Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, perduodant V. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis BK 40 straipsniu ir baudžiamoji byla M. M. atžvilgiu nutraukta.

Laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams, M. M. perduotas laiduotojo V. M. atsakomybei.

M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota V. M. priklausančio automobilio „J. G. C.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 2785 eurai.

Transporto priemonę „J. G. C.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausančią V. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti V. M. nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. M. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant V. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 09.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „J. G. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,50 promilių etilo alkoholio, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio.Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. M. prašo pakeisti 2017 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį – panaikinti jo atžvilgiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą; netenkinus prašymo panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, sumažinti konfiskuotiną pinigų sumą. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.Skunde apeliantas nurodė, jog transporto priemonės konfiskavimas šioje byloje nėra būtinas bei prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams – turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Taip pat Konstitucinio teismo jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia pasiekti tikslams.Pasak apelianto, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį, kuris numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (ne daugiau negu 1,5 promilės) bei anksčiau galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, kuris numatė atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (daugiau negu 2,5 promilės), transporto priemonės konfiskavimas galimas, tik kai toks pažeidimas padarytas pakartotinai. Todėl, pasak apelianto, nors administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas skiriasi ir nuo 2017 m. sausio 1 d. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (daugiau negu 1,5 promilės) taikoma baudžiamoji atsakomybė, vis tik nėra pagrindo iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimo sistemiškumo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Skunde nurodoma, jog apeliantas anksčiau nėra baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, taigi nėra sistemiškumo bei kitų reikšmingų aplinkybių, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jam buvo paskirtas nepagrįstai, BK 72 straipsnio taikymas jo atžvilgiu yra neproporcingas. Pažymėtina, jog tokią praktiką taiko Marijampolės rajono apylinkės teismas bei Kauno apylinkės teismas, kuris priėmė nuosprendį nuteistojo atžvilgiu.Apeliantas nurodo, jog jis padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį, kuris jam nepriklauso nuosavybės teise, jis šiuo automobiliu nesinaudoja ir nepanaudos automobilio nusikaltimams daryti, todėl šiuo atveju taikant baudžiamojo poveikio priemonę įstatymo keliamas tikslas – užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui, nebus pasiektas.Skunde pažymima, jog apelianto turtinė padėtis yra sunki, jis neturi nuosavybės teise valdomo nekilnojamo nei kilnojamojo registruotino turto, po santuokos nutraukimo turi prievolę teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, todėl automobilio vertę atitinkančios sumos – 2785 eurų, konfiskavimas jam sukels finansinių sunkumų.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje M. M. gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.M. M. apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliantas skunde iškėlė klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto, tai yra automobilio, kurį vairuojant padaryta nusikalstama, vertės išieškojimo. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas, bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės M. M. atžvilgiu pritaikytos tinkamai.Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamojo kodekso normas turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis, kurį vairavo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,82 promilių etilo alkoholio koncentracija, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju V. M., teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu ir teismų praktika.Skunde nurodoma, jog M. M. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, taigi nėra sistemiškumo bei kitų reikšmingų aplinkybių, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas jam buvo paskirtas nepagrįstai, BK 72 straipsnio taikymas jo atžvilgiu yra neproporcingas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už ją baudžiamąją atsakomybę <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Todėl skundo argumentai, kad nėra apelianto veikos sistemiškumo ir kitų reikšmingų aplinkybių nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, todėl sprendimas konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą yra teisingas, protingas ir proporcingas.M. M. skunde prašo sumažinti konfiskuotiną pinigų sumą, nurodo, kad jo sunki turtinė padėtis. Vertindama konfiskuotino turto vertės dydį, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateiktas VšĮ „E.“ išduotas dokumentas, įrodantis vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, kuriame nurodyta, kad lengvojo automobilio J. G. C. 2,7 CRD L. vidutinė kaina be PVM yra 2785 eurų ( su PVM - 3370 eurų). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas automobilio vertę atitinkančia pinigų sumą nusprendė konfiskuoti neįkaitęs 21 procento PVM tarifo. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo dar labiau sumažinti išieškomą pinigų sumą, todėl M. M. skundo reikalavimas dėl išieškomos sumos dydžio atmetamas. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis turi mokėti išlaikymą vaikams ir šiuo atveju taikant baudžiamojo poveikio priemonę įstatymo keliamas tikslas – užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui, nebus pasiektas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir yra atsakingas už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes.Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.