Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėja Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Shipbuilding service solution“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme buvo priimtas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Shipbuilding service solution“ (toliau – ir UAB „Shipbuilding service solution“, Bendrovė, Įmonė) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) 2025 m. balandžio 3 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 41195 (toliau – ir Nutarimas).

2025 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti Bendrovės skundo reikalavimą panaikinti 2025 m. balandžio 4 d. Inspekcijos administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P578-2025.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2025 m. balandžio 3 d. Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė priėmė Nutarimą, kuriuo nuspręsta skirti Įmonei 1 882 Eur baudą.

Tvirtino, kad Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė Protokolą dėl analogiškos veikos, aprašytos skundžiamame Nutarime, nurodant, kad bylos nagrinėjimas numatytas 2025 m. gegužės 13 d. 13.00 val.

Teigė, kad su Nutarimu nesutinka, nes jis priimtas neišnagrinėjus bylos, faktiškai neleidžiant proceso šalims susipažinti su bylos medžiaga bei pasinaudoti įstatymo leidėjo garantuojamomis teisėmis įtvirtintomis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 577 straipsnio 2 dalyje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Nutarimas priimtas anksčiau nei dėl to paties atvejo buvo surašytas Protokolas, todėl mano, kad joks tyrimas nebuvo atliktas, o tai iš esmės prieštarauja administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai.

Nurodė, kad, kiek tai susiję su administracinių nusižengimų teisenos procedūromis, jų visiškai nebuvo laikomasi, nes Nutarimas priimtas anksčiau nei inicijuotas administracinio nusižengimo tyrimas.

Teigė, kad neiniciavus administracinio nusižengimo tyrimo, ekonominė sankcija negalėjo būti skiriama.

Pažymėjo, kad atsakovė nesudarė realių galimybių tam, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka. Todėl, mano, kad atsakovė piktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais iš esmės apsunkindama pareiškėjo procesinę padėtį.

Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju buvo grubiai pažeistos visos be išimties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, priimant skundžiamą sprendimą iki administracinio nusižengimo tyrimo iniciavimo, neleidžiant Bendrovei dalyvauti procese, teikti turimus dokumentus bei paaiškinimus, aktyviai naudotis kitomis įstatymo leidėjo garantuojamomis ANK 577 straipsnio 2 dalyje teisėmis.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Nutarimas pareiškėjai buvo surašytas už tai, kad pareiškėja, kaip darbdavys, nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. įmonės naudai už atlygį leido dirbti Ukrainos piliečiui S. S., kai pastarasis neturėjo tesės būti ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi jam panaikintas 2024 m. kovo 21 d. Tokiu būdu buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 62 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. Veika atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 5 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo požymius. Pagal surašytą protokolą ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

Paaiškino, kad tyrimas, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai, pradėtas pagal 2024 m. gruodžio 2 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Kauno skyriaus raštą Nr. 24SD31880. Kadangi tyrimui atlikti reikalinga papildoma informacija ir dokumentai, elektroniniu paštu juridinių asmenų registre nurodyti adresu sss.llc.office@gmail.com įmonei buvo pateiktas nurodymas (Nr. SD-2-25939) iki 2024 m. gruodžio 10 d., 09,00 val. pateikti nurodytos įmonės darbuotojo S. S. darbo sutartį ir jo teisėtą buvimą Lietuvoje pagrindžiančius dokumentus. Tuo pačiu buvo reikalaujama pateikti paaiškinimą dėl galimų pažeidimų. Įmonės vadovas šios pareigos nevykdė, paaiškinimo taip pat neteikė. 2024 m. gruodžio 16 d. buvo pateiktas pakartotinis nurodymas (Nr. SD-2-26640) iki 2024 m. gruodžio 18 d., 10.00 val. pateikti anksčiau nurodytus dokumentus ir paaiškinimą. Šis nurodymas taip pat nebuvo įvykdytas. Šiais veiksmais O. D., kaip darbdavį atstovaujantis asmuo – juridinio asmens UAB „Shipbuilding service solution“ vadovas (direktorius) įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Dėl to jam tuo pačiu elektroninio pašto adresu 2025 m. sausio 8 d., 14.46 val., vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, buvo išsiųstas šaukimas 2025 m. sausio 15 d., 10.00 val. atvykti protokolo surašymui į Inspekcijos Kauno teritorinį skyrių. Pažymėjo, jog ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Ši informacija buvo nurodyta ir išsiųstame šaukime. 2025 m. sausio 9 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas UAB „Shipbuilding service solution“ atstovo advokato padėjėjo M. I. prašymas „Dėl posėdžio formos, datos, vertėjo dalyvavimo ir susipažinimo su dokumentais“. Minėtu prašymu buvo prašoma atidėti bylos nagrinėjimą iki bendrovės vadovas po atostogų sugrįš į Lietuvos Respubliką. Tačiau data, kada O. D. grįš į Lietuvą, nebuvo nurodyta. Prašymų dėl protokolo surašymo laiko pakeitimo taip pat nebuvo pareikšta. Todėl aplinkybių, užkertančių kelią protokolo surašymui, surašymo metu nebuvo. Paaiškino, jog, atsižvelgiant į tai, kad po šaukimo išsiuntimo ir protokolo surašymo abu kartus iš atsakomybėn traukiamo asmens buvo sulaukta reakcijos, laikytina, kad šie dokumentai (o ir anksčiau siųsti nurodymai) buvo gauti ir įteikti tinkamai.

