Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-504-1072/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-07
Bylos Nr.
1-504-1072/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44688-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
L. G., M. S.
Nukentėjusysis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-504-1072/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44688-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 7 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui L. Ž.,kaltinamajam L. G.,kaltinamajam M. S.,gynėjai advokatei V. B.,nukentėjusiajam J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

2) 2020 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčio „a“ nuostatas, su 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta subendrinta bausmė šeši mėnesiai laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmę subendrinus su 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta adresu vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. G. 2019 m. spalio 18 d., apie 22 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), J. M. priekaištaujant dėl dingusios cigaretės ir einant paskui L. G. ir M. S., jis t. y. L. G. atsisuko į J. M. ir tyčia ne mažiau penkių kartų įspyrė J. M. į kojas ir vieną kartą į dešinę ranką, tokiu neteisėtu būdu padarydamas nukentėjusiajam J. M. poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

M. S. 2019 m. spalio 18 d., apie 22 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), J. M. ir L. G. aiškinantis dėl dingusios cigaretės prie jų priėjo M. S. ir tyčia, be jokios priežasties, vieną kartą kumščiu sudavė J. M. į veidą, tokiu neteisėtu būdu padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, 11, 12, 13, 21 ir 44 dantų vainikų lūžius, nosikaulių lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai, gailėjosi dėl jos padarymo ir paaiškino, jog 2019 m. spalio 18 d. sutemus su draugais M. S., T. V. ir D. P. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), nes jis norėjo parūkyti, o ten dažnai būna jaunimo, tikėjosi, kad kažkas pavaišins. Išlipęs nuėjo prie grupelės asmenų, kadangi matė, kad nuo jų sklinda cigaretės dūmai. Kai kurie buvo pažįstami, pavyzdžiui, A. T., M. D., D. G., kiti žinomi tik iš matymo. J. M. žinojo iš matymo. Kažkuris davė elektroninę cigaretę, jis grąžino, o tada J. M. apkaltino jį, kad jis pavogė jo elektroninę cigaretę. Jis įsižeidė ir abu pradėjo konfliktuoti žodžiais, tuomet priėjo M. S. , paklausė, kas vyksta, jis paaiškino, tuomet M. S. kumščiu trenkė J. M. į veidą. Pasipylė iš nosies kraujas, J. M. pradėjo verkti, skųsti, kad išmušė dantis. Jis (L. G.) su M. S. pradėjo eiti link automobilio, o J. M. ėjo paskui ir vis tiek toliau kaltino jį elektroninės cigaretės vagyste. Tuomet jis supykęs spyrė J. M. kelis kartus, tiksliai nepasakys, neskaičiavo ir nebepamena, todėl neneigia kaltinime nurodyto smūgių skaičiaus, nes gali būti, kad spyrė apie penkis kartus į kojas ir vieną kartą į dešinę ranką. Gailisi dėl spontaniškų veiksmų, ateity stengsis susivaldyti, žalą nukentėjusiajam atlygino, atsiprašė.

Kaltinamojo L. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių (t. 1., b. l. 137 - 138).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 18 d. vakare, buvo tamsu, jis su draugais T. V., L. G. ir D. P. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie stadiono, nes norėjo parūkyti, o ten būna draugų, pažįstamų. L. G. išlipo ir nuėjo. Neilgai trukus jis išgirdo triukšmą. Nuėjęs pamatė besivaidijančius L. G. ir J. M. dėl elektroninės cigaretės vagystės. Jis nesusivaldė ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė J. M. į veidą. Pataikė į nosį. Po jo smūgio J. M. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jis apsiverkė. Kai tik J. M. apsiverkė jis suprato, kad dabar kažkas, bus, kad J. M. tikrai skųsis dėl jo veiksmo, todėl nuo J. M. nusisuko ir nueidinėjo. Jam ir L. G. nueidinėjant nuo jo, J. M. pradėjo eiti paskui jį ir aiškinti, kad jis jam dantis nuskėlė, kad L. G. pavogė cigaretę, tada L. G. apsisuko ir spyrė J. M. keletą kartų, tiksliai nepasakys, nežiūrėjo. Jis gailisi dėl savo veiksmų, žalą atlygino, atsiprašė ir susitaikė (t. 1., b. l. 169 - 170).

Kaltinamojo M. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių (t. 1., b. l. 169 - 170).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio normomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų padarytą nusikalstamą veiką pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 19 d. nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2019 m. spalio 18 d., apie 20 val. 30 min., savo automobiliu BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia (duomenys neskelbtini). Ten buvo jo keli draugai: V. Ž., M. D., A. T., P. R., D. G.. Jiems ten būnant, apie 22 val. 50 min., prie jų priėjo iš matymo pažįstamas L. G., jam pasirodė neblaivus, paprašė cigarečių. Jie atsakė, kad neturi, nes rūkė elektronines cigaretes. D. G. davė L. G. elektroninę cigaretę. L. G. užtraukė kelis dūmus ir užsikišo už nugaros elektroninę cigaretę. Jis jam pasakė: ,,Atiduok cigaretę, kur kiši? Čia mano“. L. G. tada riktelėjo savo draugui, jam iš matymo pažįstamam M. S., atėjusiam iš tamsos: ,,Klausyk, jis ant manęs raunasi“. M. S. priėjo prie jo (J. M.) ir vieną kartą kumščiu smūgiavo jam į veidą. Pataikė į nosį ir lūpas. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, pajuto, kad burnoje atsirado dantų nuolaužų. Jis jas išspjovė ir pasakė: „Tu man išdaužei dantis“. M. S. atsakė: ,,Ką tu čia svaigsti, nieko aš tau nepadariau“. Jis L. G. pasakė: ,,O tu mane apvogei“. Tada L. G. kažkur numetė jo elektroninę cigaretę. Ją jam atidavė V. Ž.. L. G. pradėjo jį spardyti. Spyrė į kojas ir, į šonus kokius 5-7 kartus. Nuo iš abiejų jaunuolių patirtų smūgių jis patyrė fizinį skausmą. Jis nieko nelaukdamas iš karto sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Įvykio metu jo niekas iš draugų neužstojo ir jam nepadėjo. Tik jo buvęs klasiokas T. V., kuris buvo kartu su M. S. ir L. G., atvažiavęs su kažkokiu automobiliu, bandė jį apginti ir stabdyti L. G. ir M. S., kai šie jį mušė. Jis nuvažiavo iš įvykio vietos iki (duomenys neskelbtini) ir paskambino 112, bei pranešė apie įvykį. Atvykusiems policijos pareigūnams jis papasakojo, kas nutiko. Jis pasakė, kad jį sumušė M. S. ir L. G., kad elektroninę cigaretę atgavo ir dėl jos jokių pretenzijų neturi. Elektroninė cigaretė sveika, veikia (t. 1., b. l. 28 - 29).

