Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-26 · Civilinė byla Nr. 2A-441-252/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-26
Bylos Nr.
2A-441-252/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05754-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
Atsakovas
VĮ Panevėžio miškų urėdijos
Ieškovas
V. P.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 441 - 252 - 2015

Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05754-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.7; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-837-2015 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui VĮ Panevėžio miškų urėdijai dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. P. prašė priteisti iš atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos 11 152,36 Lt medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. rudenį jo pasėliams žalą padarė medžiojamieji kanopiniai gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus, ir medžiojamieji gyvūnai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus. Įstatymo nustatyta tvarka ieškovas informavo Krekenavos seniūnijos seniūną apie padarytą žalą, kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą nuostolių skaičiavimo komisiją. Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone nustatė, kad kanopiniai gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus, ieškovui padarė 14 816,33 Lt žalos, o medžiojamieji gyvūnai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, padarė 4 543,77 Lt žalos. Už stumbrų padarytą žalą atlygino LR Aplinkos ministerija, o už kanopinių gyvūnų padarytą žalą atsakovas atlygino tik dalį – 3 663,97 Lt ir liko neatlyginęs 11 152,36 Lt (3 229,95 Eur) žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė V. P. iš VĮ Panevėžio miškų urėdijos 3 229,94 Eur žalos atlyginimą. Nustatė, kad 2013 m. rudenį ieškovo pasėliams žalą padarė kanopiniai gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus, ir medžiojamieji gyvūnai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus. LR Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka ieškovas informavo Krekenavos seniūnijos seniūną apie padarytą žalą, kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą nuostolių skaičiavimo komisiją. Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone nustatė, kad kanopiniai gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus, ieškovui padarė 14 816,33 Lt žalos, o medžiojamieji gyvūnai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, padarė 4 543,77 Lt žalos. Už stumbrų padarytą žalą atlygino (4 543,77 Lt) LR Aplinkos ministerija, o už kanopinių gyvūnų – atsakovas atlygino tik dalį žalos (3 663,97 Lt). Iš VĮ Panevėžio miškų urėdijos įstatų teismas nustatė, kad atsakovas yra ūkinės veiklos subjektas. Iš įstatų 15.26. punkto matyti, kad atsakovas vykdo veiklą, susijusią su sportinės ir mėgėjų medžioklės organizavimu bei su ja susijusia veikla. Teismo vertinimu, kaip komercinės veiklos subjektas, atsakovas negali remtis de minimis principu. Kadangi dėl žalos dydžio ginčo nėra, o atsakovas nenurodė civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų, teismas ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. P. ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvados yra visiškai nemotyvuotos, sprendime nenurodyta, kokiomis teisės normomis teismas rėmėsi padarydamas tokias išvadas ir kodėl padarė tokias išvadas. Teismui netenkinus atsakovo prašymo įtraukti į bylą LR Konkurencijos tarybą kaip išvadą teikiančią instituciją ar trečiuoju asmeniu, atsakovas pats paprašė LR Konkurencijos tarybos išvadų ir pateikė jas į civilinę bylą. Tačiau apylinkės teismas ignoravo ir sprendime niekaip neįvertino LR Konkurencijos tarybos išaiškinimo. Be to, VĮ Panevėžio miškų urėdija yra sudariusi su LR Konkurencijos taryba Suteiktos valstybės pagalbos registro duomenų teikimo sutartį 2014-01-28 Nr. 5R-2, taigi, yra pripažinta duomenų gavėju ir valstybės pagalbos teikėju. Ši sutartis pateikta į bylą, teismo priimta, todėl apylinkės teismas privalėjo šį įrodymą įvertinti. Priešingai nei sprendime konstatuota, teismas turėjo padaryti išvadą, kad medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimas, vykdomas valstybės įmonės miškų urėdijos, yra valstybės parama, nes šią paramos rūšį numato ir apibrėžia Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta 2013-10-01 LR Aplinkos ministro ir LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-723/3D-669. Taip pat teismas nepagrįstai ieškovo V. P. bei medžiojamųjų žvėrių padarytą žalą jam atlyginančios VĮ Panevėžio miškų urėdijos teisiniuose santykiuose įvardijo valstybės įmonę urėdiją kaip „komercinės veiklos subjektą, negalintį remtis de minimis principu“, ir nepagrįstai pasirėmė VĮ Panevėžio miškų urėdijos įstatų 15.26 p. Tai, kad VĮ Panevėžio miškų urėdija ne tik gali, bet ir privalo remtis de minimis principu, įsakmiai nurodo norminiai aktai, kuriuos urėdija ir vykdė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas atliko išsamų byloje esančios faktinės medžiagos tyrimą, visapusiškai ir objektyviai ją įvertino, sprendime labai aiškiai ir teisingai išdėstė motyvus, kuriais remdamasis pagrindė priimtą sprendimą. Teismas teisingai nurodė, kad medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimas negali būti laikomas valstybės parama, nurodė, kad CK 6.251 str. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Iš apeliacinio skundo lieka neaišku, kokiame vaidmenyje byloje turėjo būti įtraukta LR Konkurencijos taryba – kaip išvadą teikianti institucija ar trečiojo asmens teisėmis.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Išnagrinėjus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Medžioklę ir su ja susijusius santykius reguliuoja Medžioklės įstatymas; šio Įstatymo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai detalizuoja ir sukonkretina šių teisinių santykių reguliavimą. Medžioklės įstatyme reglamentuojama nuosavybės teisė į medžiojamuosius gyvūnus, medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo teisė, medžioklės plotų vienetų sudarymas ir teisės naudoti juose medžiojamų gyvūnų išteklius suteikimo tvarka, teisės medžioti suteikimas, atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas ir kt. Medžioklės įstatymo 17 str. nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako civiline, administracine arba baudžiamąja tvarka.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Remiantis CK 6.246 str., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 str. 2 d.). Sprendžiant atsakomybės dėl gyvūnijos padarytos žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatytos visos CK 6.246–6.249 str. įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos, t. y. nukentėjusios šalies patirta žala (nuostoliai), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė bei priežastinis neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys, kurių buvimą turi įrodyti siekiantis žalos atlyginimo ieškovas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, visiškai neanalizavo būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstai atsakovo kaltę suabsoliutino, apsiribodamas vien formaliu teiginiu, jog dėl žalos dydžio ginčo nėra, o atsakovas nenurodė civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų.

Kaip teisingai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo visą eilę materialinės teisės normų: 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje; 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai; Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatus, patvirtintus LR Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35; Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1 S-111; Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, patvirtintą 2013-10-01 LR Aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-723/3D-669. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal minėto LR Medžioklės įstatymo 18 str. 1 d. laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų CK 6.253 str. nurodytų veiksmų. Šiuo atveju teismas net nesvarstė klausimo, kam priklauso medžioklės plotai.

Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas žalos atlyginimo klausimą ir nekonstatavęs visų byloje atsakovu patraukto juridinio asmens civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidė materialinės teisės normas, numatytas CK 6.246 – 6.249 str., priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo aukščiau minėtais teisės aktais, iš esmės apsiribojo tik formaliais motyvais, nurodydamas, jog ginčo atveju medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos atlyginimas žemės ūkio pasėliams negali būti laikoma valstybės parama, ar kaip komercinės veiklos subjektas atsakovas negali remtis de minimis principu. Tokiu būdu, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus teismas netyrė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus (CPK 270 str. 4 d.). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas faktiškai yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p., tačiau pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; kt.). Kadangi teismo sprendime nėra motyvų dėl ginčo esmės, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas naikintinas CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismui nutarus grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ramunė ČeknienėMargarita DzelzienėNijolė Danguolė Smetonienė