Pažymėjo, kad įmonės vadovui O. D. apie atliekamą tyrimą buvo žinoma. Tačiau jis su atsakove nebendradarbiavo, savo paaiškinimų neteikė. Atvirkščiai, savo veiksmais ir neveikimu, vilkino tyrimo procesą. Visi procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami laiku ir tinkamai, jis buvo nuolat informuojamas apie priimtus procesinius sprendimus – protokolo surašymą, bylos nagrinėjimą, nutarimo priėmimą. Tai matoma ir iš jo pateikto skundo, kuriame jis išdėsto visus faktus. Todėl, Inspekcijos įsitikinimu, akivaizdu, kad apie aptartus procesinius sprendimus jam yra ir buvo žinoma. Todėl pareiškėjo skunde minimi teiginiai, jog buvo suvaržytos jo teisės ir jis negalėjo pasinaudoti jam, kaip įstatymu suteiktomis teisėmis, neturi jokio pagrindo. Tyrimas byloje buvo atliktas laikantis administracinei teisenai keliamų ir ANK įtvirtintų reikalavimų. Pats O. D. asmeniškai ar per atstovą neišreiškė valios susipažinti su byla. Be to, procese įvairius skundus ir reikalavimus O. D. vardu teikė advokato padėjėjas M. I., taip bandydamas vilkinti procesą. Iš minėto asmens pareikalavus pateikti Lietuvos advokatūros įstatyme numatytus atstovavimo pagrindus, atsakymo nebuvo sulaukta.

Inspekcijos įsitikinimu, Nutarimu teisingai konstatuota administracinėn traukiamo asmens UAB „Shipbuilding service solution“ kaltė, padarius ĮUTP 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą pagal nelegalaus darbo požymius. Tuo tarpu skunde nurodyti argumentai ir teiginiai neturi jokio pagrindo ir neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. balandžio 3 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ41195, kuriuo UAB „Shipbuilding service solution“ skirta 1 882 Eur ekonominė sankcija.

Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Kauno skyriaus inspektoriai atliko tyrimą pagal 2024 m. gruodžio 2 d. Departamento Kauno skyriaus raštą Nr. 24SD31880.

Atlikusi tyrimą, Inspekcija 2025 m. kovo 17 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1587-0052 UAB „Shipbuilding service solution“ (toliau – Protokolas-1).

Inspekcija 2025 m. balandžio 3 d. priėmė Nutarimą. Minėtu nutarimu nustatyta, jog 2025 m. kovo 17 d. UAB „Shipbuilding service solution“ surašytas Protokolas-1 už tai, kad UAB „Shipbuilding service solution“, kaip darbdavys, nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. įmonės naudai už atlygį leido dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S., kai pastarasis neturėjo teisės būti ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Laikinas leidimas jam gyventi panaikintas 2024 m. kovo 21 d. Migracijos departamento sprendimu. Protokole nurodyta, jog buvo nesilaikyta ĮUTP 62 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų.

