Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl įpareigojimo įtraukti į apskaitą santuoką, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodo, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę W. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. Š. Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra sudariusi santuoką su P. J. W.. Pareiškėjos pavardė po santuokos – W..

5. 2020 m. balandžio 17 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – ir Skyrius), prašydama įtraukti į apskaitą jos Vokietijos Federacinėje Respublikoje su Pascal J. W. sudarytą santuoką, taip pat jos pavardę po santuokos įrašyti W.. Skyrius 2020 m. balandžio 18 d. išvadoje Nr. A133-/20(3.3.2.26E-AD21) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą. Tokį sprendimą Skyrius motyvavo tuo, kad pagal galiojančius teisės aktus raidė W sulietuvinta forma rašoma V.

6. Skyriaus atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą atitinka formaliuosius galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnį ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 23 punktą įrašas apie pareiškėjos Vokietijos Federacinėje Respublikoje sudarytą santuoką į apskaitą turi būti įtrauktas lietuvių kalba. Kadangi lietuvių kalboje nėra raidės W, Skyrius pagrįstai skundžiamoje išvadoje pažymėjo, kad nurodyta raidė, perrašant pareiškėjos pavardę, turi būti keičiama raide V.

7. Vis dėlto toks sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisę turėti savo pavardę, taip pat nepagrįstai riboja jos teisę į šeimos privatų gyvenimą ir ją diskriminuoja.

8. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie vis dėlto susiję su jo privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo priemonė ir rodo šeiminius ryšius. Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-931/09, 66 ir 76 punktai).

9. Pareiškėja su sutuoktiniu gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, keliauja į kitas užsienio valstybes. Pateiktame pareiškime akcentuojama, kad skirtingos šeimos narių pavardės sukelia pareiškėjai ir jos šeimos nariams nepatogumų – jiems tenka nuolat įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Įrodymų, kurie paneigtų šiuos pareiškėjos teiginius, byloje nėra. Šie nepatogumai, jeigu pareiškėjos pavardė jos asmens dokumente būtų rašoma V., akivaizdu, kartotųsi ir ateityje, t. y. pareiškėja, jos šeimos nariai ir toliau turėtų aiškinti aplinkiniams šeimos narių skirtingų pavardžių (nors ir besiskiriančių tik viena raide) priežastis, būtų painiojama pareiškėjos pavardės rašyba. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad skundžiamas Skyriaus sprendimas gali sukelti pareiškėjai rimtų asmeninių ir kitokio pobūdžio nepatogumų, kurie atitinka nurodytus Teisingumo Teismo praktikoje išskirtus požymius.

10. Be to, skundžiama Skyriaus išvada, kaip nurodyta šio sprendimo 7 punkte, taip pat diskriminuoja pareiškėją. Byloje pateikti duomenys iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, iš kurių matyti, kad yra 111 Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems išduotuose ir galiojančiuose Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašytos pavardės su raide W.

11. Tiek Skyrius, tiek išvadą teikianti institucija neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui. Be kita ko, Valstybinė lietuvių kalbos komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės.

12. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad egzistuoja faktinis pagrindas nukrypti nuo galiojančių teisės aktų reikalavimų ir patenkinti pareiškėjos A. Š. pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514 ir 516 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl įpareigojimo įtraukti į apskaitą santuoką tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 18 d. išvadą Nr. A133-/20(3.3.2.26E-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką į apskaitą – įrašant jos pavardę „W.“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.