- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- II-1-1007/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00103-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Nukentėjusysis
- S. D.
- Advokatai
- Juta Kareivė
dalyvaujant nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato – atstovui Nerijui Grigorevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – S. N. – skundą dėl ne teismo tvarka Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 1 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Skundu S. N. teismo prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodė, jog su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta įrodymų dėl jos kaltės, nebuvo atliekamas aplinkybių tyrimas. Skundą padavusio asmens vertinimu, būtent kito eismo įvykio dalyvio elgesys buvo keliantis pavojų ir dėl to elgesio įvyko eismo įvykis, be to, pagal įvykio aplinkybes, ji neatliko lenkimo manevro (neatitinka lenkimo kelyje apibrėžimo, traktorius važiavo šalikele), o ištisinės linijos kirtimas dėl to yra tik išvestinė prielaida (neįrodyta), todėl protokole aprašyta pažeidimo esmė, o tuo pačiu ir priežastis skirti nuobaudą, nepasitvirtino.
Nurodė, jog jai priartėjus iš galo prie traktoriaus su priekaba, jis sulėtino greitį ir pasuko važiuoti kelkraščiu. Jo važiavimo greitis buvo mažesnis negu 30 km/h. Tas jai buvo akivaizdu, nes artėdama prie traktoriaus, iš anksto ėmė stabdyti, o prieš atliekant lenkimo manevrą, automobilį buvo sulėtinusi iki 40 km/h greičio. Sulėtino automobilį stengdamasi suprasti traktoriaus vairuotojo elgesį kelyje, o ji toje situacijoje negalėjo kitaip suprasti, kaip atitinkantį KET 113 punkto reikalavimus, pagal kuriuos yra numatyta pareiga kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojančiam vairuotojui (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukiant kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jo susikaupusias transporto priemones. S. N. nurodė, jog ji manė, kad traktoriaus vairuotojas būtent tokį veiksmą ir atliko, o ji pravažiuodama jį, nebūtų trukdžiusi prasilenkti su priešinga kryptimi atvažiuojančiomis transporto priemonėmis (traktorius važiavo kelkraščiu). Pravažiuodama traktorių įsitikino, kad kitų eismo dalyvių nėra nei priešais, nei už jos, o kelio matomumas yra geras; rodė posūkio signalą, o traktorius jo nerodė. Ėmė apvažiuoti traktorių, kai jis prieš kelio ženklais nepažymėtą sankryžą (kelią į laukus) šalikelėje beveik sustojo. Pravažiuodama buvo įpusėjusi jo priekabą, kai jis staigiai pasuko į kairę pusę. Mėgino išvengti smūgio taip pat sukdama į kairę pusę, tačiau automobilis atsitrenkė į traktoriaus galinį ratą.
Nurodė, jog jei traktorius ketino sukti į kairę, tai jis privalėjo rodyti posūkio ženklą, bei manevrą atlikti pasitraukus prie pat važiuojamosios dalies krašto, o jei dėl savo gabaritų negali pasisukti iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto, tačiau su sąlyga, jeigu tai nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tokia sąlyga išpildyta nebuvo, nes prieš susidūrimą ji jau važiavo lygiagrečiai traktoriui (traktorius buvo su priekaba, o susidūrimas vyko į traktoriaus galinį ratą). Nerodydamas posūkio signalo ir staiga sukdamasis į kairę, traktorius ją suklaidino ir taip sukėlė realų pavojų, kas buvo esminė priežastis įvykiui kilti.
Nurodė, jog jos atliktas kelkraščiu važiuojančio traktoriaus pravažiavimo manevras neatitinka lenkimo kelyje sąvokos ir neatitinka ANK 417 str. 1 d. nurodytos veikos, už ką ji nubausta. Kaip supranta, jos nusižengimą lėmė galimas ištisinės linijos kirtimas. KET 3 priedo 1.1. p. įtvirtinamas draudimas važiuoti priešpriešinio eismo juosta ar į ją įvažiuoti. Priešpriešinio eismo juosta tikrai nevažiavo, o ar į ją bent iš dalies įvažiavo ji asmeniškai nėra tikra, o jei ir galėjo, tai itin nežymiai. Bet kuriuo atveju, ištisinės linijos kirtimas yra išvestinė išvada dėl to, kad susidūrimas įvyko neva lenkiant traktorių, tačiau tokios aplinkybės nėra patvirtintos tiesioginiais įrodymais – kelkraščiu itin lėtai važiuojantis traktorius jai buvo kliūtis kelyje, kurią turėjo saugiai apvažiuoti: sulėtino greitį, įsitikino, kad nėra kitų transporto priemonių priekyje ir už jos.
Nurodė, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai sulaukė medikų, įsitikino, kad nėra sužeistų asmenų, nesprendė dėl dalyvių kaltės, neužfiksavo įvykio vietos ir kitų faktinių aplinkybių, dalyvių paaiškinimų, liudytojų parodymų, įvykio dalyviams pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir išvyko. Įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Policijos pareigūnai nenustatė jokių įvykio aplinkybių – įvykio vietos, reljefo, kelio ženklinimo, neišmatavo atstumų, automobilių padėties, smūgio vietos, ar traktorius važiavo su priekaba ir kt. Pareigūnas, priėmęs skundžiamą sprendimą dėl kaltės klausimo, neturėjo jokių duomenų byloje, tik įvykio suvestinę (kortelę), kuri, skundą padavusio asmens vertinimu, nėra pagrindu spręsti kaltės klausimo. Įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno tarnybinis pranešimas apie įvykio aplinkybes buvo surašytas tik 2018-09-21. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo atliktas visapusiškas ir objektyvus, nešališkas tyrimas (b. l. 3–6).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo S. N. nurodė, jog skundą palaiko, prašo teismo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. nuvyko į medicinos įstaigą neurologo konsultacijai, nes vaikams nuo eismo įvykio metu patirto šoko pasireiškė padariniai, baimės jausmas. Medikai sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, nenustatė. Jai medikai pasakė, kad apie jų apsilankymą privalo pranešti policijai, tačiau ji nežino, ar tai buvo padaryta. Nurodė, jog, jos nuomone, nereikalinga į bylą išreikalauti medicininius dokumentus ar atlikti specialų tyrimą dėl sužalojimų nustatymo. Patikslino, jog ji kurį laiką važiavo paskui traktorių, kai jis važiavo šalikele, ji suprato, kad jis ją praleidžia, pradėjo rodyti posūkį ir pradėjo po truputi išvažinėti, traktoriaus priekabą buvo beveik aplenkusi, kai traktorius staiga pradėjo sukti. Nurodė, kad nesutinka su liudytojų policijos pareigūnų parodymais, nes ji nesakė, kad lenkė, ji sakė, kad ją suklaidino, nes ji traktorių norėjo apvažiuoti kaip kliūtį kelyje. Sutinka, kad įvykio vietoje yra ištisinė linija, tačiau yra ir punktyrinė linija. Nurodė, kad jei ir galėjo kirsti ištisinę liniją, tai tik ne visu automobiliu, o jo viena puse. Supranta, kad negalėjo lenkti esant punktyrinei linijai, tačiau ji jau nurodė, jog manė, kad traktorius ją praleidžia, kaip numatyta KET taisyklėse, kad jeigu transporto priemonė važiuoja mažesniu nei vidutiniu leistinu greičiu, jis privalo praleisti už jo esančias kitas transporto priemones. Tačiau nurodė sutinkanti, kad jei vadovaujantis šia KET taisykle traktorius ją būtų praleidęs, jį pravažiuodama ji nebūtų galėjusi kirsti ištisinės linijos. Patikslino, kad kreipėsi į teismą, nes mano, kad dėl eismo įvykio yra nekalta arba dėl eismo įvykio yra kalti abu vairuotojai.
2019 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko anksčiau teismui duotus parodymus. Mano, kad dėl eismo įvykio kalta ne tik ji, bet ir traktoriaus vairuotojas. Galbūt ji kirto ištisinę liniją, tačiau ne visu automobiliu, o tik jo dalimi, tačiau dėl eismo įvykio kaltas traktorius, nes jis jai buvo kliūtis kelyje ir ji norėjo jį apvažiuoti. Traktoriaus vairuotojas važiavo šalikele, nerodė posūkio signalo ir kai ji pradėjo jį apvažiuoti, buvo įpusėjusi jį lenkti, jis pradėjo staiga sukti į kairę ir dėl to įvyko eismo įvykis. Atsakydama į klausimus patikslino, kad traktorius važiavo apie 30 km/h greičiu ir kai jis pasuko į šalikėlę, ji pamanė, kad jis nori ją praleisti, todėl pradėjo jį apvažinėti. Vadovavosi KET taisykle, jog lėčiau važiuojanti transporto priemonė turi prielaidą praleisti greičiau važiuojančias transporto priemones, tikslaus KET punkto nežino. Važiuodama stebėjo kelio ženklus, įvykio vietoje yra kelias posūkis, galiojančių kelio ženklų nebuvo, buvo kelio ženklinimas siaura ištisinė linija. Sutinka, jog įvykio vietoje lenkti draudžiama, tačiau ji traktorių apvažinėjo. Apvažinėti ir lenkti, skundą padavusio asmens nuomone, yra skirtingi veiksmai, nes apvažinėti reiškia apvažiuoti kitą automobilį visu automobiliu neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, o lenkti – išvažiuoti visu automobiliu. Įvertinusi kelio ir traktoriaus, automobilio išmatavimus, ji turėjo apie vieną metrą pločio savo juostoje, todėl į priešpriešinio eismo juostą buvo išvažiavusi tik viena automobilio puse, nėra tikra, kad kirto ištisinę liniją, nes ji pradėjo lenkti esant punktyrinei linijai. Kadangi ji manė, kad traktorius ją praleidžia, ji pamanė, kad tai tinkama vieta tai padaryti. Mano, kad būtų spėjusi esant punktyrinei linijai grįžti į savo eismo juostą, jei traktorius nebūtų staiga sukęs. Atsakydama į klausimus nurodė, jog traktorius nuvažiavo į griovį prieš nuovažą, į kurią jis suko. Ji važiavo 40-50 km/h greičiu, jį lėtino, traktorius važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas teismui pateikė 2018 m. spalio 29 d. atsiliepimą į skundą, kuriuo teismo prašė S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Nurodė, jog S. N. 2018 m. liepos mėn. 26 d. 18 val. 11 min., Akmenės rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), kur kiekviena kryptimi įrengta po vieną eismo juostą, ir atkarpoje, kur eismo juostas skiria ištisinė ženklinimo linija Nr. 1.1., kirto šią ženklinimo liniją, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą ir sukėlė realią grėsmę mažamečių keleivių saugumui. Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriuje nurodoma, jog siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta: žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Taigi, šią kelių horizontaliojo ženklinimo liniją kirsti draudžiama, kaip ir draudžiama paženklintame ruože važiuoti priešpriešine eismo juosta. Nagrinėjamu atveju, atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta kirtęs priešingus transporto srautus skiriančią važiuojamosios dalies horizontaliojo ženklinimo liniją, tai patvirtina ir savo skunde, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, jos atžvilgiu taikyta ne dėl kaltės eismo įvykyje, o būtent už kelių horizontaliojo ženklinimo reikalavimų nesilaikymą, kas nagrinėjamu atveju pasireiškė ir materialiosiomis pasekmėmis (b. l. 52).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovas prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki nuovažos, į kurią ketino suktis traktorius, yra 15,80 metrų, priekabos ilgis – 5,50 m, traktoriaus – 4 metrai, bendras ilgis apie 11,50 metrų. Atsižvelgiant į tai, kad punktyrinės linijos ilgis 15,80 metrų ir transporto priemonės junginio – 11,50 metrų, į tai kad transporto priemonių junginys po eismo įvykio įvažiavo į griovį iki nuovažos, daro pagrįstą prielaidą, kad S. N. transporto priemonių junginio lenkimą atliko ne per punktyrinę liniją, o tai padarė kirsdama ištisinę ženklinimo liniją. Kadangi traktorius nuvažiavo į griovį dar iki nuovažos, į kurią suko, tai rodo, kad traktorius sukdamas kairėn nesilaikė taisyklės, kad sukant į kelią ar išvažiuojant iš jo, draudžiama įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, todėl mano, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai. Taigi, dėl to, kad kirto ištisinę liniją, S. N. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. D. prašė teismo S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2018 m. liepos 26 d. apie 18.00 val. jis J. R. vairuojamu automobiliu vyko iš Viekšnių ir pamatė eismo įvykį, suprato, kad jame dalyvauja jo traktorius. Pamatė, kad jo traktorius sukdamas į lauko keliuką nuvažiavo į griovį, o policija aiškinasi įvykio aplinkybes. Paties eismo įvykio nematė. Pamatęs įvykio vietą, jis suprato, kad dėl eismo įvykio kalta lengvojo automobilio vairuotoja, nes ji važiavo per ištisinę liniją, o vėliau ji ir pati pripažino, kad yra kalta. Tas aplinkybes vairuotoja pasakė girdint policijos pareigūnams. Vairuotojos vyras vadovavo deklaracijos pildymui, jis joje nepasirašė, pasirašė traktoriaus vairuotojas. Mano, kad traktorius jau buvo įsukęs į keliuką, traktoriaus ilgis apie 4 metrai. Nurodė, kad traktoriaus bendras ilgis apie 12 metrų, jam nebuvo reikalinga suktis link kelkraščio, kuris yra apie vieno metro pločio, nes įvykio vietoje punktyrinė linija yra apie 15 metrų ir jos užtenka tiesiogiai suktis, nes traktoriaus ir priekabos bendras ilgis yra apie 12 metrų. Automobilis trenkėsi į traktoriaus užpakalinį ratą, nuo smūgio priekabą susuko. Matė, kad po eismo įvykio traktoriaus posūkis veikė, priekabos neveikė, nes eismo įvykio metu buvo ištraukti laidai. Eismo įvykio metu transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos, draustos. Eismo įvykio metu buvo apgadintas traktoriaus užpakalinės dalies pusašis, užpakalinis ratas, guma. Žala apie 600 Eur. Neatlyginta, nes po draudiko atstovo apsilankymo, pokalbio su juo, jis žalos atlyginimo nebereikalavo. Po eismo įvykio bendravo su vairuotoju, jis paaiškino, kad suko į lauko keliuką, rodė posūkį, pasuko ir jam įtrenkė.
Nukentėjusiojo S. D. įgaliota atstovė advokatė Juta Kareivė prašė teismo S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog bylos medžiaga, liudytojų parodymai patvirtina, jog S. N. patraukta administracinėn atsakomybėn pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, jog dirbo pas ūkininką S. D.. Įvykio dieną, Kuršėnuose pridavęs grūdus, traktoriumi 1225 Belarus, su kamazine priekaba, priklausančiu ūkininkui S. D., pro Kairiškius plentu parvažiavo iš Kuršėnų, sukosi į kairę, lauko keliuką, ten yra toks posūkis, ištisinė linija, rodė posūkį, įsitikino, kad priekyje automobilių nėra, taip pat pažiūrėjęs pro galinį veidrodėlį nematė automobiliu važiuojančių ir už galo, jau sukosi į lauko keliuką, buvo beįvažiuojantis į jį, traktorius jau buvo priešingo eismo juostoje, kai pajuto smūgį į galinį ratą ir jį nustūmė į griovį, apsuko traktorių su priekaba, ją užlaužė. Nurodė, jog traktorius ir priekaba buvo techniškai tvarkingi, drausti. Ties lauko keliuku yra punktyrinė linija, leidžianti jam suktis, ją ir kirto, kitas automobilis prieš trenkdamasis į jį, kirto ištisinę liniją. Iki posūkio važiavo 20-30 km/h greičiu, nes traktorius tokiu greičiu ir tevažiuoja, prieš posūkį dar sulėtino. Yra įsitikinęs, jog posūkį rodė, jis veikė, nes traktoriumi su priekaba važinėjo po miestą. Stebėjo vaizdą pro galinį veidrodėlį, tačiau gale važiuojančio automobilio nebuvo, taip pat nematė ir jį lenkiančio automobilio, mano, kad galėjo ir nematyti, nes ji galėjo atvažiuoti iš posūkio, paaiškino, jog įvykio vietoje kelias lenktas (vingis). Netoli įvykio vietos yra gyvenamasis namas. Prieš sukdamas į šalikėlę, dešinę pusę, nesitraukė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, lengvasis automobilis taip pat nuvažiavo į griovį. Buvo sugadintas traktoriaus tiltas, trūko pusašis. Į įvykio vietą atvyko policija, greitosios pagalbos ekipažas, iki tol su kito automobilio vairuotoja nekalbėjo, atvyko vairuotojos tėvai, vėliau vairuotojos vyras. Vėliau į eismo įvykio atvažiavo S. D.. Įvykio vietoje jis bendravo su policijos pareigūnais, jie patikrino jo blaivumą, transporto priemonės dokumentus, apžiūrėjo jo sugadinimus. Policijos pareigūnams paaiškinimų neteikė nei raštu, nei žodžiu. Visi aplinkui kalbėjo, kad visiems viskas aišku, jog kalta kito automobilio vairuotoja, nes kirto ištisinę liniją, dar iš posūkio, kas taip sakė, negali pasakyti, tačiau po įvykio jam bei kitiems aplinkiniams buvo aišku, kad kalta lengvojo automobilio vairuotoja. Policijos pareigūnai jam nurodė, kad viskas aišku, kalta kito automobilio vairuotoja. Kito automobilio vairuotojos vyras pildė deklaraciją, dalyvavo ir šeimininkas S. D., jis joje pasirašė. Pildant niekas nekalbėjo dėl kaltės, tačiau jis suprato, kad kalta kito automobilio vairuotoja. Ji pasakė, kad ji kalta dėl eismo įvykio, nes stabdyti nestabdė, tiesiai dėjo. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog dėl priekabos gabaritų transporto priemonei važiuojant už priekabos, jis negalėtų jos matyti per galinio vaizdo veidrodėlį, tačiau ją pamatytų per šoninio vaizdo veidrodėlius, kai transporto priemonė jį lenktų. Patikslino, jog jis stebėjo vaizdą ir per šoninius veidrodžius, transporto priemonės nematė. Patikslino, kad iki policijos pareigūnų atvykimo veikė traktoriaus posūkio signalas, švyturėlis, tačiau priekabos posūkio signalas neveikė, nes eismo įvykio metu buvo nutraukti laidai.
Liudytoja D. L. nurodė, jog įvykio dieną, apie 17 val. buvo namuose, pro langą matė (stebėjo) keliu link Tryškių lėtai važiuojantį traktorių, kuris ties jų įvažiavimu beveik sustojo dešiniame kelkraštyje, o iš paskos jo važiavusi mašina, traktoriui beveik sustojus, gal kažkiek judant, pradėjo jį lenkti, traktorius staiga pradėjo suko į kairę ir tada įvyko avarija. Po to ji su vyru išbėgo pažiūrėti kas atsitiko. Jų namas yra apie 100 metrų atstumu nuo įvykio vietos, aplink yra pieva. Stebėdama traktorių ji matė jo kabiną, priekabą, tačiau ar jis rodė posūkį ji tikrai nematė, kairiojo šono ji negalėjo matyti ir nematė, ji stebėjo bendrą vaizdą. Patikslino, jog lengvasis automobilis judėjo šiek tiek greičiau, artėdamas prie traktoriaus taip pat lėtino greitį, priartėjęs prie traktoriaus kažkurį tai atstumą kartu važiavo lėtai paskui traktorių, ir traktoriui sulėtinus greitį, beveik visiškai sustojus, pradėjo jį lenkti. Stebint transporto priemones jos galėjo nuvažiuoti apie 50 metrų. Prieš sukdamas traktorius pasitraukė į dešinę pusę, į šalikėlę. Toje vietoje yra apie 50 cm pločio šalikelė, žvyras. Atbėgusi į įvykio vietą pamatė sustojusį automobilį, jauną vyrą, kuris skambino policijai, jauna moteris sėdėjo su vaikais šalikelėje, vaikai verkė. Atvykus policijai, ji jiems papasakojo tai ką matė. Nežino ką apie įvykį aiškino vairuotojai, nes nesiklausė, labiau rūpinosi vaikais. Būdama įvykio vietoje matė, jog traktoriaus posūkio signalas neveikia. Prisimena, jog girdėjo kaip policijos pareigūnas klausė traktoriaus vairuotojo, ar rodei posūkį, jis pasakė, kad rodė ir policijos pareigūnas paprašė įjungti posūkio signalą, vėliau paklausė, kodėl neveikia, vairuotojas atsakė, kad eismo įvykio metu nutraukė laidus. Įvykio vietoje yra ištisinė juosta ir punktyrinė ties jų įvažiavimu. Kelias nėra toks platus, todėl mano, kad toje vietoje lenkiant traktorių, lengvoji transporto priemonės bent vienu ratu turėjo kirsti ištisinę liniją ir įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.
Liudytojas Arūnas Balčiūnas nurodė, kad įvykio dieną kartu su kolege dirbo Ventos mieste, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Nuvyko į įvykio vietą, pamatė, kad susidūrė traktorius ir lengvasis automobilis, kurie apgadinti, sėdinčią moterį su vaikais, medikai jau buvo iškviesti. Apžiūrėjo įvykio vietą, paklausė, kas atsitiko. Nustatė, kad moteris lenkė, pati tai jam pasakė, tuo momentu traktorius pradėjo suktis į kairę ir jai nebebuvo kur dingti, ji trenkėsi į traktorių. Procesinių dokumentų nerašė, su eismo dalyviais bendravo žodžiu. Su lengvojo automobilio vairuotoja bendravo jis, ji jam paaiškino, kad važiavo paskui traktorių, pradėjo jį lenkti ir tuo momentu traktorius pasuko į kairę ir jai nebuvo kur dingti, ji trenkėsi į traktorių. Traktoriaus vairuotojas jam paaiškino, kad suko į kairę, automobilių nematė, ir staiga pajuto smūgį. Įvykio vietoje draudžiama lenkti, nes yra kelio ženklinimas – ištisinė juosta, kelias dviejų juostų, danga – asfaltas. Nežino, ar įvykio vietoje buvo galiojančių kelio ženklų. Jis apžiūrėjo transporto priemones, traktorius buvo priekiu griovyje, priekaba ant kelio, susukta. Kairėje pusėje, jei gerai prisimena, priekiu į kelią buvo lengvasis automobilis, jo priekis buvo sugadintas. Apžiūrėjo traktoriaus apgadinimus, matė, jog priekabos ir traktoriaus jungtis naujai išlūžusi, ištrūkę laidai. Ar veikė traktoriaus posūkio signalas, tiksliai nebegali pasakyti. Su eismo dalyviais bendravo apie tai, kas kaltas dėl eismo įvykio. Lengvojo automobilio vairuotoja jo klausė, kas jai dabar bus, kad ji lenkė neleistinoje vietoje, jis paaiškino, kad jei ji sutinka su įvykiu, bus pildoma deklaracija ir draudimas apmokės patirtą žalą. Ji jam neprieštaravo, klausimų neuždavė. Medikams apžiūrėjus keleivius, lengvojo automobilio vairuotojai sutikus, jog dėl eismo įvykio kalta ji, tolimesni veiksmai nebuvo atliekami, eismo dalyviai nutarė pildyti deklaraciją, ją pildant policija nebedalyvavo, išvyko iš įvykio vietos. Iš karto po įvykio jis suvedė duomenis į duomenų bazę, vėliau surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė įvykio vietoje nustatytas duomenų bazėje įrašytas faktines aplinkybes. Liudytojo vertinimu, jei traktorius prieš sukdamas būtų pasitraukęs į dešinį kelkraštį, lengvoji transporto priemonė nebūtų jo pravažiavusi savo eismo juosta, neišvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą.
Liudytoja Aušrinė Šarauskienė nurodė, kad dirbo su kolega ir gavo pranešimą, kad kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis. Nuvykę į įvykio vietą pamatė nuo kelio nuvažiavusį, griovyje esantį pilkos spalvos Opel automobilį ir į keliuką įsukusį traktorių, taip pat šoko ištiktą moterį su dvejais mažamečiais vaikais ir šalia jos, kaip suprato, buvo moters mama. Lengvojo automobilio vairuotojos paklausė, kas nutiko, moteris jai paaiškino, kad ji rodė posūkį, norėjo lenkti traktorių, tačiau traktorius pasuko ir ji nespėjo sustabdyti, atsitrenkė į traktoriaus ratą. Įvykio vietoje ji pirmiausia rūpinosi vaikais. Apžiūrėjo įvykio vietą, matė kad joje yra kelio juosta, jokių kitų ženklų nebuvo. Atvykus medikams, ji liko lauke, reguliavo eismą, su lengvojo automobilio vairuotoja policijos automobilyje bendravo kolega, pildė dokumentus, kokius nežino. Vėliau į įvykio vietą atvyko vairuotojos vyras. Lauke girdėjo, kaip lengvojo automobilio vairuotoja sakė, kad ji rodė posūkio signalą, traktorius nerodė. Ji dalyvavo apžiūrint traktorių ir priekabą, matė, kad yra ką tik nutraukti priekabos laidai. Ar traktoriaus vairuotojas rodė posūkio signalą, negali pasakyti, nes įvykio nematė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu 2018 m. spalio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-1113-2018 S. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 30 Eur bauda dėl to, jog ji 2018 m. liepos 26 d. 18.11 val., Akmenės rajono savivaldybės rajoniniame kelyje, vairuodama transporto priemonę lenkdama priekyje važiuojančią transporto priemonę kirto ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingus transporto priemonių judėjimo srautus, dėl ko trenkėsi į važiuojančios priekyje ir sukančios kairėn transporto priemonės kairįjį šoną, eismo įvykio metu lenkiančiojoje transporto priemonėje vežami mažamečiai vaikai perduoti medikų apžiūrai, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punktą (b. l. 28–29).
Iš viešai skelbiamos informacijos http://www.maps.lt/map/, 2018 m. gruodžio 13 d. eismo įvykio vietos schemos (b. l. 115), 2018 m. gruodžio 13 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentele (b. l. 119–134) matyti, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), ties išvažiavimu ir/ar įvažiavimu iš kelio į šalia esančią teritoriją (lauką).
Teismo vertinimu, ši vieta nelaikytina sankryža, nes pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 61 dalies nuostatas, sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų.
Žemesnės instancijos teismas
Minėtoje kelio ruože galiojančių kelio ženklų nebuvo, asfaltuota 6,10 metrų pločio važiuojamoji kelio dalis suskirstyta į dvi 3,05 metrų pločio priešingų krypčių eismo juostas horizontaliojo ženklinimo linija – siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia važiuoti priešpriešinio eismo juosta (KET 3 priedo 1.1. punktas), bei ties įvažiavimu į lauko teritoriją – lauko keliuku – siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žyminčia įvažiavimo ir/ar išvažiavimo iš kelio vietą ir leidžiančia šią liniją kirsti iš abiejų pusių (KET 3 priedo 1.7. punktas). Matuojant šios siauros brūkšninės linijos atkarpos ilgį nuo pradžios iki įvažiavimo į lauko keliuką pradžios transporto priemonių judėjimo kryptimi (duomenys neskelbtini), jos ilgis yra 15,80 metrų. Kelkraščių plotis yra 1,10 m, viso kelio, įskaitant kelkraščius, važiuojamąją dalį plotis – 8,30 metrų; įvažiavimo į lauko keliuką plotis – 4,50 metrų.
Iš 2018 m. liepos 26 d. eismo įvykio deklaracijos (b. l. 62), 2018 m. gruodžio 13 d. transporto priemonių techninės apžiūros aktų (b. l. 116–118) matyti, jog eismo įvykyje dalyvavo S. N. vairuojamas automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir S. D. priklausančios transporto priemonės – traktorius Belarus MTZ 1025, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurių junginį vairavo V. P.. 2018 m. gruodžio 13 d. atliktos apžiūros metu automobiliui Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai – apgadintas automobilio priekinis bamperis, variklio dangtis, grotelės, suveikusios oro pagalvės, bei padaryta išvada, jog automobilis eksploatacijai netinkamas; transporto priemonės – traktorius Belarus MTZ 1025, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), – apžiūros metu techniškai tvarkingos, tačiau 2018 m. liepos 26 d. eismo įvykio deklaracijos grafoje Nr. 10 esantys duomenys ir nukentėjusiojo S. D. parodymai patvirtina, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas traktoriaus galinės dalies pusašis, galinis ratas, guma.
Iš S. N. skundo turinio, teismui pateiktų paaiškinimų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija dėl savo kaltės bylą nagrinėjant teisme keitėsi, nes ji teismui nurodė, jog dėl eismo įvykio nėra kalta, tuo pačiu savo kaltę iš dalies pripažino, nurodydama, jog mano, kad dėl eismo įvykio kilimo yra kalti abu vairuotojai.
Teismo vertinimu S. N. tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant policijos pareigūnams, tiek teisme teikė subjektyvius, vienas kitam prieštaraujančius, nesudarančius loginės grandinės parodymus, kurie iš dalies keitėsi, S. N. savaip interpretuojant eismo įvykio aplinkybes ir Kelių eismo taisykles.
S. N. nurodė, jog apvažinėjo traktorių, nes jis jai buvo kliūtis kelyje; jog traktoriui važiuojant lėtai šalikėle, pamanė, kad jis nori ją praleisti, todėl jį apvažinėjo. Sutikdama su tuo, jog įvykio vietoje lenkti draudžiama, nurodė, jog traktorių apvažinėjo, nes į priešpriešinio eismo juostą nebuvo išvažiavusi visu automobiliu, tik jo dalimi, be to nurodė, jog nėra tikra, kad kirto ištisinę liniją, nes ji pradėjo lenkti esant punktyrinei linijai.
Šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją teismas vertina kaip gynybinę versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Byloje ginčo nekyla, jog įvykio vietoje eismas buvo reguliuojamas kelio ženklinimu, o būtent siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia važiuoti priešpriešinio eismo juosta (KET 3 priedo 1.1. punktas), bei ties įvažiavimu į lauko teritoriją – lauko keliuku – siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žyminčia įvažiavimo ir/ar išvažiavimo iš kelio vietą ir leidžiančia šią liniją kirsti iš abiejų pusių (KET 3 priedo 1.7. punktas).
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog įvykio vietoje vienos eismo juostos plotis yra 3,05 m, kelkraščio – 1,10 m, todėl teismo vertinimu, kad ir traktoriui su priekaba važiuojant kiek galima dešiniau – šalikele, atsižvelgiant į standartinius traktoriaus, priekabos ir lengvojo automobilio plotų matmenis, traktorius su priekaba vis tiek būtų važiavęs taip pat ir važiuojamąja dalimi, o S. N. vairuojamas automobilis nebūtų galėjęs šio transporto priemonių junginio pravažiuoti savo eismo juosta, neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, tai yra jos nelenkdamas. Šias teismo išvadas patvirtina ir liudytojai – įvykio vietoje buvęs ir pirminius duomenis rinkęs policijos pareigūnas Arūnas Balčiūnas, bei taip pat įvykio vietoje buvusi ir netoli gyvenanti liudytoja D. L., teismui nurodydami, jog jų vertinimu, jei ir traktorius prieš sukdamas būtų pasitraukęs į dešinį kelkraštį, lengvoji transporto priemonė nebūtų jo pravažiavusi savo eismo juosta, neišvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą.
Pažymėtina, jog KET 3.9. punkte nurodoma, jog lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Taigi matyti, jog lenkimo manevrą apima bet koks transporto priemonės išvažiavimas į priešingą eismo juostą, tiek visiškas, tiek dalinis. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus skundą padavusio asmens argumentus, jog ji lenkimo manevro neatlikinėjo, o apvažinėjo traktorių, nes į priešpriešinio eismo juostą nebuvo išvažiavusi visu automobiliu, tik jo dalimi.
Iš bylos medžiagos matyti, jog įvykio vietoje esančios siauros brūkšninės linijos atkarpos ilgis nuo pradžios iki įvažiavimo į lauko keliuką pradžios transporto priemonių judėjimo kryptimi (duomenys neskelbtini), yra 15,80 metrų. Transporto priemonių junginio savininkas S. D. teismui nurodė, jog junginio ilgis yra apie 12 metrų, ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovas teismui patikslino, jog priekabos ilgis – 5,50 m, traktoriaus – 4 m, todėl bendras ilgis apie 11,50 metrų. Teismo posėdžio metu S. N. teismui nurodė ir schemoje parodė, jog transporto priemonių junginys po eismo įvykio įvažiavo į griovį iki įvažiavimo į lauko keliuką. Liudytojas V. P. teismui nurodė, jog sukdamas į lauko keliuką jis kirto punktyrinę liniją, leidžiančią jam ją kirsti, į dešinę nesitraukė, todėl jį lenkiantis automobilis kirto ištisinę liniją. Smūgį į traktoriaus galinį ratą pajuto, kuomet jau buvo beįvažiuojantis į lauko keliuką.
Taigi, teismas atsižvelgdamas į brūkšninės linijos, transporto priemonės junginio ilgių santykį, į tai, kad traktorius po smūgio įvažiavo į griovį iki įvažiavimo į lauką, neturi pagrindo netikėti liudytojo V. P. parodymais, jog jis posūkį pradėjo esant brūkšninei linijai. Be to, teismas sutinka ir su ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovo pateikta išvada, jog S. N. transporto priemonių junginio lenkimą atliko ne per punktyrinę liniją, o tai padarė kirsdama ištisinę ženklinimo liniją, ir jos pagrindimu ir sprendžia, jog S. N. pažeidė KET 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Teismo vertinimu, S. N. pažeidė taip pat ir KET 9 reikalavimus, nes važiuodama paskui lėtai (apie 20-30 km/h greičiu) važiuojantį transporto priemonių junginį, neįvertino kelio ruožo ypatumų (kelias horizontalus ruožas su vingiais į dešinę, b. l. 120), neatsižvelgė į kelio ženklinimą (siaura ištisine linija, skirianti priešingų krypčių transporto srautus ir draudžianti važiuoti priešpriešinio eismo juosta (KET 3 priedo 1.1. punktas), jį lenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, tokiu būdu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.
Liudytojas V. P. teismui nurodė, jog sukdamas į kairę rodė posūkio signalą. Šių parodymų nepaneigė byloje esantys duomenys, kitų liudytojų parodymai. Liudytoja D. L. teismui nurodė, jog negali pasakyti, ar traktoriaus vairuotojas rodė posūkio signalą, nes ji kairiojo traktoriaus šono nematė. Todėl teismas neturi pagrindo vienpusiškai remtis tik S. N. parodymais, kuri, be kita ko, juos davė atsižvelgiant į jos statutą byloje neįspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme.
Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nes administracinė atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą numatyta tik ANK 423 straipsnyje, tačiau tik esant kvalifikuojančioms aplinkybėms, todėl S. N. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už kelio ženklinimo nesilaikymą. Matyti, jog S. N. paskirta minimali 30 Eur bauda, byloje nenustatyta aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas S. N. paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, S. N. skundas netenkintinas ir 2018 m. spalio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-1113-2018 paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – S. N. – skundo netenkinti ir 2018 m. spalio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-1113-2018 palikti nepakeistą.
Nutarties kopiją per tris darbo dienas išsiųsti registruotu paštu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nukentėjusiajam, jo atstovei ir įteikti elektroninių ryšių priemonėmis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.