Nukentėjusysis J. M. 2020 m. sausio 20 d. papildomos apklausos metu parodė, kad to įvykio metu jis kalbėjosi su L. G., kai prie jų netikėtai priėjo M. S., šis be jokios priežasties, dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą. Po M. S. smūgio jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Jis pasakė, kad jam sulaužė nosį. M. S. po suduoto smūgio apsisuko ir lyg niekur nieko išėjo. Norėdamas pasižiūrėti, į kokią šis mašiną įsėda, į kurią pusę nueina, ėjo šiam iš paskos. Eidamas ranka laikė prisidengę nosį. Jam einant prišoko L. G., sakė: „ką tu čia“, ir jam spyrė. Jam atrodo, L. G. spyrus pirmą smūgį, jis pradėjo nuo šio bėgti, o L. G. pradėjo bėgti paskui. Bėgdamas L. G. vis siekė jam įspirti. L. G. jam įspyrė mažiausiai 6 kartus. Jam atrodo, visus kartus pataikė į kojas, tačiau, gali būti, kad vieną kartą kliudė ir dešinę ranką, rankoje liko kraujosruva. Tuo metu L. G. nuo jo atskirti bandė T. V., kuris atvyko su L. G.. Galimai L. G. ir M. S. buvo išgėrę alkoholio. Nuo L. G. jis užuodė sklindantį alkoholio kvapą, o M. S. neblaivus jam pasirodė iš savo išvaizdos. Tuo metu, kai L. G. jį gaudė ir bandė įspirti, L. G. kažkaip pargriuvo ant asfalto priekiu. Niekas jo nestūmė, niekas jo nemušė (t. 1., b. l. 32 - 33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. parodė, kad 2019 m. spalio 18 d., apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) susitiko su draugais A. T. ir M. D.. Apie 21 val. 00 min. prie jų prisijungė ir J. M.. Jie visi keturiese, pasistatę savo mašinas, stovėjo ir kalbėjosi po pat miesto filmavimo kamera. Jie visi keturi buvo blaivūs. Alkoholio nevartojo. Netoli buvo dar viena jaunuolių grupė. Ją sudarė taip pat keturi žmonės. Toje grupėje buvo L. G. ir jam girdėtas, tačiau asmeniškai nepažįstamas M. S.. Kitų dviejų asmenų jis nepažįsta, tiesiog gal įvardins apklausoje vieną jų Nr. 1, kitą asmeniu Nr. 2. Kas kokius drabužius tą vakarą vilkėjo jis neprisimena. Ta grupelė asmenų stovėjo nuo jų apytikriai per 6 - 7 m., prie automobilio VOLVO S60, tamsios spalvos. L. G. pasirodė, esantis visiškai neblaivus, tai matėsi iš jo kalbos, laikysenos, stovėsenos, ėjimo būdo, taip pat taip teigė ir jis pats. Ar M. S. buvo blaivus jis negali pasakyti, nuo šio sklindančio alkoholio kvapo neužuodė, jo eisena ir laikysena neišdavė jo esant neblaiviam. Ar buvo blaivūs asmenys Nr. 1 ir Nr. 2 pasakyti negali, nesuprato. Su šia, netoli stovinčia 4 asmenų grupe nei vienas kartu su juo buvęs draugas nekonfliktavo, nes vieni kitus žinojo iš matymo. Apie 23 val. 00 min., buvo jau labai tamsu, aikštelė buvo neapšviesta, jie visi stovėjo ir kalbėjosi. Prie jų priėjo nepažįstamas asmuo Nr. 1 ir paprašė parūkyti. Jie jam gražiai paaiškino, kad nei vienas iš jų nerūko paprastų cigarečių, kad rūkantys rūko tik elektronines cigarete. Tas asmuo Nr. 1 viską suprato, nekėlė jokių problemų, apsisuko ir nuėjo atgal prie savo draugijos. Šiam grįžtant prie draugų, L. G. sušuko, kad suderink tris, kaip jis suprato - tris cigaretes. Tada išgirdo, kaip tas asmuo Nr. 1 pasakė L. G., kad jis (V. Ž.) ir jo draugai cigarečių neturi. Tada L. G. priėjo vienas prie jų. Jis L. G. pasiūlė parūkyti savo elektroninę cigaretę. Šis parūkė kažkiek. Visi, penkiese, tarpusavyje kalbėjosi. L. G. pakeltu tonu domėjosi, kaip jie gali neturėti normalių cigarečių. Tada J. M. normaliai L. G. pasakė, kad jie normalių cigarečių neturi, ir iš kur jiems jų gauti, bei kad jis su L. G. tiesiog nešnekės. Tada prie jų priėjo asmuo Nr. 2, jis pradėjo kalbėtis su L. G. ir J. M. apie tai, kodėl L. G. taip ilgai prašo cigarečių. L. G. asmeniui Nr. 2 pasakė, kad J. M. išsidirbinėja, erzinasi. Tuomet asmuo Nr. 2 paklausė J. M. ir šis paaiškino, kad jų grupė neturi cigarečių ir, kad jis, t. y. J. M., iš nieko nesišaipo. Tuo metu J. M. tonas jau buvo toks aukštesnis, aiškinimosi. Tada L. G. pertraukė kalbantį J. M. ir pasakė J. M.: „ar tu galvoji, kad aš vaikas, nes aš galiu pakviesti rimtesnių“. Tada asmuo Nr. 2 L. G. pradėjo raminti ir gražiai atsiliepė apie J. M.. Tarp jo ir J. M. buvo apie 1,5 m atstumas. J. M. sėdėjo ant savo mašinos kapoto centro. Prie jų priėjo