Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-14 · Civilinė byla Nr. 2-1120/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-14
Bylos Nr.
2-1120/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tara“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“
Kategorijos
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1120/2013Procesinio sprendimo kategorija: 121.17.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tara“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno tara“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-884-260/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno tara“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Kauno tara“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Conlex“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kauno tara“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra nemokus, kadangi neatsiskaito su ieškovu. Atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 5 664 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovui UAB „Kauno tara“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo UAB „Kauno tara“ vadovas neteikė teismui įrodymų apie įmonės finansinę padėtį, buvo už tai baustas pinigine bauda. Teismas nustatė, jog UAB „Kauno tara“ finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui paskutinį kartą teikė už 2009 metus. Kauno apygardos teismas nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriaus duomenimis, atsakovas valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo nuo 2011 metų lapkričio, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) duomenimis, atsakovas mokesčių nemoka nuo 2011 m. vasario 15 d., turi 19 895,49 Lt mokestinę nepriemoką. Teismas akcentavo, jog įmonės vadovas nepateikė įrodymų ir nenurodė, kad įmonė yra moki. Remdamasis šiais pagrindais teismas darė išvadą, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kauno tara“ yra nemoki, todėl iškėlė jai bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Kauno tara“ prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2013 m. sausio 18 d. buvo sudarytos dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias 100 proc. UAB „Kauno tara“ akcijų buvo perleista UAB „Irec“. 2013 m. sausio 18 d. naujasis UAB „Kauno tara“ akcininkas atleido iš pareigų šios įmonės direktorių A. R., naujuoju UAB „Kauno tara“ direktoriumi buvo paskirtas E. V.. Atsakovas nurodo, jog naujasis įmonės vadovas žino apie įmonės finansinius sunkumus, tačiau siekia atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ir tęsti įmonės veiklą. Naujasis įmonės akcininkas ir direktorius yra pasiryžęs investuoti tiek lėšų, kiek reikės, siekiant padengti visus įsipareigojimus ir plėsti verslą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo įmonės turto balanso ir kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl jis negalėjo tinkamai įvertinti įmonės finansinę būklę, turto ir turimų turtinių įsipareigojimų santykį. Atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui įmonės turto balanso, nes jis nebuvo tinkamai paruoštas. Atsakovas nepateikė kitos buhalterinės medžiagos, nes įmonė nebuvo pajėgi tai atlikti per teismo nustatytą terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Conlex“ prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas 4 kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, siekdamas sudaryti atsakovui galimybę pateikti teismui reikalingus dokumentus, tačiau atsakovas to nepadarė. Šis faktas yra vertintinas kaip proceso vilkinimas, blogos finansinės padėties ir nemokumo slėpimas. Teismas pagristai padarė išvadą dėl atsakovo nemokumo, kadangi atsakovas daugiau nei 24 mėnesius neteikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, nuo 2011 m. lapkričio mėnesio nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, nuo 2011 vasario 15 d. nemoka mokesčių ir turi 19 895, 49 Lt mokestinę nepriemoką. Atsakovo įmonėje dirba tik 1 darbuotojas, todėl ji efektyvios veiklos nevykdo. Naujasis įmonės direktorius nesugebės pasiekti deklaruojamų tikslų, kadangi vadovauja ar yra vadovavęs 21 įmonei, iš kurių 7 yra bankrutavusios. Šiuo metu jis, be UAB „Kauno tara“, vadovauja dar 8 įmonėms. Daugumos šių įmonių finansinė padėtis yra bloga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ v. ŽŪB ,,Žvirblonių“, bylos Nr. 2-887/2008). Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Siekiant tinkamai įvertinti įmonės (ne)mokumą, atsižvelgiant į tikėtinus įmonės turto vertės pokyčius, šis klausimas turi būti analizuojamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis.

Nagrinėjamu atveju, įmonės vadovui nevykdžius minėtų įstatymo nustatytų pareigų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Kauno tara“ bankroto bylą remdamasis tuo, jog atsakovas finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui paskutinį kartą teikė už 2009 metus, atsakovas nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2011 metų lapkričio, mokesčių valstybės biudžetui nemoka nuo 2011 m. vasario 15 d., turi 19 895,49 Lt mokestinę nepriemoką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat akcentavo, jog įmonės vadovas nepateikė įrodymų ir nenurodė, kad įmonė yra moki.

