Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A. (D. A.), vertėjai Svetlanai Agafonovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A. (D. A.), gimęs (duomenys neskelbtini), Gruzijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-05 12.50 patikrinimo metu kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, padavėja dirbo A. N. ir pagalbinė darbuotoja virtuvėje dirbo D. V., su kuriomis rašytinės darbo sutartys nesudarytos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešta, t.y. dirbo nelegaliai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. kaltę pripažino ir paaiškino, kad keturis metus dirba Klaipėdoje, jau 30 tūkstančių eurų sumokėjo visokioms institucijoms. Problema ta, kad žmogų priimi į darbą, šis truputį padirba ir po to išeina. Jis norėjo pažiūrėti, kaip šios moterys dirba, susitarė, kad ateis šeštadienį ir, jei tiks, pirmadienį įdarbins. Tai pirmas kartas, prašo į tai atsižvelgti, ateityje bus atidesnis, geriau susipažins su įstatymais.

Liudytoja D. V. paaiškino, kad buvo išėjusi iš darbo, registravosi darbo biržoje, žiūrinėjo skelbimus, penktadienio vakare pamatė, kad bare dega šviesa, užėjo į tą barą paklausti dėl darbo. Susitiko su direktoriumi, jis pasakė ateiti šeštadienį, pabandyti, ar ne per sunku, nes ji turi problemų dėl riešo - skauda ir pastoviai kartojasi uždegimas. Pirmadienį direktorius būtų įforminęs įdarbinimą, bet ji pamatė, kad jai ten per sunku, sriubos katilai labai sunkūs, ir ten neįsidarbino. Su D. A. kalbėjo, kad mokės pagal valandinį tarifą, reiks dirbti po 12 valandų, kaip ir visuose restoranuose. Kovo 5 d. buvo su savo chalatu, turėjo atsinešusi medicininę knygutę. Direktorius buvo darbe, nes buvo susitarę, kad ji ateis. A. N. dirbo barmene-padavėja, kaip suprato, mergina taip pat buvo susitarusi iš vakaro.

Liudytoja A. N. paaiškino, kad kovo 5 dienos ryte į restoraną atėjo dvi moterys, prisėdo ir ji jas aptarnavo. Po to jos pasakė, kad yra iš mokesčių inspekcijos, jai buvo šokas - niekada neteko susidurti su tikrintojais. Restorane ji nedirbo, anksčiau ji buvo tame restorane tik vieną kartą, kovo 5 dieną buvo antras kartas. Dėl darbo valandų dar nebuvo susitarusi, atėjo gal kokią 11 valandą. Dirbti turėjo padavėja, bet dar nebuvo tiksliai susitarusi. Iki patikrinimo padavėja jai yra tekę dirbti. Tą dieną dirbo ir kita padavėja, kuri atėjo tada, kai atėjo tos dvi moterys. Dėl darbo užmokesčio su direktoriumi dar nebuvo konkrečiai susitarę, ji dar svarstė, ar jai įsidarbinti, nes dirbo kitoje vietoje, dėl datos nebuvo sutarę. Vėliau ten neįsidarbino. Bylos 6-me lape yra jos paaiškinimas, kuriame parašyta, kad užmokestis buvo sutartas 1,5 euro už valandą, bet tai žinojo iš aplinkinių, kai rašė paaiškinimą gal ne taip suprato klausimą. Paaiškinime rašė, kad tarėsi ateiti per mėnesį 2-3 kartus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams (darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu), dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 98 str. 1 d. 2 p. numato, kad nelegaliu darbu taip pat laikytinas faktas, kai darbdavys nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytosios darbo pradžios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-3284/2011).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad D. A., nesudaręs darbo sutarties ir nepranešęs teisės aktų nustatyta tvarka teritoriniam VSDF skyriui apie asmens įdarbinimą, leido dirbti A. N. ir D. V., prieš tai aptaręs darbo vietą bei užmokestį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino ir tvirtino, kad pradžioje norėjo pažiūrėti ar moterims darbas bus priimtinas, ir tuomet būtų jas įdarbinęs. Vis dėlto kaip matyti iš A. N. rašytinio paaiškinimo, ji D. A. restorane dirbo apie vieną mėnesį (b. l. 9). Nors teismo posėdžio metu A. N. paaiškinimus pakeitė, tačiau teismas vadovaujasi 2016-03-05 rašytiniu liudytojos paaiškinimu, nes būtent jame nurodytos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus duomenis. Liudytoja D. V. patvirtino, kad su D. A. buvo aptartas darbo užmokestis, darbo valandos, be to, iš liudytojos paaiškinimų aiškiai matyti, kad patikrinimo metu ji restorane dirbo – plovė indus, palaikė tvarką virtuvėje (b. l. 8). Faktų fiksavimo pažyma nustatyta, kad patikrinimo metu kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, klientus aptarnavo A. N., su specialia kavinės apranga, virtuvėje pagalbine darbininke pirmą dieną dirbo D. V. (b. l. 5-6). Iš byloje esančių išrašų apie asmens įdarbinimą matyti, kad nei A. N., nei D. V. patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintos nebuvo (b. l. 12-14). Tokiu būdu aukščiau aptartų įrodymų visuma visiškai pagrindžia D. A. kaltę ir tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Byloje D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – įvykdytas tyčinis teisės pažeidimas darbo srityje, savo pobūdžiu pažeidimas yra šiurkštus, kadangi nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, ir tuo yra daroma didelė žala visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai, taip pat atsižvelgiama į tai, kad byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę- turi vieną galiojančią nuobaudą, tačiau tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti D. A. paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 41³ str. l d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 41³ str. l d., 41 str. 5 d., 287 str. l d. l p., 293 str., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

D. A. (D. A.) pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. l d., ir paskirti administracinę nuobaudą - 1736 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16056390269.

Vadovaujantis ATPK 41 str. 5 d., apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.