M. S.. M. S. prie J. M. priėjo pro mašinos keleivio (dešinį) pusės šoną, pastovėjo kelias sekundes, pasiklausė L. G. ir J. M., stovėdamas J. M. iš dešinės pusės, tokioje pozicijoje, kur J. M. jo turėjo nematyti, ištraukė savo abi rankas iš odinės, juodos spalvos, prasegtos striukės kišenių, užsimojo ir kumščiu vieną kartą, nieko nesakęs, sudavė J. M. į veidą, į kurią vietą pataikė – nematė. J. M. po smūgio ant variklio dangčio atsigulė nugara, o M. S. pilvu užgulė J. M. pilvą. Tada M. S. atsitraukė nuo J. M. ir po truputį nueidinėjo link savo draugų mašinos. J. M. atsitūpė, susiėmė abejomis rankomis už veido ir garsiai sudejavo. J. M. atsistojo ir pasakė: „kam tu taip padarei, tu man išmušei dantis“. Visi sutriko, kilo didelis triukšmas. J. M. telefonu pasišvietė į savo veidą. Tada jis (V. Ž.) pamatė iš jo nosies bėgantį kraują. J. M. grįžo prie savo mašinos ir apsidairęs atsisuko į L. G., ir šio paklausė, ar šis paėmė jo elektroninę cigaretę. Prieš incidentą L. G. rūkė J. M. duotą elektroninę cigaretę. L. G. dėl šio klausimo įtūžo ir pareiškė, kad J. M. neteisingai kaltina vagyste. Po to L. G. pradėjo greitu žingsniu eiti link J. M., o šis traukėsi. L. G. pasivijo J. M. ir keturis kartus bandė įspirti į įvairias kūno vietas. Vieną kartą pataikė ir įspyrė į dešinį J. M. šoną. Tarp J. M. ir L. G. atsistojo kažkas ir sugriebė L. G.. L. G. bandydamas išsiveržti iš draugo, pargriuvo ant kažkurio šono. Nematė, kad L. G. kas muštų, stumtų. Šis pargriuvo pats. Tada L. G. atsistojo ir pasakė: „džiaukis, kad aš girtas“. J. M. savo mašina išvažiavo. D. G. jam į rankas įdavė J. M. elektroninę cigaretę ir pasakė perduoti J. M.. Cigaretę jis grąžino J. M. (t. 1., b. l. 50 - 53; 57 - 58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. parodė, kad 2019 m. spalio 18 d. su savo draugais J. M., V. Ž., P. R., D. G. ir A. T. susitiko (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. Visi buvo blaivūs. Kiek toliau nuo jų stovėjo kita, keturių asmenų grupė. Vienas jų buvo buvęs klasiokas L. G., kitas lyg vardu D., M. S. ir dar vienas, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Priėjo asmuo vardu D., paprašė cigaretės. Jie šiam pasakė, kad tikrų cigarečių neturi, o tik elektronines. L. G. sušuko, kad D. paimtų tris cigaretes. D. grįžus, prie jų priėjo L. G., ir šis prašė cigarečių. Jie šiam paaiškino, kad neturi cigarečių. Tada šis prašė parūkyti elektroninės cigaretės. Kažkuris iš draugų L. G. padavė parūkyti J. M. elektroninę cigaretę, kad šis parūkytų ir nuo jų nueitų. Pagrinde su L. G. kalbėjosi J. M.. L. G. pradėjo pykti. Šis rūkė elektroninę cigaretę, vis reikalavo iš J. M. paprastų cigarečių, sakant – neturi tai gauk ir panašiai. Prie jų priėjo ir M. S. ir nepažįstamas vaikinas. Tas nepažįstamas vaikinas buvo geranoriškas, lyg ir bandė raminti L. G.. Jis (M. D.) buvo nusisukęs ir nepamatė, kaip M. S. suduoda J. M.. Išgirdo J. M. riksmą. Pamatė, kad šis rankomis buvo užsidengęs veidą prie burnos. J. M. stovėjo prie savo mašinos kapoto, šiek tiek pasilenkęs į priekį. Tuo metu M. S. nueidinėjo nuo jų link savo draugų mašinos. J. M. ėjo paskui M. S. sakydamas, kad šis jam nuskėlė dantis. Tada M. S. atsisuko į J. M. ir pasakė, kad jis gali parodyti, kaip atrodo nuskelti dantys. M. S. pradėjo eiti link J. M., o šis ėjo atgal. J. M. priėjo prie jų ir L. G. pasakė, kad šis paėmė elektroninę cigaretę. L. G. J. M. kaire koja spyrė J. M. į dešinį šoną. Galimai spyrė ir antrą kartą. Nepažįstamas vaikinas bandė pagauti L. G.. L. G. bandė spirti J. M., ir pargriuvo ant kažkurio šono. Niekas L. G. nemušė. L. G. pasakė, kad jis yra išgėręs alkoholio. J. M. L. G., M. S. nieko nepadarė. Kad J. M. iš nosies bėga kraujas, pamatė šiam jau atsisėdus į mašiną. Buvo kruvina burna ir smakras (t. 1., b. l. 62 - 64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. parodė, kad 2019 m. spalio 18 d., apie 22 val. 00 min., su draugais buvo prie (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Prie jų priėjo D. P. ir paklausė ar jie turi cigarečių. Jie visi jam pasakė, kad cigarečių neturi ir šis nuo jų nuėjo. Tuomet atėjo L. G., paprašė trijų cigarečių. Jie šiam pasakė, kad neturi. Su L. G. daugiau šnekėjo J. M.. L. G. gal 7-8 kartus prašė cigarečių. Po to L. G. paprašė jų parūkyti elektroninės cigaretės. D. G. padavė L. G. J. M. elektroninę cigaretę. L. G. nurimo. L. G. su juo kaip su buvusiu klasioku pasisveikino. Prie jų priėjo toliau buvę M. S., D. P. ir dar vienas, nepažįstamas. L. G. rūkant, o gal jau ir baigus rūkyti, L. G. galimai savo rankas už nugaros pasidėjo, ar į kišenes įsikišo. Jis išgirdo J. M. sakant: „kur čia dedi mano cigaretę“, ar kažką panašaus. Tada L. G. užsiplieskė, tai yra suagresyvėjo, pradėjo sakyti J. M. ar šis jį vagimi laiko, ar panašiai. Tuomet jis, J. M. ir D. P. sėdėjo ant J. M. mašinos kapoto, kuomet prie jų staiga prišoko M. S. ir dešine ranka sudavė J. M. į veidą. Sudavęs smūgį J. M. M. S. atsitraukė nuo jo apie 4 m ir pradėjo juoktis. O J. M. po smūgio nulipo nuo kapoto, telefone esančiu žibintuvėliu pasišvietė savo veidą. Tuo metu jis pamatė kraują bėgantį iš J. M. nosies. Tada J. M. pasakė: „už ką, ką aš tau padariau“. J. M. pradėjo eiti link M. S.. M. S. nueidinėjo šalin. Priėjęs prie M. S. J. M. vėl įjungė žibintuvėlį ir rodydamas savo veidą M. S. pasakė: „pažiūrėk, ką padarei“. J. M. rodant savo veidą M. S., prie jų pribėgo L. G.. L. G. pradėjo spardytis, o J. M. pradėjo bėgti nuo jo. J. M. bėgant, o L. G. bėgant iš paskos ir spardant, jie apibėgo lanką aplink mašinas. Jiems bėgant L. G. bandė tramdyti, stabdyti nepažįstamas asmuo. Šis buvo sustabdęs L. G. ir bandė jį laikyti. Šiam asmeniui iš rankų iškrito ir sudužo pastarojo mobiliojo ryšio telefonas. L. G. išsilaisvino ir vėl bandė bėgti paskui J. M., bet jį sulaikė D. P., tačiau neišlaikė ir L. G., bandydamas išsivaduoti ir spirti J. M. neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant kairės rankos, ant asfalto. L. G. atrodė neblaivus, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, jo judesiai buvo įdomūs, kaip ir išgėrusio alkoholio žmogaus. Dar išgėręs alkoholio atrodo buvo D. Ar alkoholio buvo išgėręs M. S. nesuprato (t. 1., b. l. 68 - 70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. G. parodė, kad buvo išgėręs gal 3 0,5 litro talpos skardines nestipraus alaus. Susitiko su draugais prie (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Ten alkoholio nevartojo. Prie jų iš kažkur priėjo jam nepažįstamas jaunuolis ir paprašė cigaretės. Jie cigaretes nedavė, nes neturėjo. Tada prie jų iš kažkur priėjo L. G. ir paprašė cigaretės. Jie šiam pasakė, kad cigaretės neturi. Tada tarp L. G. ir J. M. įvyko konfliktas žodinis. Tas konfliktas kilo atrodo dėl abiejų jų kaltės. Vienas pasakė vieną žodį piktą, kitas kitą. Kažkaip J. M. pasirodė, kad L. G. paėmė jo cigaretę. Bet tos cigaretės L. G. neėmė, ta cigaretė tuo metu, kai J. M. pasakė, kad L. G. ją paėmė, buvo pas jį (D. G.). Po to L. G. porą kartų spyrė J. M. į koją. L. G. draugai šį atitraukė nuo J. M.. Viskas įvyko labai greitai. Stovėjo prie pat, bet pastebėjo, kaip M. S. sudavė J. M.. Apie tai, kad M. S. iš kažkur atėjęs sudavė J. M. jis sužinojo iš draugų vėliau. Atrodo pirmiau M. S. sudavė J. M., o paskui L. G. spyrė J. M.. J. M. jis nestojo ginti, nes net nespėjo sureaguoti. Jo draugai, nei jis, nei J. M. L. G. ir M. S. nieko nedarė (t. 1., b. l. 74 - 76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. R. parodė, kad dienos neprisimena. Buvo vakaras. Jis buvo su draugais prie (duomenys neskelbtini), su J. M., D. G., V. Ž., A. T.. Jis buvo blaivus. Galimai draugai buvo blaivūs. Nuo jų apie 50 metrų atstumu, stovėjo keturi vyrukai. Pradžioje prie jų priėjo vienas nepažįstamas vyrukas, paklausė jo ir draugų, ar turi pavaišinti jį cigarete. Pasakė, kad cigarečių neturi. Tada, po pusės minutės, prie jų priėjo L. G.. Irgi paprašė cigaretės. Šis negalėjo patikėti, kad jie neturi cigaretės. Tarp L. G. ir J. M. įvykio žodinis konfliktas. Žodinis konfliktas kilo todėl, kad J. M. per daug aršiai atsakinėjo į L. G. replikas dėl cigarečių. Jie davė L. G. parūkyti elektroninę cigaretę. L. G. parūkius tą cigaretę paėmė kiti. Kažkuris parūkęs pasiliko prie savęs tą cigaretę, o J. M. pradėjo sakyti L. G., kad šis paėmė jo cigaretę. Tada tarp