- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- e2-11589-1032/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui R. B. dėl procesinių dokumentų neįteikimo išnagrinėjo ieškinio priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo Kauno apygardos teisėjo R. B. 1000,00 Eur sumą dėl netinkamo procesinių dokumentų ieškovei įteikimo.
Susipažinus su ieškiniu nustatyta, kad 2017 m. birželio 22 d. Kauno apygardos nutartimi (teisėjas R. B.) ieškovei neįvykdžius 2017 m. birželio 6 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nutarta ieškovės ieškinį atsakovei L. Ž. dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ieškovė nurodo, kad 2017 m. birželio 22 d. Kauno apygardos nutartis jai buvo įteikta netinkamai, t.y. išsiųsta elektroniniu paštu, o ne įteikta per elektroninių paslaugų portalą (EPP), kuriame taip pat nebuvo skaitmenizuotas ieškovės pateiktas ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Pagal minėtų teisės normų nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiškinti ir taikyti įstatymą.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
Šių nuostatų taikymo prasmė ir paskirtis yra aiškinama teismų praktikoje, kurioje nuosekliai įtvirtinta, kad, tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1011-196/2016). Pažymėtina, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (CK 6.272 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 p.).
Civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta bendra tvarka, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Teisingumo ministerijos buveinės adresas yra Gedimino prospektas 30, Vilnius.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Ieškovei išaiškintina, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ieškovė taip pat prašo nustačius, kad ieškinys neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, perduoti jį nagrinėti pagal teismingumą. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 32 straipsnio nuostatomis teismas nutartimi gali perduoti kitam teismui tik savo žinion priimtos bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, ieškinio perdavimo klausimas kitam teismui negali būti sprendžiamas.
Taip pat ieškovei išaiškintina, kad nesutikdama su 2017 m. birželio 22 d. Kauno apygardos nutartimi (t.y. dėl procesinių veiksmų) ieškovė turi teisę ją apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui nurodytos nutarties rezoliucinėje dalyje nustatyta tvarka, t.y. pasinaudoti teise į apeliaciją (CPK 334 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29, 137, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovui R. B. dėl procesinių dokumentų neįteikimo.
Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.