidą. Tačiau, tokie jo parodymai kelia rimtų abejonių, nes, kaip jau buvo minėta, be to, kad apklausos metu jis buvo pakankamai girtas (pagal jo parodymus, jis 2021-01-01 girtavo nuo 8 iki 18 val.), jis labai tiksliai nurodė 20 – 30 metų už save jaunesnių drauge alkoholį vartojusių liudytojų gimimo datas, kas yra visiškai neįtikėtina. 2021-05-03 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis prisiminė, jog V. L., su ginklu įėjęs į svetainę, iš pradžių sušuko „Kurį nušaut ?“. Kai jis jam atsakė, kad šautų jį, V. L. priėjo arčiau ir šautuvo buože smogė jam į galvos dešinę pusę, buožė nuslydo galvos šonu. Čia nukentėjusysis parodė, kad pirmos apklausos metu apie tai nesakė, nes apklausiamas buvo neblaivus. Po to, V. L. nukreipė ginklą į jo galvą, laikydamas jį horizontaliai grindų, ties juosmeniu, ir nukentėjusysis instinktyviai kaire ranka iš apačios kėlė ginklo vamzdį į viršų ir tuomet pasigirdo šūvis. Šūvis teko į sieną už jo, virš jo galvos (1 t., b. l. 45 – 52). Apklausiamas 2021-06-07 P. G. iš esmės patvirtino vėlesnius savo parodymus, tik nurodė, jog buože V. L. jam sudavė į kairę galvos pusę, užgavo kairę ausį, jam buvo guzas. Įėjęs į svetainę kaltinamasis ginklu taikėsi tai į jį, tai į greta sėdėjusią A. Š.. Be to, jis matė, kad V. L., taikydamasis į jo veidą, pirštą laikė ant nuleistuko (1 t., b. l. 53 – 54). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ėmė tvirtinti, jog tuomet, kai V. L. apie stalą priėjo arčiau jo, jis bandė stotis, bet gavo smūgį šautuvo buože į viršugalvio kairę pusę, dėl to po smūgio suklupo, atsisėdo ant sofos. Po to V. L. nukreipė ginklą link jo galvos, bet ne tiesiogiai į jį – šautuvas buvo nukreiptas labiau į sieną. Šūvio metu V. L. stovėjo tiesiai prieš jį, visiškai šalia. Taigi, apibendrinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, matyti, jog kaltinamasis V. L. visą laiką neigė nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kad prieš šūvį jis buvo priėjęs prie pat P. G., kad sudavė jam smūgį buože, kad taikėsi jam šauti į galvą, bet nukentėjusysis ranka nukreipė ginklą ir šūvis teko į sieną.