L. G. ir J. M. kilo didesni rėkavimai. Prie jų priėjo trečias, toliau buvęs M. S.. Tas pirmasis, kuris buvo atėjęs paprašyti cigaretės, atsistojo tarp J. M. ir L. G., pradėjo L. G. raminti. Tuo metu buvo apie 10 m. atstumu. Pamatė, kad J. M. abejomis rankomis laiko užsidengęs savo nosį. Prie pat J. M. tuo momentu stovėjo M. S.. Pagalvojo, kad M. S. sudavė J. M.. J. M. atsitraukė toliau, pasakė visiems: „išmušė keturis dantis“. Ant J. M. veido pamatė kraujo. M. S. pasakė: „aš tau ne į dantis pataikiau, o į nosį“. J. M. sakė, kad L. G. pavogė cigaretę. L. G. pajudėjo link J. M.. J. M. bėgo, o L. G. bėgo paskui, bandė įspirti J. M., ar įspyrė nematė. L. G. , M. S. ir kiti du vyrukai buvo blaivūs. L. G. stabdė šio draugas, kuris bėgo paskui L. G.. Tam vaikinui gaudant L. G. iš kažkur iškrito telefonas. Jis žino L. G. būdą, jis toks įžūlokas, bet galvojo negaus tos cigaretės ir išeis (t. 1., b. l. 80 - 82).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. parodė, kad L. G. ir M. S. pažįsta. Truputį atsimena įvykį, kuomet J. M. buvo sužalotas M. S. ir L. G.. Jo senelio mašina, kurią jis vairavo, su draugais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus, ar draugai buvo blaivūs – neprisimena. Jam sustojus L. G. nuėjo prie toliau stovėjusių asmenų grupės. Ko šis ten nuėjo – nežino. Jis ir M. S. po kažkiek laiko, bet labai greitai, irgi nuėjo paskui L. G.. Kitoje grupėje buvo J. M. ir dar vienas buvęs klasiokas D. G.. Besikalbant su J. M. draugais jis pamatė, kad M. S. kumščiu sudavė J. M. į veidą. Nuo jų stovėjo apie 1 m. atstumu, šonu į J. M. ir M. S., ir buvo susikoncentravęs į kitus asmenis. Po suduoto smūgio J. M. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Paskui chaosas įvyko. Jis stovėjo tarp J. M. ir L. G., bei M. S., kad tarp jų nekiltų konfliktas. Paskui J. M. bėga, o L. G. bėgo paskui šį. Jam (T. V.) bėgant paskui L. G., iš rankų iškrito mobiliojo ryšio telefonas. Dėl kokios priežasties kilo tas konfliktas tarp M. S. ir J. M., L. G. – nespėjo suprasti (t. 1., b. l. 86 - 88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, kad yra L. G. kaimynas, yra vaikystės draugai. M. S. yra tiesiog pažįstamas. L. G. su T. V. ir M. S. pasiėmė jį pasivažinėti po (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, prie (duomenys neskelbtini). Buvo tamsu, nelabai ką matė. Automobiliui sustojus aikštelėje, jis pirmas išlipo ir nuėjo paprašyti parūkyti pas ten buvusius asmenis. Jis stovėjo, rūkė ir išgirdo toliau nuo jo triukšmą. Nuėjo link to triukšmo prie nepažįstamų asmenų grupelės, prie kurios buvo L. G., M. S. ir T. V.. Priėjęs pamatė, kad vieno iš tos grupelės nario, kurio nepažįsta, veidas buvo kruvinas. Jis paklausė kas čia nutiko. L. G. pasakė, kad M. S. sudavė tam jaunuoliui. L. G. pasakė, kad tas jaunuolis jį, t. y. L. G., vagiu išvadino. Tarp L. G. ir to kruvino vaikino tęsėsi žodinis konfliktas. Tada L. G. pradėjo spardyti tą kraujuojančiu veidu vaikiną. Kiek kartų L. G. spyrė ir kiek kartų pataikė nežino. Jis tą vakarą buvo blaivus. Blaivūs buvo ir jo draugai (t. 1., b. l. 92 - 94).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad stovėjimo aikštelė prie (duomenys neskelbtini), neapšviesta. Aikštelę į dvi dalis dalina žalia veja, su bordiūrais. Pasak nukentėjusiojo, viešosios tvarkos pažeidimas vyko aikštelės dalyje, esančioje arčiau Šventosios upės. Ant asfalto prispjaudyta, mėtosi šiukšlės: nuorūkos, tušti gėrimų buteliai, panaudoti popieriniai kavos puodeliai. Aikštelėje, ant stulpo yra vaizdo stebėjimo kamera. 5 m atstumu nuo šio stulpo, link (duomenys neskelbtini) ir 2 m atstumu nuo bordiūro ant asfalto matomi kraujo pėdsakai, 1 X 1 cm, išsidėstę 50 X 20 cm plote. Apie 6 m atstumu nuo šio stulpo, link (duomenys neskelbtini) ir 10 cm atstumu nuo bordiūro ant asfalto matomi kraujo pėdsakai, 1 X 1 cm, išsidėstę 50 X 30 cm plote. Įvykio vietoje yra nukentėjusysis J. M., gim. 1998 m. Matosi, kad yra sumušta jo nosis. Iš nosies išbėgęs kraujas. Sumuštos lūpos ir nuskelti 4 viršutiniai ir 1 apatinis dantys. Kruvinas smakras. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ir nepaimta (t. 1., b. l. 9 - 11).

Iš kitų daiktų apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėti miesto kameromis užfiksuoti vaizdai. Kompaktiniame diske matomas vienas katalogas pavadinimu „2019-10-18 VOLVA (duomenys neskelbtini) Atidarius šį katalogą matoma, kad jame yra trys vaizdo įrašai. Peržiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „Aikštelės-Tiltas_PTZ_20191018_224603.avi“ matoma, kad vaizdo įrašo trukmė 16.34 min. Toliau matoma, kad vaizdo įraše matoma (duomenys neskelbtini), gale, prie (duomenys neskelbtini) esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Tamsus paros metas, aikštelė neapšviesta. Filmavimo kamera užfiksuotas vaizdas link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos. Toliau matoma kaip aikštelės viduryje, prie borteliais atskirtos žalios vejos ruožo, kairėje pusėje galu į filmavimo kamerą stovi lengvasis automobilis sedano tipo, tamsios spalvos, su išjungtais automobilio žibintais. Toliau matoma, kaip 20 įrašo sekundę iš dešinės aikštelės pusės privažiuoja ir dešinėje žalios vejos pusėje sustoja lengvasis automobilis sedano tipo, tamsios spalvos, su įjungtais automobilio žibintais (Toliau – automobilis Nr. 1). Automobilis sustoja galu į filmavimo kamerą. Užgesus šio automobilio žibintams, 52 vaizdo įrašo sekundę iš automobilio vairuotojo pusės galinių durelių išlipa jaunuolis vilkintis šviesios spalvos megztinį su gaubtuvu, tamsios spalvos švarkelį ir pilkos spalvos trumpas kelnes (toliau asmuo Nr. 1). Išlipęs iš automobilio asmuo Nr. 1 eina tiesiai, veidu į filmavimo kamerą. Asmens veido bruožai filmavimo kamera neužfiksuoti. 1.07 įrašo minutę asmens Nr. 1 nebesimato kameros filmavimo zonoje. 1.31 vaizdo įrašo minutė iš automobilio Nr. 1 keleivio pusės galinės sėdynės išlipa vyriškos lyties jaunuolis trumpų plaukų šukuoseną dėvintį tamsios spalvos švarkelį ir šviesios spalvos trumpas kelnes. Išlipęs asmuo (toliau asmuo Nr. 2) eina asmens Nr. 1 eita kryptimi. 1.33 įrašo minutę asmuo Nr. 2 iškelią į viršų kairę ranką ir ją pamojavęs kažką rodo. 1.41 įrašo minutę asmens Nr. 2 nebesimato kameros filmavimo zonoje. Asmens veido bruožai filmavimo kamera neužfiksuoti. 1,41 įrašo minutę iš automobilio priekinės vairuotojo vietos išlipa asmuo Nr. 3, kuris yra trumpų tamsių plaukų šukuosena, vilki tamsios spalvos kelnėmis, vilki šviesios spalvos švarkeliu. Asmuo stovi prie savo vairuoto automobilio. 1.46 įrašo minutę į filmavimo zoną grįžta asmuo Nr. 1. Jis eina nugara į filmavimo kamerą. Jis lėtai eina link automobilio, iš kurio išlipo. 1.52 vaizdo įrašo minutę iš automobilio keleivio pusės išlipa asmuo Nr. 4., dėvintis šviesios spalvos drabužius. Asmuo Nr. 4 apeina aplink automobilį iš kurio išlipą ir priėjęs sustoja prie asmens Nr. 3. 2.03 įrašo minutę asmuo Nr. 1 praeina pro automobilio kuriuo atvažiavo keleivių pusę ir nueina link aikštelės tolumoje, dešinėje pusėje stovinčio tamsios spalvos automobilio su įjungtomis automobilio šviesomis. Pusiaukelėje iš šio automobilio asmuo Nr. 3 pasuka į dešinę pusę ir asmens filmavimo kamera nebefiksuoja. Tuo metu asmenys Nr. 3 ir Nr. 4 stovi prie automobilio, su kuriuo atvažiavo. 2.38 įrašo minutę asmuo Nr. 4 atsisėda į automobilio vairuotojo vietą ir išlipa 4 įrašo minutę. 4.57 įrašo minutę asmenys Nr. 3 ir 4, laikydami rankas drabužių kišenėse, neskubėdami eina į filmavimo kameros pusę, keliu, kuriuo prieš tai ėjo asmuo Nr. 2. 5.09 įrašo minutę šie asmenys įraše nebematomi. Pro aikštelė tiesiai link pėsčiųjų tilto per Šventosios pusė praeina du asmenys. 6.20 įrašo minutę į filmavimo kameros zoną nugara į filmavimo kamerą lėtu žingsniu grįžta asmuo Nr. 3. Jis prieina prie automobilio, kuriuo atvažiavo galo ir 6.34 įrašo minutę apsisuka ir eina link filmavimo kameros prie tuo metu į filmavimo kameros zoną grįžusio ir nugara į filmavimo kamerą einančio asmens Nr. 5 (vilkinčio tamsios spalvos drabužiais). Tarp asmens Nr. 3 ir Nr. 5 stovinčių vienas priešais kitą per maždaug lengvojo automobilio ilgio plotą vyksta pokalbis. 6.56 įrašo minutę asmenys nusisuka vienas nuo kito ir pasuka į skirtingas puses. 6.59 įrašo minutę asmuo Nr. 3 atsisuka į asmens nr. 5 pusę ir laikydamas rankas kišenėse eina link asmens Nr. 5. Pusiaukelėje šia asmeniui kelią pastoja, tai yra veidu į jį atsistoja kažkoks asmuo, kuris rankomis laiko už asmens Nr. 3 striukės krūtinės aukštyje. 7.05 vaizdas įrašo minutę matomas vaizdas – kairėje pusėje stovi asmuo Nr. 5 su telefonu (šviečia telefono ekranas) rankose, toliau kažkoks asmuo laikantis už asmens Nr. 3 drabužių ir dešinėje pusėje link šių asmenų artėjantis asmuo Nr. 1. 