Lietuvos apeliacinis teismas akcentuoja, jog įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei ir šalies ekonomikai. Bankrotas sukelia erga omnes padarinius, paliečia ne tik kreditoriaus ir skolininko, bet ir daugelio kitų subjektų interesus, todėl bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas nutarties, kuria iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą. Ši teismo pareiga yra itin svarbi nagrinėjamu atveju, kai atsakovo vadovas nevykdo jam įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos, kadangi dėl tokio įmonės vadovo pareigų nevykdymo neturi likti neapgintas viešasis interesas, neturi būti pažeistos kitų subjektų teisės bei teisėti lūkesčiai, pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str.). Kadangi iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2009 metus, ar analizavo išrašus iš valstybės registrų, kurių duomenų pagrindu galima būtų nustatyti įmonės finansinę padėtį, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ex officio pats vertina minėtus duomenis.

Iš byloje esančio atsakovo UAB „Kauno tara“ 2009 m. balanso ir finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovas ataskaitiniu laikotarpiu turėjo turto už 585 351 Lt, iš jo 223 965 Lt – per vienerius metus gautinos sumos. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai minėtu laikotarpiu sudarė 402 332 Lt. Įmonės grynasis pelnas sudarė 23 039 Lt. Vadinasi, 2009 m. pabaigoje trumpalaikiai atsakovo UAB „Kauno tara“ įsipareigojimai sudarė 77, 45 proc. viso įmonės turto vertės, o atsakovo debitoriniai įsiskolinimai (atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei per vienerius metus gautinos sumos) – 58 proc. įmonės turto vertės. Taigi, didelę dalį atsakovo turto 2009 metais sudarė kitų asmenų įsipareigojimai ir mažo likvidumo turtas. Pagal šiuos duomenis vertinant įmonės finansinę būklę, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog įmonė buvo faktiškai nemoki jau 2009 metais. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esančios dvi UAB „Kauno tara“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, iš kurių matyti, jog 100 proc. įmonės akcijų buvo perleista už 7 000 Lt (b. l. 108-115), kai VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonės įstatinis kapitalas sudaro 160 000 Lt. Remiantis byloje esančiais duomenimis, įmonė nuo 2010 m. neteikia registrų tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų. Šių dokumentų įmonė nepateikė ir pirmosios instancijos teismui, nors teismas ne vieną kartą atidėjo bylos nagrinėjimą ir suteikė atsakovui tokią galimybę. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad įmonės finansinė padėtis nuo 2010 metų galėjo gerėti. Garantijų, kad naujasis įmonės akcininkas ir direktorius įgyvendins siekius atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir tęsti bei plėsti įmonės veiklą, nėra. Todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstais atskirojo skundo teiginius apie naujojo direktoriaus pasiryžimą investuoti tiek lėšų, kiek reikės. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie bet kokios atsakovo skolos ar skolos dalies padengimą. Deklaruodamas naujojo vadovo iniciatyvas, apeliantas ir prie atskirojo skundo nepateikė įmonės finansinės būklės dokumentų, atspindinčių įmonės pradelstų skolų ir turimo turto santykį.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Kauno tara“ nuo 2010 iki 2013 metų šešiolikoje bylų yra ar buvo pareikšti turtiniai reikalavimai.

Dėl nurodytų motyvų Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, jog UAB „Kauno tara“ yra nemoki, todėl pirmosios instancijos teismas, iškeldamas įmonei bankroto bylą, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl jis yra paliktinas nepakeistas. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1884/2012). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos iškėlimą ir sudarytų sąlygas skolininkams jo išvengti, kadangi vien įstatymo reikalaujamų duomenų nepateikimas teismui užkirstų kelią svarstyti skolininko (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą, o tai pažeistų kreditorių interesus.

Kiti šalių pateikti argumentai neturi teisinės reikšmės bylos teisingam išsprendimui, todėl Lietuvos apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas