Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), N., bedarbis, išsituokęs, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas A. S. surašytas už tai, kad jis 2017-03-01, 19.10 val., būdamas neblaivus paskambinęs telefono numeriu 112, melagingai iškvietė spec. tarnybas (policiją), kai pagalba nebuvo reikalinga, nurodydamas neteisingas įvykio aplinkybes ir neteisingą įvykio vietos adresą. Tokiu būdu A. S. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. į teismo posėdį atvyko, nepripažino, jog padaręs nusižengimą ir paaiškino, kad įvykio dieną vakare žiūrėjo televiziją, išgirdo verkiantį vaiką. Taip sutapo, kad per televiziją kaip tik rodė pranešimą, jog išgirdus triukšmą kaimynystėje ar sužinojus apie galimą smurtą šeimoje prašo pranešti bendruoju pagalbos telefonu, nebūti pasyviems ir padėti išgelbėti vaiko gyvybę. Todėl paskambino telefonu 112. Atvykusiems pareigūnams pats nurodė butą, kur verkė vaikas. Iškviesdamas pareigūnus nurodė savo adresą.

Byloje yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad 2017-03-01 paskambino pagalbos telefonu 112, nes išgirdo kaimyno bute verkiant vaiką (b. l. 7).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio M. G. 2017-03-01 tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2017-03-01, apie 19.13 val., patruliuodamas kartu su tyrėju M. R., gavo pranešimą iš budėtojo, jog (duomenys neskelbtini) iš nuosavo amo sklinda rėkavimas, vaikų verksmas, įtaria, jog gali būti smurtaujama. Nuvykus minėtu adresu susisiekė su budėtoju, kad patikslintų įvykio vietą, tačiau pranešėjas neatsiliepė. Įėję į namo vidų klausė žmonių, ar negirdėjo, kad name kažkas rėkautų, konfliktuotų ar verktų, gyventojai nurodė, kad verksmų ir riksmų name negirdėjo. Pasiteiravus, ar pažįsta pranešėją A. S., nurodė, kad jis gyvena namo 8 bute, gyvena vienas, yra išgeriantis ir dažnai konfliktuoja su namo gyventojais bei kviečia spec. tarnybas ne pirmą kartą. Pasibeldus į pranešėjo duris, jis atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. A. S. teigė, kad išėjęs parūkyti į balkoną išgirdo kažką panašaus į riksmus ar verkimą, įsitikinęs tuo nebuvo, todėl nusprendė iškviesti policiją. A. S. nurodė, kad garsai sklido iš buto, esančio apačioje, vienu aukštu žemiau. Išsiaiškinus aplinkybes nustatyta, kad policijos pagalbos niekam nereikėjo, pareiškėjas būdamas neblaivus, neadekvačiai įvertino situaciją nesiaiškinęs aplinkybių, neteisingai nurodė įvykio vietą (b. l. 8).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tyrėjo M. R. 2017-03-01 tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, taip pat papildomai nurodyta, kad nuėjus į butą, iš kurio pranešėjo teigimu sklido garsai, duris atidarė buto šeimininkas, viduje buvo 4 m. mergaitė ir 2 m. berniukas, vaikai nebuvo išsigandę ar apsiverkę. Vaikų tėvas paaiškino, kad jokių peštynių ar vaikų verksmų nebuvo, iš pažiūros matėsi, jog šeima gyvena tvarkingai, pagalbos niekam nereikėjo (b. l. 9).

Blaivumo testo pažymoje nurodyta, kad 2017-03-01 20.01 val. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), iškvėptame ore yra 1,98 prom. alkoholio (b. l. 10).

2017-03-02 M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), N., paaiškinimu nustatyta, kad 2017-03-01 apie 19 val. išgirdo sujudimą laiptinėje, buvo atvykę policijos pareigūnai ir domėjosi, kur gyvena A. S.. Po kurio laiko į butą atėjo policijos pareigūnas, klausė, ar bute gyvena vaikų, norėjo juos pamatyti, išsiaiškinti ar nėra išsigandę, verkiantys. Pareigūnas įsitikino, kad vaikams viskas gerai ir paaiškino, jog tikrina pranešimą, jog yra skriaudžiami vaikai. Su žmona gyvena 10 metų, santarvėje, vaikai tinkamai prižiūrimi (b. l. 11).

R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), N., paaiškinimu nustatyta, kad 2017-03-01 jokio triukšmo, sklindančio iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), N., negirdėjo, ten gyvenanti šeima yra tvarkinga, netriukšmaujanti (b. l. 12).

F. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), N., paaiškinime užfiksuotos analogiškos aplinkybės (b. l. 13).

Byloje pateikta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-03-14 pažyma apie tai, kad dėl 2017-03-01 iškvietimo patirta 10,82 Eur žala (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį užtraukia priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas atitinka iki 2017-01-01 galiojusio ATPK (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 186 straipsnio sudėtį. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Minėti išaiškinimai aktualūs sprendžiant dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 793 straipsnio 2 dalį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad A. S., 2017-03-01, apie 19.10 val. būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), N., išgirdo kaimynų bute verkiant vaiką, pagalvojo, kad vaikui nutiko kažkas blogo ir paskambino telefonu 112. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. skambino bendruoju pagalbos telefonu, nes girdėjo triukšmą, panašų į vaiko verksmą. Atvykę pareigūnai surado pranešėją A. S., kuris pastariesiems nurodė, jog išėjęs parūkyti į balkoną išgirdo kažką panašaus į riksmus ar verkimą, todėl nusprendė iškviesti policiją. A. S. nurodė, kad garsai sklido iš buto, esančio apačioje, vienu aukštu žemiau. Taigi, A. S. analogiškas aplinkybes nurodė tiek paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu, tiek ir pareigūnams atvykusiems pagal iškvietimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog vienas iš atvykusių policijos pareigūnų M. G. apklausė A. S., kitas pareigūnas pranešėjo nurodytas aplinkybes tikrino nuėjęs į butą, iš kurio A. S. nurodė girdėjęs triukšmą. Nustatyta, jog minėto buvo duris atidarė buto šeimininkas, bute buvo du mažamečiai vaikai, kurie buvo ramūs, neatrodė išsigandę ar apsiverkę. Buto šeimininkas M. R. nurodė, kad jų šeimoje jokio konflikto nebuvo, vaikai neverkė. Apklausus (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenančius kaimynus R. Z. ir F. N., kurie patvirtino, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenanti šeima yra tvarkinga, pareigūnai nusprendė, jog A. S. nesiaiškinęs aplinkybių neadekvačiai įvertino situaciją, neteisingai nurodė įvykio vietą ir melagingai iškvietė policijos pareigūnus.

Be to, kaip matyti, pareigūnai formuluodami kaltinimą nurodė, kad A. S. ne tik neadekvačiai įvertino situaciją, bet ir neteisingai nurodė įvykio vietą. Ištyrus byloje esančius duomenis, nenustatyta, kokiu pagrindu buvo nurodyta ši aplinkybė. Pagalbos telefonu paskambinęs A. S. nurodė gyvenamojo namo adresą, pagal iškvietimą atvykę pareigūnai rado pranešimą pateikusį asmenį, kuris patvirtino, jog pagalbos telefonu skambino dėl girdėto triukšmo, galimai vaikams kilusio pavojaus, o vaiko verksmas sklido galimai iš apačioje esančio buto.

Taigi nors garso buvimo ar galimo jo kilimo priežasties pareigūnai nenustatė, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad A. S. kviesdamas pareigūnus elgėsi piktybiškai, t. y. suvokdamas, kad iš tiesų jokio triukšmo nėra, tyčia kvietė policijos pajėgas.

Manytina, jog A. S. galėjo netinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir per jautriai reaguoti į įvairius garsus, kurie galėjo atsirasti pvz., vaikams sukrykštavus žaidimų metu ar dėl kitų priežasčių. Tačiau kiekviena versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai ir abejonės turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, A. S. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia byloje neįrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog A. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį A. S. atžvilgiu nutraukti, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.