Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. liepos 24 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu subendrinta 13 m. laisvės atėmimo bausme už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnį ir paskirta galutinė 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2019 m. gegužės 13 d.

2. Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

5. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl V. P. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant V. P. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad nuteistasis ne tik eilę kartų skatintas, bet ir devynis kartus pažeidė pataisos namų nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jis tris kartus baustas drausmine tvarka. Iš pataisos namų pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis savo elgesį koregavo nenuosekliai, nes keturis kartus po gautų paskatinimų nuteistasis pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai parodo, kad net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesilaiko jam privalomų elgesio taisyklių. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 23 balai (pagal OASys), kas reiškia žemą riziką, tačiau nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra tik du balai, vadinasi likę balai dar gali keistis. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. sausio 6 d. vertinimo duomenimis, nuteistajam nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos 26 balai, kas rodo, kas rodo, kad per pusantrų metų nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 3 balais. Atlikdamas bausmę nuteistasis anksčiau buvo atsisakęs administracijos siūlomo darbo, konfliktavo su pareigūnais, jis pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistasis taip pat nedirba ir dėl darbo paskutiniu metu nesikreipia. Nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Taip pat vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje).

5.3. Atsižvelgus į visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu V. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau šios aplinkybės yra nepakankamos išvadai, kad V. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ši nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.