7.07 vaizdo įrašo minutę kažkoks asmuo paleidžia asmenį Nr. 3, o asmuo Nr. 1 prieina prie asmens Nr. 5. Asmuo eina atbulas nuo priešais jį einančio asmens Nr. 1. Asmuo Nr. 5 eina nugara į filmavimo kameros pusę, rankoje laiko šviečiantį mobiliojo ryšio telefoną. 7.16 įrašo minutę asmenų Nr. 5 ir Nr. 1 vaizdo įraše nesimato. Paskui juos nueina kažkoks asmuo ir asmuo Nr. 3. 7.22 vaizdo įrašo minutę šių asmenų vaizdo įraše nesimato. Toliau matoma, kaip 9.59; 10.18; 11;13 įrašo minutėmis iš aikštelės gilumos išvažiuoja lengvieji automobiliai. 11.13 įrašo minutę prie automobilio kuriuo atvyko lėtai eina asmuo Nr. 3. 11.28 įrašo minutę asmuo Nr. 3 atsisėdą į automobilio vairuotojo pusės galinę sėdynę ir užsidaro automobilio dureles. 14.02 įrašo minutę prie automobilio grįžta asmuo Nr. 2. 14.40 įrašo minutę prie automobilio grįžta asmuo Nr. 4. Automobiliui Nr. 1 įsijungus automobilio šviesas, prie automobilio grįžo asmuo Nr. 1. 15.57 įrašo minutę automobilis Nr. 1 išvažiuoja iš aikštelės. Antrajam ir trečiajame vaizdo įrašuose užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini), esančiu automobilių tiltu per šventosios upę važiuoja lengvieji automobiliai (t. 1., b. l. 22 – 24).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3742/2019(01) nustatyta, kad dėl J. M. nustatytų sužalojimų: poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, 11, 12, 13, 21 ir 44 dantų vainikų lūžių, nosikaulių lūžio, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kurių poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, 11, 12, 13, 21 ir 44 dantų vainikų lūžiai ir nosikaulių lūžis galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, bei poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, 11, 12, 13, 21 ir 44 dantų vainikų lūžiai ir nosikaulių lūžis vertinant visumoje, dėl nosikaulių lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų pobūdis ir makromorfologiniai požymiai neprieštarauja tiriamojo nurodytam jų padarymo būdui ir laikui, t. y. sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-10-18 sudavus vieną smūgį kumščiu į nosies – burnos sritį, o poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo atsirasti įspiriant (t. 1., b. l. 41 - 43).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis, kurių 7 punkte yra nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti L. G. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir M. S. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 38 straipsnio 1 dalyje. Remiantis kaltinamųjų parodymais teismo posėdžio metu, bei ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo J. M., liudytojų V. Ž., M. D., A. T., D. G., P. R., T. V., D. P. parodymais, miesto kamerų užfiksuotų vaizdų apžiūros protokolu, bei kita byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2019 m. spalio 18 d., apie 22 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), tarp L. G. ir J. M. kilo žodinis konfliktas, nes J. M. apkaltino L. G. elektroninės cigaretės vagyste, o remiantis D. G. parodymais, jai esant pas jį, L. G. įsižeidė, prasidėjo žodinis konfliktas. Prie konfliktuojančių priėjo M. S., atvykęs į įvykio vietą kartu su L. G., ir tyčia sudavė J. M. į veidą. L. G. ir M. S. išeinant iš įvykio vietos, nukentėjusiajam einant paskui ir priekaištaujant dėl sužalojimo ir dėl elektroninės cigaretės vagystės, L. G. apsisuko ir tyčia, ne mažiau penkių kartų įspyrė J. M. į kojas ir vieną kartą į dešinę ranką, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam J. M. poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, o kaip konstatuota specialisto išvadoje (t. 1., b. l. 41-43), dėl poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje nežymiai sutrikdė sveikatą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam J. M. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, 11, 12, 13, 21 ir 44 dantų vainikų lūžiai ir nosikaulių lūžis vertinant visumoje, dėl nosikaulių lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo M. S. tyčinio smurtinio veiksmo – vieno smūgio kumščiu į nukentėjusiojo J. M. veidą, kilo BK 138 straipsnyje numatyti padariniai. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tyčia. Naudodamas smurtą nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu, kaltinamasis M. S. turėjo suprasti, kad suduodamas smūgį į veidą nukentėjusiajam, jis kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ir nukentėjusiajam gali būti padarytas neapibrėžto dydžio sveikatos sutrikdymas, ir nors nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis nesiekė ir nenorėjo, t. y. padarinių, numatytų BK 138 straipsnyje, atžvilgiu, kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, tačiau jis sąmoningai leido kilti šiame baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė, esant netiesioginei tyčiai.

Remiantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, vertinant tas aplinkybes, kad konfliktas asmeninio pobūdžio, įvyko tamsiu paros metu, nebuvo nustatyta, kad būtų buvusi sutrikdyta vieša tvarka, visuomenės rimtis, teismas daro išvadą, kad L. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad L. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams (t. 1., b. l. 117-118). Teismas nustatė dvi kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu nuosekliai pripažino kaltę dėl smurto, bei dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusius sužalojimus sužalojimus, nurodytus Specialisto išvadoje, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsiprašė nukentėjusiojo, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1., b. l. 119-120), duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra. L. G. parodė, kad gyvena su tėvais, mokosi (duomenys neskelbtini).

Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Taip pat tai, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu (dalimis (aktuali BK redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu: 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-653, TAR 2017, Nr. 2017-15859), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš byloje esančios pažymo apie darbuotoją matyti, jog L. G. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gruodžio 19 d. (t. 1., b. l. 149), darbe buvo charakterizuojamas teigiamai (t. 1., b. l. 149). Teismo posėdžio metu L. G. parodė, jog yra sportininkas, iš byloje pateiktos informacijos matyti, jog jis ne kartą apdovanotas už pasiekimus (duomenys neskelbtini), gauta (duomenys neskelbtini) padėka už sėkmingą pasirodymą (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 150 – 152).

Įvertinus nurodytas bylos aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad nusikalstamą L. G. padarė būdamas teistas, šio nuosprendžio priėmimo metu jis yra 2020 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą nuteistas laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant, todėl nors yra nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, L. G. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant lygų sankcijoje nustatytam vidurkiui. Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu, L. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirta bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, skirta 2020 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei aptartas reikšmingas bylai aplinkybes, į jauną kaltinamojo amžių, menką socialinę brandą, sveikatos būklę, į tai, kad L. G. neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, savo elgesį įvertino kritiškai, kitas aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu (aktuali redakcija 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1861 (Žin., 2012, Nr. 5-138), L. G. bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, skiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. S. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, savo elgesį vertino neigiamai. Nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido, atlygino žalą Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms už nukentėjusiojo gydymą pagal pateiktą ieškinį (t. 1., b. l. 108-110), taip pat atlygino žalą nukentėjusiajam J. M. pagal susitarimą, pateiktą byloje (t. 2., b. l. 90), parodė, jog iš savo elgesio išvadas pasidarė, tokių klaidų nekartos, turi tikslą ateitį sieti su kariuomene, todėl yra motyvuotas nebenusižengti teisės aktų reikalavimams, laikytis visuomenėje nusistovėjusių socialinių normų. Iš bylos medžiagos nustatyta, M. S. anksčiau neteistas (t. 1., b. l. 157), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (t. 1., b. l. 158-161), duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra. 2019 m. spalio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. atliko privalomąją karo tarnybą (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 57), charakterizuojamas teigiamai (t. 1., b. l. 162). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos M. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas M. S. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam J. M. susitaikius.

V. Civiliniai ieškiniai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 63,41 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo J. M. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. (t. 1., b. l. 99-103). Žala buvo atlyginta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 108-110), todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo. Esant šioms aplinkybėms, civilinės ieškovės atsisakymas civilinio ieškinio priimtinas ir byla dalyje dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinio nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. M. yra pateikęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš kaltinamųjų turtinės žalos 160 eurų ir 3 500 neturtinės žalos (t. 1., b. l. 41-46). Teismo posėdžio metu pateiktas taikus susitarimas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam J. M. kaltinamasis L. G. atlygino 375,00 eurų neturtinę žalą ir advokato išlaidas 125,00 eurų – iš viso 500,00 eurų, o kaltinamasis M. S. nukentėjusiajam J. M. atlygino 161,00 eurų turtinę žalą, advokato išlaidas 125,00 eurų ir neturtinę žalą 1 464,00 eurų – iš viso 1 750 eurų. Nukentėjęs J. M. pripažįsta, kad jam pilnai turtinė ir neturtinė žala, ir advokato išlaidos yra atlyginta ir kaltinamiesiems L. G. ir M. S. pretenzijų neturi ir ateityje neturės, sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamojo M. S. atžvilgiu būtų nutraukta pagal BK 38 str., jiems susitaikius (t. 2., b. l. 90). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina, o tvirtintinas tarp J. M. ir kaltinamųjų L. G. ir M. S. 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudarytas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo.

VI. Kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas su Ukmergės miesto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotu įrašu (t. 1., b. l. 25), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.

Kardomosios priemonės skirtos nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, skiriant ją atlikti atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinti L. G. paskirtą bausmę 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su dalimi bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, į bausmės laiką įskaitant visiškai atliktą bausmę pagal 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą, ir skirti L. G. galutinę bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-653, TAR 2017, Nr. 2017-15859) L. G. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. G. skirti pareigas:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

- mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su mokymusi arba darbu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju J. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl J. M. civilinio ieškinio nutraukti ir patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 25 d. susitarimą, sudarytą tarp nukentėjusiojo J. M. ir kaltinamųjų L. G. bei M. S., kuriuo nukentėjęs J. M. pripažįsta, kad jam pilnai turtinė ir neturtinė žala, ir advokato išlaidos yra atlyginta ir kaltinamiesiems L. G. ir M. S. pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymą priimti ir baudžiamąją bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 puntu, vaizdo įrašą, esantį optiniame diske (CD 1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti M. S., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė