- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- N1-1003-1173/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42871-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Kaltinamasis
- P. K.
- Advokatai
- Žydrūnas Krampalcas
kaltinamajam P. K. jo gynėjui advokatui Žydrūnui Krampalcui, atstovei pagal įstatymą Ž. B.,
nukentėjusiojo nepilnamečio D. K. atstovui pagal įstatymą R. K. ir atstovui pagal įgaliojimą Stanislovui Butkevičiui,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. P. K. 2024 m. spalio 21 d. apie 11.35 val. kartu su amžiaus baudžiamajai atsakomybei kilti neturinčiu K. F. pažeidė viešąją tvarką, kai viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje be jokios aiškios dingsties viešai mušdami ir smurtaudami prieš nepilnametį D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) elgėsi agresyviai, moralės požiūriu nepriimtinai ir įžūliai, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį bei taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), susibūrusios bendraamžių grupės bei ugdymo įstaigos prieigose buvusių atsitiktinių asmenų akivaizdoje viešai mušė D. K. kartu su K. F. suduodami nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas taip dėl mažiausiai trimis trauminiais poveikiais D. K. padarytų: galvos sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu kairio smilkinio srityje, abiejų kelių sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimo šiose srityse, krūtinės ląstos sumušimo, nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Kaltinamasis P. K. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad buvo pas draugą R. K. namuose ir jis pasakė, kad mokykloje jį užgaulioja D. K.. Kitą dieną nuvyko į mokyklą apginti draugą. Dienos, kada viskas įvyko, neprisimena, bet galėjo būti spalio 21 d. Įvykis vyko prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Jis mokosi netoliese, (duomenys neskelbtini) įstaigoje. Pagal mokinių kiekį, galimai buvo ilgoji pertrauka, nes jie ėjo į „Norfa“ parduotuvę pavalgyti. Per pertrauką aplink mokyklą buvo daug žmonių. Jis su klasiokais ir draugais ėjo į „Norfos“ parduotuvę ir pamatė D.. Ėjo aiškintis reikalus dėl draugo. D. nepažinojo, tik iš draugo pasakojimo apie jį girdėjo. Kad čia D., pasakė draugas, kuris kartu buvo. Pradžioje aiškinosi žodžiais, vėliau pradėjo veiksmais. Apstumdė, per galvą sudavė, pargriovė. Konkrečiai jis nukentėjusiajam spyrė 3 kartus į šonkaulius. K. F. parvertė, užsmaugė ir ėmė stipriai smūgiuoti į galvą. Jis (P. K.) smūgius sudavė, galima sakyti, tuo pačiu metu su K. F.. Kad gali žmogų sužaloti, tuo metu nesuprato. Įvykyje dalyvavo du žmonės, trys žiūrėjo, kitų pašalinių žmonių aplinkui buvo. Specialisto išvadas dėl nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų, matė, su jomis sutinka. Mano, kad D. K. šioje situacijoje jautėsi prastai, nenorėtų atsidurti jo vietoje. Suprato, kad suduodant smūgius žmogus gali būti sužalotas. Visa ši situacija nutiko, nes D. užgauliojo draugą. Taip spręsti situaciją nėra normalu, panašių situacijų nėra buvę, čia pirmas kartas. Po įvykio su D. K. nebendravo. Dėl savo poelgio labai gailisi. Buvo išmestas iš mokyklos, nenorėjo mokytis. Dabar dirba, dirbti patinka. Darbo grafikas nuo 8 val. iki 17 val., pirmadienis-penktadienis, savaitgaliai laisvi. Be darbo, namuose, padeda mamai, prisideda prie buities. Sutinka atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – 322 eurų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam sutinka iš dalies, galėtų sumokėti 1500-2000 eurų, per pusę metų. Jo darbo užmokestis apie 1 000 Eur atskaičiavus mokesčius. Uždirbtas lėšas skiria sau, šeimai. Mama turi du mažamečius vaikus, reikia pinigų maistui. Duoda pinigų mamai. Su mama santykiai labai geri, kartu gyvena. Jo pareigos namuose yra sunešti, suskaldyti malkas, susitvarkyti savo kambarį, kartais pasaugoti mažesnį brolį. Nukentėjusiojo atsiprašė per jo tėtį.
3. Kaltinamajam P. K. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei, kaltinamajam ir jo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.
5. Nepilnamečio P. K. atstovė pagal įstatymą teismo posėdžio metu parodė, kad sūnus P. K. negerai padarė, jis gailisi, tikisi, kad tai nepasikartos. Apie įvykį sužinojo atvykus Vaiko teisių darbuotojams. Pats sūnus nepasisakė, buvo išsigandęs. P. paauglystė buvo tikrai labai sunki. Iki išmetimo iš mokyklos ji ėjo tris metus, kovojo, kad bent baigtų mokyklą iki šešiolikos metų. P. problema – nenoras mokytis. Dirbo su socialinėmis darbuotojomis, pati į mokyklą sūnų veždavo, sėdėdavo net per pamokas. Dabar situacija tokia, kad sūnus pasimokė po nagrinėjamo įvykio, pradėjo dirbti, tapo paklusnesnis. Nebėra laiko su draugais šlaistytis gatvėmis, savaitgaliais dabar namuose. Vasarą darbų buvo, žolės pjovimai, malkų skaldymai, krovimas. Padeda namuose. Sūnus prisideda prie šeimos pajamų, gavęs algą duoda po 300 eurų. Nori dirbti ir atlyginti žalą. Pati šiuo metu nedirba, augina mažą vaiką, pajamų negauna. Sutinka auklėti savo sūnų, šeimoje yra kitas vyras, jos sutuoktinis, su juo sūnus sutaria gerai, abu dirba vienoje įmonėje. Vyras prižiūri savo sergančią močiutę, kuri kovoja su onkologine liga, važiuoja dažnai į Vilnių, kartą į mėnesį ar kas tris savaites.
6. Nukentėjusiojo D. K. atstovas pagal įstatymą R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį. Prašo priteisti 322,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro vaiko sugadintų akinių vertė. Įvykio metu buvo pažeisti sūnaus akinukai, nuskelti stikliukai, nubrozdinti rėmeliai, taisyti jų neapsimoka. Buvo pirkti nauji, stengėsi, kad akinukai būtų kokybiškesni. Prašo priteisti 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Įvykis nutiko viešoje vietoje, mokyklos teritorijoje, visiems matant, girdint, sūnus patyrė smurtą, buvo mušamas, daužomas. Buvo sužalota galva, smilkinys bei kitos kūno vietos. Buvo iškviesti medikai, kurie vaiką nuvežė į ligoninę. Ligoninėje švietė rentgenu ar magnetinį rezonansą darė, kad nustatyti sužalojimus. Vaikas visas drebėjo, verkė, buvo pasimetęs. 3500 eurų nėra daug, tokiais laikais, kai viskas brangu, sukilusios kainos. Vaikas patyrė išgyvenimų. Mano, kad prašoma priteisti suma yra adekvati, nes sūnus patyrė smurtą mokyklos teritorijoje, visiems matant, girdint. Sūnui konstatuoti sužalojimai, buvo ištinęs smilkinys, sužalojimai veido šone, ištinęs, guzai galvoje, keliai, rankos sužalotos. Iš ligoninės išleido tą pačią dieną, dvi su trupučiu valandos ten praleido, kol apžiūrėjo, patikrino. Koks buvo paskirtas sūnui gydymas, negali pasakyti. Sužalojimai ne per savaitę sugijo, dešimt dienų, gal daugiau praėjo. Kelias dienas sūnui skaudėjo galvą, gėrė vaistus nuo skausmo. Po įvykio į mokyklą ėjo, stengėsi. Nebuvo tik kelias, gal 2-3 dienas, mokykloje. Dabar vaikas eina į mokyklą, mokosi, pažymiai geri, stengiasi, yra fotografas, lanko būrelius. Sveikatos liekamųjų reiškinių nieko blogo nepastebėjo. Su vaiku kelis kartus vyko į apklausas pas tyrėjus. Vaikas mokykloje nesaugiai jautėsi keletą dienų, iki šiol jį nuveža ir parveža iš mokyklos.
7. Iš I. K. 2024-10-21 protokolo-pareiškimo bei jos apklausos matyti, kad ji nurodė, jog 2024-10-21 apie 11.35 val. sūnus D. K. jai papasakojo, kad tą dieną apie 11.35 val. kartu su A. J. ėjo iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), į prekybos centrą „Norfa“. Eidamas laiptais iš mokyklos sūnus pastebėjo 5 vaikinų grupelę, tarp kurių buvo pažįstamas R. K.. Pastebėjusi jos sūnų, visa vaikinų grupelė pradėjo eiti link jos sūnaus. Kaip sūnus paaiškino, vaikinai buvo priešiškai nusiteikę, agresyvūs, teigė, kad jos sūnus vaikšto „su rėmais“, „pasikėlęs“, grasino atimti drabužius bei auskarą, esantį kairėje ausyje. Iš karto po šių žodžių vienas iš vaikinų pastūmė jos sūnų. Bandydamas išvengti konflikto sūnus traukėsi tolyn. Tada tas pats asmuo, kuris pastūmė D. K., dešinės rankos kumščiu sudavė jos sūnui į kairės pusės smilkinį. Šalia esantis asmuo taip pat trenkė jos sūnui į galvą, ties smilkinio sritimi. Jos sūnus D. K. krito ant žemės. Tada prie sūnaus priėjo visi 5 asmenys ir pradėjo spardyti jos sūnui į šonkaulius. Ji negali nurodyti, kiek kartų spyrė sūnui, tačiau ne mažiau kaip 8 kartus. R. K. stovėjo šalia, viską matė ir juokėsi, tačiau pats nieko nedarė. Kaip suprato sūnus, viso konflikto iniciatorius buvo R. K., su kuriuo sūnus konfliktuoja apie 2 metus laiko. Po šio įvykio sūnus D. K. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informavo ją. Sūnus buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę apžiūrai. Įvykio metu jos sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas bei apgadinti akiniai (1 t., b. l. 15-20, 29-31)
8. Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2024 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, tai buvo pirmadienis, jis buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur ir mokosi. Apie 11.30 val. jis kartu su klasioku A. J. išėjo iš mokyklos, nes norėjo nueiti į parduotuvę „Norfą“. Išėjus iš mokyklos teritorijos, jo laukė kitas moksleivis R., su kuriuo anksčiau yra turėjęs konfliktų. R. buvo su 6 draugais, kurių jis nepažinojo. Pastebėjo, kad link jo ateina R. su savo 6 draugais. Vienas iš jaunuolių, kuris buvo „aršiausias“, pradėjo jam sakyti: „ateik čia, pasikalbėsim ten, kur nefilmuoja kameros“. Jis nieko neatsakė į jaunuolio žodžius, o apsisuko ir ėjo atgal į mokyklą. Minėti vaikinai norėjo su juo kalbėtis, klausė, kodėl jis spardo R., kodėl šį muša. Vaikinai sakė, kad jam nurengs treningus, nuplėš auskarą. Paklausus, kas tu toks būsi, vaikinas atsakė, kad yra R. „draugelis“ ir rankomis smarkiai jį pastūmė, paliesdamas jo pečius. Jis nenukrito. Norint apsisukti ir eiti link parduotuvės „Norfos“, to „aršiausio“ jaunuolio draugas jam girdint pasakė: „davai jį pridaužom“. „Aršiausias“ jaunuolis ir šio draugas vienas po kito kumščiais trenkė jam į kairės pusės smilkinį, veidą. Iš viso jam trenkė du kartus. Jis neprisimena, kuria ranka vaikinai jam trenkė. Tuo metu jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po smūgio jam nukrito akiniai. Vienas iš akinių stiklų suskilo, susibraižė. Tas jaunuolis, kuris sakė, kad jį pridaužys, jį pastūmė. Tuo metu jis nukrito. Pamatė, kaip prie jo priėjo dar 4 jaunuoliai, ir visi 6 pradėjo jį spardyti, spardydami į visą kūną. Tuo metu jam skaudėjo. Visą laiką jis gulėjo ir nieko nesakė. Vaikinai jį spardė gal kelias minutes. R. jam nieko nedarė, tik stebėjo ir juokėsi. Pamatę, kad per langą filmuoja mokyklos budinčioji, vaikinai nuo jo atsitraukė. Jis buvo išsigandęs, šoko būsenoje. Jo keliai buvo nubrozdinti, labai skaudėjo smilkinį. Po įvykio jis paskambino tėčiui, kuriam pasakė, kad buvo užpultas. Po to jis pats paskambino 112, nes norėjo išsikviesti medikus. Atvykę medikai jį išsivežė į ligoninę (1 t., b. l. 50-53).
9. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-10-25 vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. 7VSV-1641 matyti, kad 2024-10-24 15.00 val. pokalbio metu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis D. K. pateikė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir apklausos metu (2 t., b. l. 29-36).
10. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1142/2024 (05) matyti, kad D. K. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu kairio smilkinio srityje, abiejų kelių sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimas šiose srityse, krūtinės ląstos sumušimas (klinikiniais duomenimis). Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, ar paviršiumi, galimai suduodant rankomis, įspiriant, į tokius paviršius atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Mažai tikėtina, kad D. K. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. D. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų D. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 69).
11. Iš 2024-10-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) pastato teritorija, šalia šiaurinėje pusėje esančių metalinių vartų. Netoliese yra pilkos spalvos tinklinė segmentinė tvora bei už jos yra gyvatvorė, šalia kurios yra pėsčiųjų ir dviračių takas, link važiuojamosios kelio dalies auga medžiai. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ar pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 22-28)
12. Liudytojas A. J. parodė, kad 2024 m. rudenį, tikslaus mėnesio neprisimena, būdamas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, po keturių pamokų, tai yra apie 11.30 val., jis su klasioku D. K. nusprendė nueiti į parduotuvę „Norfa“. Išėję iš gimnazijos teritorijos, prie mokyklos tvoros pamatė stovinčius 6 asmenis. Vienas iš asmenų jam buvo žinomas, tai jo mokyklos mokinys, kurio vardas R.. Kiti penki asmenys jam buvo nematyti. Tik juos pamatę, du asmenys pradėjo visaip keikti D. K.. Su D. K. kalbėjo tik du asmenys, o R. ir kiti keturi asmenys tik šalia stovėjo. Po to minėti du asmenys, kurie kalbėjosi su D. K., pradėjo pastarąjį rankomis stumdyti. Tuomet D. K. nukrito akiniai. Jis visą laiką stovėjo šalia D. K.. Pamatęs, jog nukrito D. K. akiniai, jis pasilenkė šių paimti. Viskas įvyko labai greitai, tad jis tiksliai nežino, kas atsitiko. Paėmęs akinius pamatė, kad D. K. kažkur už dviejų metrų gulėjo ant žemės. Minėti du asmenys, kurie kalbėjosi su D. K., pastarąjį spardė. Vienas asmuo, kiek atsimena, gal porą kartų spyrė D. K. į galvą ir pilvą. Kitas asmuo spardė D. K. į nugarą. Visą laiką D. K. buvo rankomis užsidengęs galvą. R. stebėjo konfliktą, juokėsi, tačiau nieko nedarė. Tada jis pamatė, kad kažkas iš mokinių pradėjo filmuoti muštynes. Tuomet minėti 5 asmenys pabėgo, o Radvilas nuėjo į parduotuvę „Norfa“. Jis padėjo atsistoti D. K., kadangi klasiokas skundėsi galvos skausmu. Tuomet D. K. paskambino pagalbos numeriu ir atvažiavo greitoji medicinos pagalba bei policija. Vaizdo įraše užfiksuoti visi 5 asmenys, ateinantys į mokyklą, dalyvavo kai buvo sumuštas D. K.. Vienas iš asmenų, apsirengęs mėlynai baltos spalvos megztiniu su gobtuvu, spardė D. K.. Kitas asmuo, apsirengęs juodos spalvos kelnes ir juodos spalvos megztinį, taip pat spardė D. K.. Vaizdo įraše, kuris filmuoja įėjimą į gimnaziją, užfiksuoti du pirmi asmenys, kurie eina link mokyklos įėjimo, mušė D. K.. Kiti keturi asmenys tik žiūrėjo (1 t., b. l. 109-112)
13. Liudytoja S. K. parodė, kad 2024-10-21 apie 11.45 val. pas ją į kabinetą atėjo mokytoja F. Ž. su kuria kartu buvo D. K. ir A. J. bei pasakė, kad prie mokyklos įvyko muštynės, kurių metu nukentėjo D. K.. Konfliktą matė R. K.. Jau kuris laikas tarp šių dviejų mokinių, tai yra tarp R. K. ir D. K. vyksta nesutarimai. R. K. jai papasakojo, kad 2024-10-21 apie 11.35 val. per pertrauką eidamas į prekybos centrą „Norfa“ susitiko pažįstamus, kurių vardų ir pavardžių nežino, bet šiems yra pasakojęs apie nesutarimus su D. K.. Kalbantis atėjo D. K. ir A. J.. Tarp D. K. ir R. K. pažįstamų įvyko žodinis konfliktas. Tuo metu kai D. K. įžeidžiančiai pasiuntė vaikinus, vienas iš matymo pažįstamų berniukų D. K. pastūmė. Konfliktas vyko prie mokyklos vartų, prie laiptų ir gyvatvorės. Tada D. K. puolė rankomis trenkti tam berniukui ir įvyko muštynės. D. K. susimušė su dviem R. K. pažįstamais. Po muštinių D. K. liko gulėti ant grindinio. Visi kiti vaikai išsiskirstė (1 t., b. l. 83-84).
14. Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK vyriausiojo patrulio 2024-10-21 tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2024-10-21 apie 11.47 val. iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojų gautas pranešimas, jog prieš 5 min. pranešėją sumušė 5-8 asmenys, kurių jis nepažįsta, bet yra bendri pažįstami. Pranešėjas skundžiasi galvos skausmais. Kartu su tyrėju Ž. S. nuvykus prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, juos pasitiko socialinė darbuotoja S. K., prie kurios buvęs ir įvykyje dalyvavęs R. K. paaiškino, kad su D. K. konfliktuoja jau maždaug apie 2 metus, tačiau per tą laiką muštinių nebuvo. Mokykla savanoriškai pateikė vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, kurie apima pagrindinio mokyklos įėjimo vaizdą. Kitų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (2 t., b. l. 45).
15. Iš 2024-10-31 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota S. K. pateiktoje skaitmeninėje USB laikmenoje esančių vaizdo įrašų peržiūra. 1) Vaizdo įrašo, pavadinimu „NVR_ch1_main_20241021113000_20241021113011.mp4“, data 2024-10-21. Įrašo pradžios laikas 11:30:01. Matyti, kad vaizdo įraše filmuojamos mokyklos prieigos: kairėje pusėje matyti pastato siena, kurioje yra įėjimas į mokyklą, trinkelėmis klotos aikštelės ir laiptai, vedantys link įėjimo vartelių, viešo šaligatvio ir gatvės. Vaizdo įrašas baigiasi 11:30:10. 2) Vaizdo įrašo, pavadinimu „NVR_ch1_main_20241021113025_20241021113436.mp4“, data 2024-10-2. Įrašo pradžios laikas 11:30:21. Matyti, kad vaizdo įraše filmuojama aukščiau aprašyta vieta. Vaizdo įrašas yra aukščiau aprašyto veiksmo tęsinys. Laiku 11:31:31 laiptais į viršų lipa penki jaunuoliai: vienas iš jų (toliau – jaunuolis Nr. 1) yra tamsių plaukų, vilki juodos spalvos striukę su gobtuvu, juodos spalvos siauras kelnes aukščiau čiurnų, avi juodos spalvos sportinius batus. Antras (toliau – jaunuolis Nr. 2) vilki tamsios spalvos striukę su šviesiu plačiu ruožu ties krūtine, su gobtuvu ant galvos, mūvi tamsios spalvos kelnes su juosta šone, mūvi baltas kojines, avi juodos spalvos sportinius batus. Trečias (toliau – jaunuolis Nr. 3) vilki rudos spalvos bliuzoną su gobtuvu, mūvi chaki spalvos kelnes, avi baltos spalvos sportinius batus, ant peties nešasi kuprinę. Ketvirtas (toliau – jaunuolis Nr. 4) vilki juodos spalvos striukę, mūvi juodos spalvos siauras kelnes, avi juodos spalvos batus. Penktas (toliau – jaunuolis Nr. 5) vilki rusvos spalvos striukę su baltos spalvos juostomis ant pečių, ant galvos dėvi tamsios spalvos bliuzono gobtuvą, mūvi tamsios spalvos kelnes, avi baltos spalvos sportinius batus, ant pečių nešasi tamsią kuprinę „Nike“. Visi jaunuoliai pro duris įeina į mokyklą. Laiku 11:32:20 visi jaunuoliai išeina, palipę laiptais žemyn sustoja ant žemiau esančių laiptelių. Laiku 11:32:38 pro duris link jaunuolių atbėga dar vienas jaunuolis (toliau – jaunuolis Nr. 6) šviesių plaukų, vilkintis pilkos/žydros spalvos bliuzoną, mėlynos spalvos plačius džinsus, šviesios spalvos batus. Jaunuolis Nr. 6 prabėga tarp stovinčių penkių jaunuolių, išbėga pro vartelius į kairę pusę. Paskui jį į kairę pusę nubėga ir penki jaunuoliai. Jų nebesimato. Laiku 11:33:08 už vartelių, ant šaligatvio trumpam pasimato kelių jaunuolių kojos. Laiku 11:33:34 iš mokyklos išeina dvi merginos, už jų – du jaunuoliai. Vienas jaunuolis (toliau – jaunuolis Nr. 7) vilki tamsios spalvos bliuzoną, tamsios spalvos kelnes, avi baltos spalvos sportinius batus. Kitas jaunuolis (toliau – jaunuolis Nr. 8) yra tamsių ilgų banguotų plaukų, vilki tamsios spalvos bliuzoną, mėlynos spalvos plačius džinsus, avi sportbačius baltu priekiu. Nulipę laipteliais, jaunuoliai pasuka į dešinę pusę, kur jų nebesimato. Laiku 11:33:52 šaligatviu į dešinę pusę eina jaunuolis Nr. 2 ir dar penki ankščiau aprašyti jaunuoliai (tarp jų ir jaunuolis Nr. 6). Visi paeina į dešinę pusę ir per augančius krūmus jų nebesimato. Netrukus pasimato du tamsiai vilkintys jaunuoliai ir jaunuolis Nr. 5). Vaizdo įrašas baigiasi 11:34:34. 3) Vaizdo įrašo, pavadinimu „NVR_ch1_main_20241021113455_20241021113513.mp4“, data 2024-10-21. Įrašo pradžios laikas 11:34:51. Matyti, kad vaizdo įraše filmuojama aukščiau aprašyta vieta. Vaizdo įrašas yra aukščiau aprašyto veiksmo tęsinys. Trys jaunuoliai vis dar tebestovi tolumoje ant šaligatvio. Netrukus jie taip pat nueina į dešinę pusę, kur nebesimato. Vaizdo įrašas baigiasi 11:35:12. 4) Vaizdo įrašo, pavadinimu „NVR_ch1_main_20241021113522_20241021113549.mp4“, data 2024-10-21. Įrašo pradžios laikas 11:35:19. Matyti, kad vaizdo įraše filmuojama aukščiau aprašyta vieta. Vaizdo įrašas yra aukščiau aprašyto veiksmo tęsinys. Ant šaligatvio, tolumoje, matyti kaip grumiasi trys aukščiai aprašyti tamsiais rūbais vilkintys jaunuoliai (jaunuolį Nr. 7 puola jaunuolis Nr. 2 ir dar vienas tamsiais rūbais ir juodais batais avintis aukščiau aprašytas jaunuolis, kuris konkrečiai - nesimato). Besigrumdami jie nueina į kairę pusę, kur nebesimato. Link jų nueina dar vienas iš jaunuolių (greičiausiai – jaunuolis Nr. 8). Laiku 11:35:47 jaunuoliai Nr. 7 ir Nr. 8 pro vartelius lipa laiptais link mokyklos. Vaizdo įrašas baigiasi 11:35:48. 5) Vaizdo įrašo, pavadinimu „NVR_ch1_main_20241021113550_20241021113719.mp4”, data 2024-10-21. Įrašo pradžios laikas 11:35:19. Matyti, kad vaizdo įraše filmuojama aukščiau aprašyta vieta. Vaizdo įrašas yra aukščiau aprašyto veiksmo tęsinys. Jaunuoliai Nr. 7 ir Nr. 8 užlipa laiptais ir įeina pro duris. Vaizdo įrašas baigiasi 11:37:18. 6-8) Vaizdo įrašuose, pavadinimais „NVR_ch1_main_20241021113721_ 20241021113749.mp4”, „NVR_ch1_main_ 20241021113834_20241021113914.mp4“, „NVR_ch1_main_ 20241021114031_20241021114107.mp4“, filmuojama aukščiau aprašyta vieta. Vaizdo įrašai yra aukščiau aprašyto veiksmo tęsinys. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, tyrimui svarbios informacijos negauta. 9) Vaizdo įrašo, pavadinimu „NVR_ch1_main_20241021114115_20241021114759.mp4”, data 2024-10-21. Įrašo pradžios laikas 11:40:27. Matyti, kad vaizdo įraše filmuojama aukščiau aprašyta vieta. Vaizdo įrašas yra aukščiau aprašyto veiksmo tęsinys. Laiku 11:42:31 pro mokyklos duris išeina jaunuoliai Nr. 7 ir Nr. 8. Jie stovi laiptų aikštelėje. Jaunuolis Nr. 7 skambina telefonu. Abu jaunuoliai nulipa laiptais žemyn ir nueina į dešinę pusę už vartų, kur jų nebesimato. Matyti vaikštantys už vartų, šaligatviu. Vaizdo įrašas baigiasi 11:47:58. 10-17. Kituose vaizdo įrašuose filmuojama aukščiau aprašyta vieta. Vaizdo įrašai yra aukščiau aprašyto veiksmo tęsinys. Matyti prie šaligatvio ant gatvės stovintis greitosios automobilis, prie kurio stovi jaunuoliai Nr. 7 ir Nr. 8. Laiku 11:51:22 greitosios automobilis nuvažiuoja, o jaunuolis Nr. 8 lipa laiptais ir įeina į mokyklą. Jaunuolis Nr. 7 lieka stovėti ant šaligatvio. Laiku 11:54:09 laiptais žemyn lipa jaunuolis Nr. 8. Laiku 11:58:19 tolumoje prie šaligatvio privažiuoja policijos automobilis, prie kurio prieina jaunuoliai Nr. 7 ir Nr. 8 (1 t., b. l. 168-172).
16. Iš 2024-12-10 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota UAB „Eismo valdymo sistemos“ pateiktų vaizdo įrašų peržiūra. 1) Vaizdo įraše, pavadinimu D02_20241021103000, tyrimui vertingos informacijos negauta. 2) Vaizdo įrašo, pavadinimu D02_20241021110257, viršutiniame kairiame kampe yra užrašas 10-21-2024 Mon. Vaizdo įrašo pradžios laikas 11:02:56. Dešiniajame apatiniame kampe yra užrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 57 min. 03 sek. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo kamera filmuoja (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Matyti intensyvus automobilių ir pėsčiųjų judėjimas. Laiku 11:29:16 pėsčiųjų taku palei (duomenys neskelbtini) gatvę, iš dešinės pusės eina penki jaunuoliai. Detaliau jaunuolių apibūdinti nėra galimybės, nes jie yra pakankamai toli. Matyti, kad bent trys iš jų avi baltos spalvos batus, bent du mūvi juodos spalvos kelnes bei bent vienas nešasi ant pečių kuprinę. Jaunuoliai šaligatviu pro autobusų stotelę nueina į kairę pusę, kur jų daugiau nebesimato. Vaizdo įrašo pabaigos laikas 11:59:58 (1 t., b. l. 190-192)
17. Liudytoja I. G. parodė, kad vaizdo įraše užfiksuoti 5 jaunuoliai jai yra labai matyti. Šie jaunuoliai yra (duomenys neskelbtini) mokiniai. Vaizdo įraše užfiksuotas jaunuolis su garbanotais plaukais, apsirengęs juodos spalvos striukę, tamsios spalvos sportines kelnes, galimai yra K. F.. Kitas jaunuolis, kuris vilki geltoną striukę, galimai yra A. K.. Kitas jaunuolis, apsirengęs bordo spalvos džemperį, su bordo spalvos kuprine, avintis baltus batus, galimai yra I. A.. Trumpai kirptų tamsių plaukų jaunuolis, apsirengęs juodos spalvos megztuką, juodos spalvos kelnes, avintis tamsios spalvos batus, galimai yra D. A.. Aukšto ūgio jaunuolis, trumpai kirptais tamsiais plaukais, apsirengęs tamsios spalvos džemperį, kurio viduryje horizontaliai eina plati baltos spalvos juosta, juodos spalvos kelnes, kurių išorinėje dalyje yra baltos spalvos juostos, avintis juodos spalvos batus, yra P. K.. Šį jaunuolį gerai žino, kadangi pastarasis 2024 m. spalio ar lapkričio mėnesį dėl elgesio ir lankomumo problemų buvo pašalintas iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87-90, 91-93).
18. Liudytojas D. A. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini). 2024-10-21 sulaukęs ilgosios pertraukos nusprendė nueiti iki parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini). Kartu su juo ėjo K. F., A. K., I. A.. Su P. K. susitiko netoli mokyklos. Pakeliui prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos prisijungė R.. Stabtelėjus prie gimnazijos palaukti R. ir šiam lipant laiptais žemyn, už mokyklos teritorijos ant šaligatvio stovėjo du jaunuoliai, kurių jis asmeniškai nepažįsta. Vienas iš jaunuolių (kaip jam žinoma – D.) pradėjo įžeidžiančiais žodžiais kabinėtis prie R., kuris atsakė atgal ir tarp jaunuolių įvyko žodinis konfliktas. D. kažką pasakė P. K. arba pastarasis ne taip suprato. Neprisimena, kuris pirmas prie kurio priėjo, tačiau prasidėjo muštynės. D. krito ant žemės, bandė gintis. P. K. ir priėjęs K. F. mušė D.. D. draugas atsitraukė. Nei jis, nei kartu su juo buvę kiti asmenys į muštynes nesivėlė. Aiškaus muštynių vaizdo nematė, tačiau matė šiek tiek kraujo iš D. veido (1 t., b. l. 127-130).
19. Liudytojas I. A. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad 2024-10-21 ilgosios pertraukos metu suplanavo eiti į parduotuvę „Norfa“, esančią (duomenys neskelbtini). Jis ėjo kartu su K. F., D. A. ir A. K.. Su pažįstamu P. K. susitiko netoli mokyklos esančios „(duomenys neskelbtini)“ kebabinės. Pakeliui prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos prie jų labai trumpam prisijungė R.. Einant pro (duomenys neskelbtini) gimnaziją, asmuo, vardu D., kurį jis matė pirmą kartą, pradėjo „koliotis“ ant K. F. ir P. K.. Jis negali pasakyti, kuris pirmas „prisikabino žodžiais“. Tuomet P. K. ir D. pradėjo vienas ant kito rėkti, aiškintis tarpusavio santykius žodžiais. Į konfliktą įsiterpė K. F., kuris taip pat „davė spaudimą“ D.. Iš pradžių viskas vyko žodžiais. Po to P. K. ir K. F. trūko kantrybė ir pasakė: „davai suspardom jį“. Tada abu jaunuoliai puolė D. mušti. Jis negalėtų įvardinti suduotų smūgių, tačiau smūgiai buvo suduoti ir rankomis, ir kojomis. Matė, kad D. guli ant žemės, ginasi rankomis. Muštynės trūko apie 30 sekundžių. Jis pats prie muštynių neprisijungė. Fizinį smurtą D. atžvilgiu naudojo tik P. K. ir K. F.. Po muštynių visi pabėgo (1 t., b. l. 145-148).
20. Liudytojas A. K. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini). Prasidėjus ilgajai pertraukai, tai yra apie 11.30 val. jis kartu su klasiokais D. A., K. F. ir I. A. ėjo link parduotuvės „Norfa“. Prie „(duomenys neskelbtini)“ kebabinės prie jų prisijungė dar vienas asmuo, kurio jis nepažįsta. Einant pro (duomenys neskelbtini) gimnaziją, pro vartelius išėjo kitas vaikinas (nukentėjęs). Tarp šio vaikino ir vaikino, kurio jis nepažinojo, prasidėjo žodinis konfliktas. Mano, kad konfliktą pradėjo kartu ėjęs asmuo, kaip dabar žino, vardu P.. Jis neprisimena, kuris pirmas pradėjo stumdytis, tik atsimena, kad vienas kito atžvilgiu šaukė necenzūrinius žodžius. Pačių muštynių jis nematė, nes vaikinams pradėjus stumdytis, jis pasišalino į kitą pusę. Jis į konfliktą nesikišo, kadangi jam nepatinka smurtas (1 t., b. l. 160-163)
21. Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyrius vyresniosios tyrėjos R. P. 2024-10-31 tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu bendrauta su R. K. tėčiu J. K., kuris paaiškino, kad kurį laiką vyksta nesutarimai tarp jo sūnaus ir kito moksleivio D.. J. K. teigimu, sūnus jam pasakojo, jog su vaikinais, kurie konfliktavo su D., susipažino kai buvo pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sūnus minėtų vaikinų vardų, pavardžių ar kitų duomenų nežino. Sūnus jam paaiškino, kad susitikęs su minėtais vaikinais užsiminė apie tai, kad konfliktuoja su kitu moksleiviu D.. Taip pat telefonu buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) gimnazijos budėtoja A. S., kuri paaiškino, kad 2024-10-21 apie 11.30 val. į gimnaziją užėjo 5 asmenys, kuriems ji liepė pasišalinti iš mokyklos teritorijos. Minėti asmenys geranoriškai išėjo. Tuomet ji pastebėjo, kad prie mokyklos vartų pradėjo buriuotis moksleiviai, tarp kurių buvo ir gimnazijos mokiniai R., D. su draugu. Tuomet ji pastebėjo, jog moksleiviai pradėjo „plaikstytis“. Telefonu ji pradėjo filmuoti, tačiau moksleiviai tai pastebėję pasitraukė už tujų ir jai nieko nebesimatė. A. S. Paaiškino, kad pačio įvykio nematė, vaizdo įrašą ištrynė, kadangi nieko jame neužfiksavo (2 t., b. l. 51-52)
22. Liudytojas K. F., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2025-07-01 nutarimu nutrauktas, parodė, kad 2024-10-21 per ilgąją pertrauką į mokyklą atėjo jo pažįstamas P. K.. Kartu su P. K. ir kitais draugais jis ėjo į parduotuvę „Norfa“, esančią (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Ėjo penkiese, tačiau kitų trijų buvusių asmenų neįvardins. Grįžtant atgal iš parduotuvės, prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos sutiko D., kurio jis nepažinojo. Tą dieną D. su P. K. buvo suplanavę muštis, nes turėjo kažkokių asmeninių nesutarimų. Susitikę abu apsistumdė. D. krito ant žemės. P. K. sudavė D. smūgius, D. taip pat trenkė P. K.. Jis D. pasakė: „eikit nuo kamerų vienas ant vieno“. D. atsakius: „kas tau yra, ožy“, tarp jo ir D. kilo konfliktas. Jis trenkė D., pastarasis jam trenkė atgal. Tuomet jis pargriovė D.. Konfliktas baigėsi tuo, kad autobuso vairuotojas pradėjo filmuoti ir visi išsiskirstė. Konflikto metu D. jam sudavė smūgį į nosį, žandikaulį. Dėl to jis juto fizinį skausmą. Jis kumščiais sudavė D. į galvą bei į krūtinę, tačiau pasakyti negali, kiek tiksliai smūgių sudavė. Atsimena, kad D. po jo smūgio ant žemės nukrito akiniai. Dėl D. vilkėtų ar turėtų drabužių jokios kalbos nebuvo. Nei jis, nei P. K. neturėjo tikslo atimti iš D. drabužių. Kiti kartu buvę asmenys nekonfliktavo, stovėjo šone ir viską stebėjo. Dėl įvykusio konflikto gailisi (2 t., b. l. 86-89)
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
23. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
24. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, kartu su amžiaus baudžiamajai atsakomybei kilti neturinčiu K. F. viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), susibūrusios bendraamžių grupės bei ugdymo įstaigos prieigose buvusių asmenų akivaizdoje, viešai, be jokios aiškios dingsties, mušdami ir smurtaudami prieš nepilnametį D. K. elgėsi agresyviai, moralės požiūriu nepriimtinai ir įžūliai, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį bei taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: P. K. mušė D. K. kartu su K. F. suduodami nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas taip dėl mažiausiai trimis trauminiais poveikiais D. K. padarytų: galvos sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu kairio smilkinio srityje, abiejų kelių sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimo šiose srityse, krūtinės ląstos sumušimo, nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą. Šios aplinkybės nustatytos: kaltinamojo parodymais, kad prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos jis ir K. F. smurtavo prieš D. K. suduodami jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, įvykį matė ir kiti pašaliniai asmenys; išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo D. K. parodymais apie įvykio aplinkybes ir jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą; liudytojų K. F., A. J., S. K., I. G., D. A., I. A., A. K. parodymais; vaizdo įrašais bei jų apžiūrų protokolais; tarnybiniais pranešimais bei kitais tyrimo veiksmų protokolais, Specialisto išvada apie D. K. konstatuotus sužalojimus. Iš bylos matyti, kad P. K. be jokios aiškios priežasties prieš nepilnametį D. K. panaudojo fizinį smurtą, tai darė viešoje vietoje, prie mokyklos teritorijos, įvykį matė daug asmenų, buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba, taip buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad P. K. suprato, jog viešai be jokios aiškios dingsties smurtaudamas prieš nepilnametį D. K. elgiasi nepriimtinai ir įžūliai, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir nori taip veikti, suprato, jog savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Teismas daro išvadą, kad P. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio sudėtį, jo kaltė įrodyta.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
25. Pagal BK 93 straipsnio 1 dalį, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
26. Sprendžiant BK 93 straipsnio taikymo kaltinamojo P. K. atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis P. K. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 123-128). Kaltinamasis P. K. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gyvena su mama, prisideda prie namų buities darbų bei padeda mamai finansiškai. Kaltinamasis yra labai jauno amžiaus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, jis savo kaltę pripažino, gailėjosi, savo veiksmus vertino blogai, žadėjo dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų. Aptartų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamasis P. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pats baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme padarys prevencinį poveikį kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad yra pagrindas konstatuoti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą ir kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
27. BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Remiantis BK 82 straipsnio 1 dalimi nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jo veiksmus, skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti edukacinio pobūdžio elgesio pataisos programoje.
V. Civiliniai ieškiniai
28. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
29. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš atsakingo asmens priteisti 121,57 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajam D. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (2 t., b. l. 3-8). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam D. K. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo P. K. tyčiniais veiksmais, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš P. K. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 121,57 Eur turtinei žalai atlyginti. Nustatytina, kad nepilnamečiui P. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jo pilnametystės ši suma išieškoma iš nepilnamečio kaltinamojo atstovės pagal įstatymą Ž. B..
30. Nukentėjusysis D. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 322,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 70-74).
31. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu nukentėjusiojo D. K. atstovas pagal įstatymą R. K. nurodė, jog įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti sūnaus D. K. akiniai, todėl buvo pirkti nauji, kurių vertė 322,00 Eur: rėmeliai 167,00 Eur, lęšiai 140,00 Eur, darbas 15 Eur, į bylą pateikė tai patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 73-74). Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padaryta turtinė žala pagrįsta, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ja abejoti, kaltinamasis sutiko su turtinės žalos dydžiu, įsipareigojo ją atlyginti. Dėl to nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir 322,00 Eur suma priteistina iš kaltinamojo P. K. nukentėjusiajam D. K.. Nustatytina, kad nepilnamečiui P. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jo pilnametystės ši suma išieškoma iš nepilnamečio kaltinamojo atstovės pagal įstatymą Ž. B..
32. Taip pat nukentėjusysis D. K. prašo priteisti 3500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, jog nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, konstatuoti Specialisto išvadoje. Dėl sumušimo D. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, jis juto galvos svaigimą, nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą dėl akivaizdžiai ir vizualiai matomų kraujosruvų, veido patinimų, juto pažeminimą ir įžeidimą. Nukentėjusysis buvo sumuštas be jokios priežasties dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, prie mokymosi įstaigos, šviesiu paros metu. Tai nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, laikiną bendravimo galimybių sumažėjimą (1 t. b. l. 70-72).
33. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
34. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, D. K. neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. P. K. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką – viešoje vietoje – prie mokymo įstaigos D. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu kairio smilkinio srityje, abiejų kelių sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu šiose srityse, krūtinės ląstos sumušimas, kaip nurodė atstovas pagal įstatymą teismo posėdžio metu, sumušimai, kraujosruvos gijo kelias savaites. D. K. dėl patirto sužalojimo neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė nesaugumo jausmą, emocinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus tiek dėl jaučiamo fizinio skausmo, mokymosi proceso, vykimų į gydymo įstaigą, apklausoms pas tyrėjus ir kt. Dėl P. K. veiksmų, atliktų kitų asmenų akivaizdoje, nukentėjusysis turėjo pagrindą jaustis pažemintas, įskaudintas, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Svarbu yra ir tai, kad D. K. įvykio metu buvo nepilnametis, todėl dėl įvykio ir prieš jį panaudoto smurto jis neabejotinai patyrė didesnių emocinių bei dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, kuriuos nurodė ieškinyje bei jo atstovas pagal įstatymą teismo posėdžio metu. Tačiau teismas vertina ir tai, kad D. K. jokie rimtesni sužalojimai įvykio metu nebuvo padaryti, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, po įvykio jis nebuvo gydomas stacionariai, joks sudėtingesnis gydymas jam nebuvo taikomas, ilgam nenutruko jo ugdymosi procesas (atstovas pagal įstatymą teismo posėdyje nurodė, kad po įvykio nukentėjusysis 2-3 dienas nėjo į mokyklą), į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie kokius nors liekamuosius reiškinius, ar kokias nors kitas ilgalaikes neigiamas pasekmes jo fizinei ar psichologinei sveikatai. Vertinama ir tai, kad P. K. taip pat yra nepilnametis, šiuo metu dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės, padeda šeimai finansiškai, iš jo priteisti ieškiniai Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam D. K. turtinėms žaloms atlyginti. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, patvirtinančias ieškovo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, pažeminimą, patirtus sužalojimus, jo pobūdį, sunkumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, darytina išvada, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo. Teismo vertinimu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo veiksmų. Tuo tarpu šioje byloje D. K. prašoma priteisti suma 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka nustatytų bylos faktinių aplinkybių bei teismų praktikos formuojamos tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatytina, kad nepilnamečiui P. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jo pilnametystės ši suma išieškoma iš nepilnamečio kaltinamojo atstovės pagal įstatymą Ž. B..
VI. Kiti bylos klausimai
35. K. P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
36. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašai, paliktini saugo prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, P. K. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti edukacinio pobūdžio elgesio pataisos programoje.
Išaiškinti P. K., kad padarius naują nusikalstamą veiką, jis tuo pačiu pagrindu negalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat, jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo P. K. 322,00 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus, 00 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. K.. Lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti nukentėjusiojo D. K. atstovui pagal įstatymą R. K.. Nustatyti, kad nepilnamečiui P. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jo pilnametystės ši suma išieškoma iš nepilnamečio kaltinamojo atstovės pagal įstatymą Ž. B..
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo P. K. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. K.. Lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti nukentėjusiojo D. K. atstovui pagal įstatymą R. K.. Nustatyti, kad nepilnamečiui P. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jo pilnametystės ši suma išieškoma iš nepilnamečio kaltinamojo atstovės pagal įstatymą Ž. B.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo P. K.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 121,57 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 57 ct) turtinės žalos atlyginimą. Nustatyti, kad nepilnamečiui P. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jo pilnametystės ši suma išieškoma iš nepilnamečio kaltinamojo atstovės pagal įstatymą Ž. B..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.