Pagal kaltinamojo parodymus, jo veiksmus svetainėje turėjo matyti liudytoja E. K., nes sėdėjo greta P. G. ant tos pačios sofos lovos. Tuo tarpu pasak P. G., E. K. tuo metu kambaryje nebuvo. Pagal E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. L. pas A. L. atvažiavo apie 17 val. ar vėliau, drauge su G. G. ir A. B.. Kas vyko po to, ji nelabai prisimena, nes buvo girta. Bet pamena, jog A. B. susimušė su O. B.. Po to I. L. trenkė į veidą O., o dar vėliau V. L. trenkė O. ir jie susimušė namo viduje. Po muštynių V. L., I. ir G. G. kažkur išvažiavo. Už 10 – 15 min. ji išėjo į lauką ir pamatė, kad link namo ateina V. L., A. B. ir G. G., V. L. rankose nešėsi medžioklinį šautuvą. Ji įbėgo į namą, visiems pasakė, kad ateina vyrai su ginklu, netrukus lauke išgirdo 2 šūvius, išsigando ir su A. L. pasislėpė virtuvėlėje. Po kiek laiko ji grįžo į kambarį, kuriame visi šventė. Matė P., sėdintį ant sofos krašto. V. L. su šautuvu mosikavosi prieš visus ir klausė „kurį nušaut?“. P. atsakius, kad „mane“, V. L. priėjo prie jo, šautuvo buože trenkė į galvą, o po to taikėsi vamzdžiu jam į galvą. Paties šūvio ji nematė, todėl apie tai nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 156-159). Apklausta teisiamajame posėdyje ši liudytoja taip pat neneigė, jog įvykio metu buvo gerokai neblaivi, todėl pamena tikrai ne viską. Pasak jos, būdama prie A. L. namo durų į lauką, ji pamatė, kaip atvažiavo G. G. ir V. L., kuris kažką tai nešėsi. Ji bandė užrakinti duris, bet nespėjo to padaryti, nes nežinojo, kaip jos užsirakina. Pasakė buvusiems kambaryje, kad ateina su kažkokiu daiktu ir atsisėdo ant lovos. Pasak liudytojos, ji sėdėjo ant lovos dešinėje įėjus į kambarį, o ant lovos tiesiai prieš įėjimą sėdėjo P. G.. A. L. su A. Š. pasislėpė virtuvėlėje. Daugiau kambaryje nieko nebuvo. Į svetainę užėjęs V. L. ginklą laikė abiem rankom, paklausė, kurį nušauti. P. pasakius, kad „Jį“, V. L. apie stalą priėjo arčiau P. G., nukreipė ginklą link jo ir šovė. Bet P. G. abiem rankom pakėlė ginklo vamzdį ir kulka pataikė į sieną. Ji iš viso girdėjo lygtai tris šūvius: vienas buvo lauke, kitas beveik viduje, o paskutinysis – jau svetainėje. Jai pasirodė, kad V. L. taikėsi šauti į P. G. galvą ir jeigu šis nebūtų vamzdžio pakėlęs, kulka būtų jam pataikiusi. Ji nematė, kad V. L. prieš šūvį šautuvo buože sudavė P. G. į galvą. Taigi, vertinant šios liudytojos parodymus, galima tvirtinti, jog dėl girtumo įvykio metu (jai įvykio dienos vakare buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas) jos parodymai yra labai abejotini, nes jie ir nenuoseklūs, ir akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. O būtent, liudytoja negalėjo sėdėti ant lovos dešinėje nuo įėjimo į svetainę, nes ten lovos nėra – ten stovi sekcija. Ji vienintelė girdėjo tris šūvius, nors visiškai akivaizdu, jog kaltinamasis šovė du kartus. Pradžioje tyrimo ji teigė, kad pamačiusi V. L. su ginklu, ji pasislėpė su A. L. virtuvėlėje, teisme gi ji parodė, kad sėdėjo kambaryje, o virtuvėlėje su A. L. slėpėsi A. Š.. Be to, ši liudytoja iš pradžių tvirtino, kad V. L. nukentėjusiajam sudavė buože į galvą ir tik po to taikėsi ginklu jam į veidą, bet nematė V. L. šūvio svetainėje momento. Teisme gi ji nurodė atvirkščiai – teigė mačiusi, kaip V. L. buvo nukreipęs ginklo vamzdį P. G. į galvą ir šiam keliant vamzdį abiem rankomis į viršų pasigirdo šūvis. Bet, kad kaltinamasis būtų sudavęs nukentėjusiajam į galvą buože, ji jau nematė.

Ne mažiau prieštaringi ir abejotini yra ir liudytojos A. Š. parodymai, kuri, pasak jos pačios, buvo svetainėje, kuomet V. L. atėjo su ginklu. Tačiau, pats kaltinamasis A. Š. kambaryje nematė, nematė jos ir P. G., kuris iš esmės nuosekliai parodė, jog A. Š. kartu su A. L. nuo V. L. slėpėsi virtuvėlėje. A. L. tai patvirtino. Pati gi A. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog lauke jau buvo tamsu, ji kambaryje buvo su A. L., kaimynu O. B., E. K. ir vyru vardu P. Kambaryje visi buvo ant sofos, A. L. sėdėjo ant fotelio. Į kambarį įėjo V. L. su medžiokliniu šautuvu, sušuko „Kuris pirmas norit?“. Ginklą jis tuo metu buvo nukreipęs į juos, sėdinčius ant sofos, vedžiojo tai viena kryptimi. Po to, jis prisiartino prie sofos krašto, kur šalia jos sėdėjo P., ginklą nutaikė tiesiai jam į kaktą. Ji išgirdo šūvį, bet paties šūvio momento ji nematė. Šūvis teko į sieną virš P. galvos (jos apklausa 2021-01-14; 1 t., b. l. 145 – 148). O parodymų patikrinimo vietoje metu, po daugiau nei 3 mėnesių – 2021-04-19, ši liudytoja jau patvirtino, jog ant fotelio sėdėjo O. B., ant sofos prieš įėjimą į svetainę – ji per vidurį, P. G. jai iš dešinės, E. K. – turbūt jai iš kairės. P. G. pasakius, kad V. L. šautų į jį, šis nuėjo į kairę aplink staliuką, atsistojo tarp jo ir fotelio priešais P. G. ir nusitaikė jam į galvą. Pasak šios liudytojos, V. L. šautuvą laikė abiem rankom, ties juosmeniu, ginklo vamzdis nesiekė nukentėjusiojo galvos, bet buvo netoli. Tuomet P. G. ranka kėlė šautuvo vamzdį į viršų, nuaidėjo šūvis, kuris teko į sieną virš jo galvos (1 t., b. l. 149 – 153). Pastebėtina, kad ši liudytoja nei apklausos metu, nei atliekant parodymų patikrinimą vietoje nenurodė, kad V. L. prieš iššaudamas sudavė buože nukentėjusiajam į galvą. Teisiamajame posėdyje A. Š. prašė vadovautis jos pirminiais parodymais, kurie anot jos, yra tikslesni. Ji patvirtino, jog V. L., įėjęs į svetainę su ginklu, klausė kurį nušaut, vedžiojo ginklu į sėdinčius ant lovos. Kaltinamasis buvo priėjęs arčiau P. G., tačiau buože jam nesudavė. Buvo į jį nusitaikęs, bet kaip laikė ginklą, nematė. Matė, jog P. G. prieš nuaidint šūviui ranka kėlė ginklo vamzdį aukštyn. Vertinant tai, jog A. Š. po įvykio buvo nustatytas sunkus girtumas (2,70 promilių) ir ji pati nurodė tai kaip priežastį, kad ne visas įvykio aplinkybes atsimena gerai, tikint kaltinamuoju, nukentėjusiuoju ir A. L., kad A. Š. V. L. su ginklu atėjus į svetainę pasislėpė virtuvėlėje su A. L., šios liudytojos parodymus yra pagrindas laikyti nepatikimais ir nepripažinti jų įrodymais, kuriais galima būtų remtis nustatant įvykio eigą.

Liudytojas A. L. viso proceso metu buvo nuoseklus, kad jis, pamatęs V. L. su ginklu, pasislėpė virtuvėlėje ir tiksliai nematė, ką darė kaltinamasis svetainėje. Bet jis girdėjo, kad V. L. garsiai pagrasino nušauti O. B. arba P. G.. Jau po šūvio, pamanęs, jog V. L. įvykdė savo grasinimą, jis matė, jog kaltinamasis stovi kambaryje prie įėjimo durų, ginklas buvo nuleistas link grindų. Jis siekė atimti ginklą, nukrito buožės dalis, kurią pasiėmė G. G. ir išbėgo iš kambario. Pasak liudytojo, sulaikymo metu V. L. jam ir P. G. šaukė, kad juos vis tiek nušaus, nes turi daugiau ginklų. Teisme A. L. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad nematė šūvio momento, ir ką tuo metu veikė bei kur buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis, tik girdėjo V. L. klausimą „Ką nušauti?“. O. B., kuris pagal kitų asmenų parodymus, šūvio momentu sėdėjo ant fotelio kairėje nuo įėjimo į svetainę, tyrimo metu ir teisme parodė, jog V. L. iššovė būdamas arčiau jo, t. y. netoli įėjimo durų. Pasak liudytojo, prie nukentėjusiojo P. G., kuris sėdėjo ant sofos priešais įėjimą prie sienos, kaltinamasis nebuvo priartėjęs, todėl P. G. negalėjo siekti ginklo vamzdžio ir pakelti jį į viršų. Šūvis teko į sieną virš P. G. galvos. Liudytojas G. G., kuris, pasak kaltinamojo, į svetainę atėjo kartu su juo ir buvo jam už nugaros, apklaustas 2021-01-14 (1 t., b. l. 133 – 134), nurodė dėl girtumo nepamenantis įvykio, nematęs įvykio dieną V. L. su ginklu. Papildomos apklausos metu 2021-01-25 (1 t., b. l. 139 – 142) jis jau parodė, kad buvo su V. L. kambaryje, kuomet jis iššovė, bet buvo jam už nugaros, todėl nematė, kur jis taikėsi ir kokie dar žmonės tuo metu kambaryje buvo. Jo manymu, V. L. iššovė iš karto užėjęs į kambarį, šovė vieną kartą, į sieną. Pasak liudytojo, kaltinamasis taip norėjo atkeršyti už tai, kad jį dieną sumušė. Teisiamajame posėdyje liudytojas patvirtino šiuos savo parodymus. Daugiau asmenų, kurie 2021-01-01 V. L. su ginklu atėjus į svetainę ir joje ėmus šaudyti galėjo matyti, kas iš tikro ten įvyko, nebuvo.

Apibendrinus šiuos aukščiau išdėstytus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, lyginant juos su objektyviai tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, jog V. L. antrą šūvį A. L. namo svetainėje iššovė būdamas tarp staliuko ir sekcijos, t. y. toje vietoje, kurią jis nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Šūvis kliuvo į sieną virš ant sofos lovos sėdėjusių nukentėjusiojo ir E. K. galvų. Tai iš esmės atitinka liudytojų O. B. ir A. L. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis. Tai taip pat reiškia, jog prie pat P. G., kuris tuo metu sėdėjo ant sofos lovos už E. K., kaltinamasis nebuvo priėjęs ir negalėjo jam suduoti buože į galvos sritį, o nukentėjusysis negalėjo siekti ginklo vamzdžio, prieš pat šūvį pakelti jį aukštyn ir taip išvengti galimai mirtino sužalojimo. Neįtikėtina, jog tą patį vakarą apklaustas P. G. būtų tiesiog pamiršęs užsiminti, kad jis neseniai gavo smūgį į galvą medžioklinio šautuvo buože, kad jam buvo galva sumušta, galimai sužalota ausis. Tokių įtarimų nekilo ir jį apklaususiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Be to, jis visą dieną girtavo, konfliktavo su kitais sugėrovais, dalyvavo muštynėse, dalyvavo po šūvio sulaikant V. L. ir laikant jį iki policijos atvykimo, todėl jis pilnai susižaloti galėjo ir kitomis aplinkybėmis, kurių tiesiog neprisimena. Pažymėtina ir tai, kad po įvykio jis nesikreipė medicininės pagalbos, nebuvo nukreiptas pas specialistus nustatyti jam padarytų sužalojimų pobūdžio. Pagaliau, vertinant V. L. pareikštą kaltinimą, ši aplinkybė, t. y. tai, kad jis sudavė P. G. šautuvo buože į galvą ir galimai jį sužalojo, jam ir nebuvo inkriminuota.

Tokiu būdu, pagal byloje surinktus įrodymus negalima pripažinti neginčytinai įrodyta aplinkybę, kad V. L. iš dvivamzdžio 16 kalibro medžioklinio šautuvo P. G. į veido sritį šovė tyčia, turėdamas tikslą jį nužudyti, tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – dėl to, kad nukentėjusysis ranka ginklą nustūmė į šalį. Kita vertus, ir visi kiti V. L. veiksmai rodo, jog jis nesiekė P. G. mirties, o tik jam grasino : jau minėta, kad pirmą šūvį iš dvivamzdžio šautuvo jis iššovė prieangyje; nustatyta visiškai aiški aplinkybė, kad po šūvio svetainėje kaltinamasis, turėjęs dar tris šovinius, net nebandė iš naujo užtaisyti ginklo, o stengėsi pabėgti iš įvykio vietos; realiai norėdamas įvykdyti savo ketinimą nužudyti P. G. ar jį sužaloti, kaltinamasis tai galėjo padaryti tik įžengęs pro duris, nes ginklas buvo užtaisytas grankulkėmis, kurių sklaida iš tolimesnio atstumo įprastai yra didesnė. Tai reiškia, kad ši kaltinamojo V. L. veika kaip pasikėsinimas nužudyti P. G., ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., nepasitvirtino.

Jo veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 145 str. 1 d., kuri numato atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant jį bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų jam gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-12/2011, Nr. 2K-410-693/2015). Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Šiuo atveju V. L. grasino nukentėjusiajam neteisėtai laikytu medžiokliniu šautuvu, prieš tai klausė svetainėje buvusių žmonių, tame tarpe – ir P. G., „Kurį nušaut ?“, o P. G. atsakius „Šauk mane“, jis vieną kartą svetainėje iššovė jam virš galvos, pataikydamas į sieną už nukentėjusiojo ir taip neabejotinai sukėlė jam realią baimę dėl jo gyvybės ir sveikatos. Grasinimas buvo realus ir pavojingas. Tokie kaltinamojo V. L. veiksmai atitinka BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Civilinis ieškinys

Byloje A. L. yra pripažintas civiliniu ieškovu dėl jam įvykio metu padarytos turtinės žalos – šūvio metu sugadintos sienos, kuris prašo priteisti iš kaltinamojo 250 eurų.

Žalos padarymo A. L. faktas abejonių nekelia, nes kaltinamojo V. L. nusikalstamais veiksmais – šūvio iš neteisėtai laikomo medžioklinio šautuvo namo viduje metu buvo sugadinta kambario siena. Tai matyti iš visų apklaustų šio proceso dalyvių parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo. Kaltinamasis V. L. sienos remonto išlaidų A. L. nepadengė – tai teisiamajame posėdyje pripažino tiek kaltinamasis, tiek civilinis ieškovas. Nors A. L. teismui nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jam padarytos žalos dydį (remonto išlaidų), tačiau įvertinus tai, kad sieną tikrai buvo būtina remontuoti (užtaisyti sienoje esančią skylę, paruošti sieną dažymui ir iš naujo ją perdažyti) civilinio ieškovo prašoma atlyginti 250 Eur suma nėra akivaizdžiai nereali ar neteisinga. Todėl, tenkinant civilinį ieškinį, 250 eurų priteisiami iš kaltinamojo V. L.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose.

V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pagrindas pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skiriant bausmę V. L., taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis pilnametis, pakaltinamas. Jis padarė dvi nusikalstamas veikas, viena kurių yra apysunkis nusikaltimas (BK 253 str. 1 d.), kita – nesunkus nusikaltimas (BK 145 str. 1 d.). Jis anksčiau teistas ir naujas veikas, kurios nagrinėjamos šioje baudžiamojoje byloje, jis padarė neatlikęs bausmės (nesumokėjęs jam skirtos baudos). Jis yra baustas administracine nuobauda. Tačiau, jis tiek įvykio metu, tiek dabar dirba, darbovietėje apibūdinamas gerai kaip punktualus, gerai sutariantis su kolektyvu, ramaus, nekonfliktiško būdo. Jis šeimos, vaikų neturi, gyvena su tėvais. Daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra surinkta. Įvertinus išdėstytą, V. L. pagal BK 253 str. 1 d. baudžiamas laisvės atėmimo bausme, skiriant ją mažesnę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Pagal BK 145 str. 1 d. jam skiriamas areštas, arčiau šios bausmės vidurkio. Paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 str. 1, 4 d., jas iš dalies sudedant, bei pagal BK 64 str. 1, 2 d., prie subendrintos bausmės pridedant visą neatliktą bausmę pagal 2020-06-02 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų baudžiamąjį įsakymą – 1559,65 Eur baudą.

Įvertinus tai, kad V. L. anksčiau teistas, bet už nesunkų tyčinį nusikaltimą, šiuo metu teisiamas už veikas, kurios nėra labai pavojingos visuomenei, dirba, galima manyti, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, todėl galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidedamas, nustatant įstatyme numatytas pareigas. Skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą šiuo atveju netikslinga, nes jo priežiūrą ir kontrolę turėtų užtikrinti jam paskirtos pareigos.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 145 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir jį nubausti :

- pagal BK 145 str. 1 d. – areštu 40 parų;

- pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 4 d., subendrinus šias bausmes jas iš dalies sudedant, skirti jam laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams.

Pagal BK 64 str. 1, 2 d., prie šios bausmės pridėjus visą neatliktą bausmę, paskirtą 2020-06-02 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų baudžiamuoju įsakymu, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 1559,65 Eur dydžio baudą.

Pagal BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, jį įpareigojant : 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, psichotropinių bei narkotinių medžiagų); 2) vienerius metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš savo namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – jas panaikinti.

Priteisti iš V. L. A. L. 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Prie bylos esančius daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikšmingus daiktus, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus :

1) medžioklinį šautuvą „IZH 46 Nr. (duomenys neskelbtini)“, saugomą Utenos AVPK Veiklos skyriuje – perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ginklų skyriui;

2) kitus daiktus, laikomus Utenos AVPK daiktų saugojimo patalpoje – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Petras Meidus