Veika atitinka ĮUTP 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo požymius. Protokole nurodoma, kad už šį pažeidimą nelegalaus darbo laikotarpiu, trukusiu nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. birželio 30 d., numatyta atsakomybė ĮUTP 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija iki 2024 m. birželio 30 d.) ir likusiu nelegalaus darbo laikotarpiu – ĮUTP 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija nuo 2024 m. liepos 1 d.).

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 2 d. buvo gautas Departamento skyriaus raštas, kuriame pateikta informacija, kad Migracijos departamentui atliekant surinktų duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) bei MIGRIS sistemų analizę buvo nustatyta, kad įmonėje nuo 2024 m. vasario 14 d. dirba Ukrainos pilietis S. S. Rašte nurodyta, kad MIGRIS duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 7 d. S. S., tarpininkaujant UAB „Shipbuilding service solution“, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2024 m. lapkričio 20 d., kuris panaikintas 2024 m. kovo 21 d. Departamento sprendimu ir paskelbtas negaliojančiu nuo 2024 m. balandžio 22 d.

Bylos medžiagoje esantys Sodros duomenys patvirtina, kad Ukrainos pilietis S. S. dirbo UAB „Shipbuilding service solution“ naudai, nes laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. jam UAB „Shipbuilding service solution“ buvo apskaičiuojamos ir deklaruojamos draudžiamųjų pajamų sumos, už jį taip pat buvo mokamos Sodros įmokos. Byloje priimtas sprendimas – už ĮUTP 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą UAB „Shipbuilding service solution“ skirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis – 1 882 Eur.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja ĮUTP, UĮ ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK).

DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad UĮ nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 6 iki 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog UAB „Shipbuilding service solution“ darbuotojas S. S. galėjo būti Lietuvos Respublikoje iki 2024 m. kovo 21 d. Panaikinus laikiną leidimą gyventi, S. S. Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, todėl Įmonės vadovas O. D., būdamas darbdavio atsakingu asmeniu, pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, privalėjo nutraukti su šiuo užsieniečiu darbo santykius, nes ĮUTP 39 straipsnio 1 punkte imperatyviai nurodyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, o neteisėtai esančio užsieniečio darbas, vadovaujantis ĮUTP 64 straipsnio 1 punkto nuostatomis, laikomas neteisėtu ir negali būti pripažintas legaliu.

Nutarime pagrįstai konstatuota, kad S. S. UAB „Shipbuilding service solution“ nuo 2024 kovo 22 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d., neturėdamas teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje, dirbo nelegaliai, pažeidžiant ĮUTP 62 straipsnio 2 dalies ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Pareiškėjos įgaliotas asmuo O. D., žinodamas, kad S. S. neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, leido jam nelegaliai dirbti Įmonės naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį ginčo reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjos naudai dirbo trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, todėl Inspekcija turėjo teisėtą pagrindą skirti įstatyme numatytą sankciją – 1 882 Eur baudą (UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma ĮUTP 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Iš pareiškėjos skundo matyti, kad iš esmės nėra ginčo dėl Nutarime nurodytų pažeidimų, už kuriuos pareiškėjai paskirta bauda. Pareiškėja pažeidimų fakto neginčija.

Skundas iš esmės grindžiamas procedūrinio pobūdžio pažeidimais, kad pažeistos jos teisės jos neinformuojant apie procesą, kad nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga ir pan.

Skunde akcentuojama, kad Nutarimas buvo priimtas anksčiau nei Protokolas.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju Inspekcija yra surašiusi du skirtingo pobūdžio protokolus, t. y. Protokolą Įmonės vadovui administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir Protokolą -1 – Įmonei, jai pažeidus UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Pastebėtina, kad didžiąją dalį savo skunde nurodomų neva pažeistų teisių pareiškėja ir kildina ANK pagrindu. Tuo tarpu, administraciniai teismai nesprendžia bylų priskirtinų bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja skunde painioja dvi skirtingas teisenas ir procesus. Kadangi jos skundo argumentai, susiję su ANK teisenos procedūromis, nagrinėjamam ginčui dėl ekonominės sankcijos skyrimo Įmonei nėra aktualūs, todėl aptariami tik procedūrinių pažeidimų kontekste.

Pastebėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Inspekcijos pateiktos užimtumo įstatymo pažeidimo bylos medžiagos, atsakovė teikė pareiškėjai net keletą nurodymų: 1) 2024 m. gruodžio 5 d. nurodymą Nr. SD-2-25939, kuriuo buvo prašoma pateikti paaiškinimą kodėl yra nesilaikoma ĮUTP 62 straipsnio 8 dalies, „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395, 4 ir 7 punkte numatytų reikalavimų ir yra nepateikti pranešimai apie nurodyme išvardintus Lietuvoje įdarbintus užsieniečius; 2) 2025 m. gruodžio 16 d. nurodymą Nr. SD-2-26640, kuriuo pakartotinai buvo prašoma pateikti minėtus paaiškinimus; 3) 2025 m. sausio 19 d. nurodymą Nr. SD-2-1152, kuriuo pakartotinai buvo prašoma pateikti minėtus paaiškinimus. 2025 m. kovo 12 d. užpildytas nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1587-0300. 2025 m. kovo 12 d. Inspekcija pateikė pareiškėjai nurodymą Nr. SD-2-4925 atvykti protokolo juridiniam asmeniui surašymui. Nepaisant to, kad pareiškėja jai pateiktų nurodymų nevykdė, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog apie Inspekcijos inicijuotą procesą dėl ekonominės sankcijos skyrimo Įmonės vadovui buvo žinoma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija procesinius dokumentus pareiškėjai siuntė tiek paštu, tiek ir el. paštu – sss.llc.office@gmail.com, pateiktu juridinių asmenų registrui, Departamentui (žr. tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20230612-107449).

Kad pareiškėjai buvo žinoma apie jos ir vadovo atžvilgiu pradėtas procedūras matyti ir iš byloje esančių advokato M. I. 2025 m. sausio 9 d. ir 2025 m. balandžio 2 d. el. laiškų, šių laiškų priedų – 2025 m. sausio 9 d. prašymo dėl posėdžio formos, datos, vertėjo dalyvavimo ir susipažinimo su dokumentais, 2025 m. sausio 13 d. pareiškimo dėl vyriausiojo darbo inspektoriaus D. J. nušalinimo ir 2025 m. sausio 13 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-41-2025 panaikinimo 2025 m. balandžio 2 d. rašto dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir duomenų pateikimo. Nepaisant to, kad minėti dokumentai buvo teikiami dėl administracinio nusižengimo teisenos prieš Įmonės vadovą, advokato padėjėjas nurodė, kad atstovauja UAB „Shipbuilding service solution“, taip pat teikė su šia Įmone sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Nustatyta, kad į visus aptartus pareiškėjos atstovo teiktus dokumentus, Inspekcijos buvo tinkamai atsakyta. Be to, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo, pareikalavus minėto advokato padėjėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius Lietuvos advokatūros įstatyme numatytus atstovavimo pagrindus, atsakymo nebuvo sulaukta. Teismo vertinimu, visa tai patvirtina aplinkybes apie tai, kad pareiškėjai ir jos vadovui buvo žinoma apie Inspekcijos procesinius veiksmus bei priimtus sprendimus. Vien tai, kad pareiškėja savo teisėmis procese nepasinaudojo tinkamai, nesudaro pagrindo teigti, kad Nutarimas priimtas neišnagrinėjus bylos, faktiškai neleidžiant proceso šalims susipažinti su bylos medžiaga bei pasinaudoti įstatymo leidėjo garantuojamomis teisėmis.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas, priimtas ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, skundžiamu nutarimu paskirta sankcija bus užtikrintas teigiamas poveikis prevenciškai užkertant kelią tolimesniems teisės aktų pažeidimams ir Įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimui, todėl nėra teisinio pagrindo jos panaikinimui. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likę pareiškėjos, tiek atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnį) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, LVAT 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Shipbuilding service solution“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus

Teisėjai Rimantas Giedraitis Asta Urbonienė Janina Vitunskienė