Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1998-12-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams; 2001-02-12 pagal LR BK 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 2002-01-29 pagal LR BK 272 str. 2 d., 3 d., 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 metams; 2004-06-18 pagal LR BK 178 str. 2 d. , 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2005-03-07 pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; 2005-09-22 pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių; 2006-11-16 pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams; 2007-05-31 pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių, 2009-06-10 pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 1 metams, ir

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 2008-03-12 pagal LR BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams,

kaltinami nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. ir A. K., 2009 m. kovo mėn. 6 d., apie 21.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, išėmę lango stiklą, įsibrovė į patalpą – B. Š. priklausantį namą, esantį(duomenys neskelbtini), kur iš televizoriaus stalčiuko pagrobė B. Š. priklausantį turtą: pinigus – 95 litus, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA IMEI“ 35229901997333, 100 Lt vertės, piniginę, 3 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 198 Lt.

Be to, N. P. ir A. K., 2009 m. kovo mėn. 13 d., apie 1.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, išėmę lango stiklą, įsibrovė į patalpą – B. Š. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kur, prisidengdami veidus kaukėmis, pagrobė po pagalve lovoje paslėptą „D“ kategorijai priskiriamą šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį revolverį „Reck 35“ 500 litų vertės ir benzininį pjūklą „Partner P4-18XT“ 600 Lt vertės, po to, bendrais veiksmais panaudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš nukentėjusįjį B. Š., jėga ištempė jį iš lovos ir nuvedė į virtuvę, suduodami ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, įrėmę nukentėjusiajam į galvą revolverį, grasino tuoj pat jį nušauti, reikalaudami pinigų, po to, įspyrė ne mažiau kaip 4 kartus nukentėjusiajam į galvos, krūtinės ir nugaros sritis, padarydami B. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau pinigų nepagrobė nukentėjusiajam pasakius, kad jų neturi.

N. P. kaltu dėl 2009-03-06 vagystės prisipažino visiškai, o dėl 2009-03-13 plėšimo kaltu prisipažino iš dalies, neigia, kad plėšimo metu panaudojo psichinį smurtą. Jis pripažįsta, kad 2009-03-06 išėmė nukentėjusiojo namo lango stiklą, o A. K., įlipęs pro langą į vidų, pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, o 2009-03-13 jie abu pro išimtą lango stiklą įsibrovę į gyvenamojo namo vidų ir A. K. panaudojo fizinį smurtą prieš B. Š., reikalavo pinigų ir abu pagrobė kaltinime nurodytą turtą. Jis nepripažįsta, kad reikalaudamas iš nukentėjusiojo pinigų buvo įrėmęs jam revolverį į galvą ir grasino jį nušauti. N. P. parodė, kad 2009 m. kovo mėnesio pradžioje atvažiavo pas draugę K. K., gyvenančią P. kaime K. rajone. K. K. brolis A. pasiūlė pavogti iš netoliese gyvenančių senukų pinigus, sakė, kad jis dirbo pas juos ūkio darbus ir žino, kur laiko pinigus. Tą pačią dieną, apie 20 val., jie išėjo iš namų ir apie 21 val. atėjo prie A. K. nurodyto namo, kur pro langą pamatė, kad yra įjungtas televizorius, kuris apšvietė kambarį, o jame esantys žmonės miegojo. Jis išėmė vieno lango stiklą, kuris buvo suskilęs, ir pro jį A. K. pateko į gyvenamojo namo vidų. Jis tuo metu buvo šalia lango ir laukė A. K.. Jis matė kaip A. K. iš stalčiaus ištraukė dvi pinigines, kurias priėjęs prie lango perdavė jam ir tada išlipo pro langą. Jis nepastebėjo, ar A. K. kartu paėmė ir telefono aparatą. Tuo metu namo šeimininkai miegojo ir jų nepastebėjo. Grįžtant į P. kaimą, jis apžiūrėjo pavogtas pinigines. Vienoje piniginėje rado apie 90 litų popierinėmis kupiūromis, dvi kupiūras po 20 litų ir vieną 50 litų kupiūrą ir apie 5 litus monetomis. Išėmę pinigus, pinigines išmetė. Grįžęs į namus, 40 litų atidavė A. K., o likusius pasiliko sau. Į A. K. namus sugrįžo apie 24 val. ir tą pačią naktį jį su K. K. į namus Jurbarko rajone automobiliu parvežė E. K., kuriam už parvežimą sumokėjo 50 litų. Maždaug po savaitės jam iš I. M. telefono paskambino A. K. ir sakė, kad kaime girdėjo kalbas, jog iš senukų buvo pavogti ne visi pinigai, siūlė dar kartą pas juos nueiti. Jis sutiko ir tuo tikslu atvažiavo pas K., ir tą patį vakarą jis su A. K. nuėjo pas tuos pačius senukus, siekdamas išgauti iš jų pinigus. Jie turėjo megztas kepures su išpjautomis skylėmis ties akimis, kad jų neatpažintų, iš namų išėjo apie 21–22 val. Atėjus prie nukentėjusiojo namo, jis vėl išėmė namo lango stiklą ir abu įlindo į vidų, kur vaikščiojo pasišviesdami žiebtuvėliais. Jis pamatė netoli lango stovinčią dėžę, kurioje buvo benzopjūklas, ir tą dėžę su A. K. iškėlė pro langą. Kai jie vaikščiojo po kambarį prabudo šeimininkas ir atėjo į kambarį, kuriame jie buvo. Tada jis pasitraukė į virtuvę, o A. K. pasiliko tame kambaryje ir, būdamas kambaryje, išgirdo kaip virtuvėje, kurioje buvo A. K., pradėjo šaukti nukentėjusysis. Jis uždegė šviesą ir pamatė gulintį ant grindų namo šeimininką, suprato, kad A. K. nukentėjusįjį mušė. Jis liepė A. K. nemušti senuko, padėjo jį nuvesti į miegamąjį, pasodino ant lovos ir tada pamatė, kad vyriškio veidas kruvinas. Jie ieškojo lovoje po čiužiniais pinigų ir pakėlęs pagalvę, rado pistoletą, kurį įsidėjo į kišenę. Jis smurto nenaudojo, ginklu negrasino. Benzininį pjūklą, kuriam pirkėją surado Ž. R., pardavė už 200 litų, o pistoletą pardavė už 50 litų.

Liudytojas K. K. parodė, kad kratos metu jo namuose buvo išimti batai, kuriuos tuo metu jis avėjo. Tuos batus nešiojo tik jis, o brolis A. apsiaudavo tik trumpam – eidamas atnešti vandens, nes jam batai buvo per maži. Kaip atsirado jo batų padų pėdsakai įvykio vietoje, nežino, jis nedalyvavo vagystėse. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs tuos nusikaltimus, norėdamas prisiimti kaltę už brolį A., nes jis nenorėjo, kad jis būtų pasiųstas atlikti bausmės, nes tuo metu buvo nuteistas lygtinai, o prisiimdamas kaltę, kad jis pats dalyvavo vagystėje, prisipažino iš baimės, kad jam neskirtų arešto. Vėliau apklausų metu nurodydamas, kad nusikaltimą padarė brolis A. jį apkalbėjo, nes bijojo, kad jo nesulaikytų.

Nukentėjusysis B. Š. parodė, kad 2009 m., tai galėjo būti kovo 6 d., apie 21 val., jam su žmona miegant savo gyvenamajame name, išgirdo daikto nukritimo garsą ir pašvietęs prožektoriumi pamatė kaip pro langą iššoko ir nubėgo jaunuolis. Jis matė, kad jaunuolis nuėjo link vieškelio, su juo buvo daugiau asmenų. Kambaryje televizoriaus stalčius buvo ištrauktas ir numestas ant grindų, o iš jo buvo paimta piniginė su pinigais: 50 litų kupiūra ir dvi kupiūros po 20 litų, apie 5–10 litų monetomis. Be to, paėmė naują piniginę, kuri buvo tuščia. Iš stalčiaus buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, apie 100 litų vertės, be SIM kortelės, nes ji buvo išimta iš telefono ir juo nesinaudojo. Ryte pastebėjo išimtą kambario lango, kuriame miegojo, stiklą, kuris buvo padėtas prie namo. Praėjus kelioms dienoms, jam nežinomi asmenys įlindo į jo gyvenamąją patalpą pro kitą langą, išeinantį į kitą namo pusę. Tai galėjo būti 2009 m. kovo 13 d., apie 1 val. Jam miegant lovoje, priėjęs jaunuolis paėmė jį už krūtų ir iškėlęs iš lovos, nuvedė į virtuvę. Tas vyriškis rankoje laikė pistoletą ir sakė, kad nušaus, nuvedęs sudavė pistoletu į veidą ir jis pargriuvo. Jam gulint jis šaukė „Kur pinigai ?“, spyrė į galvą, sudavė smūgius į kitas kūno vietas. Jis atsakęs, kad pinigų neturi, nes jau paimti. Jis girdėjo gretimame kambaryje bruzdesį ir suprato, kad jame yra daugiau pašalinių žmonių. Jo į lovą atgal niekas nevedė ir nesodino. Jam atsakius, kad pinigų neturi, jaunuolis išėjo į gretimą kambarį ir dingo. Pistoletas, kuriuo grasino nušauti ir kuriuo jam sudavė buvo jo, jį laikė lovoje po pagalve. Užpuolikams išėjus, pasigedo benzininio pjūklo „Partner“, 600 litų vertės, kuris buvo naujas ir kurį jam nupirko kaimynas, o dujinį pistoletą apsigynimui buvo nusipirkęs prieš 4–5 metus, jo vertė 500 litų. Ryte pastebėjo, kad buvo įsibrauta pro kambario langą iš rytų pusės, išėmus lango stiklą.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad nukentėjusysis B. Š. yra jo kaimynas ir giminaitis, gyvena apie 300 metrų nuo jo sodybos. B. Š. prašymu jis nupirko jam pjūklą medžių genėjimui už 600 litų, kuris buvo dėžėje su dokumentais. Apie 7 val. pas jį į namus atėjo B. Š., jo veidas buvo sumuštas, sakė, kad naktį iš jo gyvenamojo namo pavogė pjūklą ir pistoletą. Apie tai jis pranešė policijai. Jo pirktas pjūklas buvo su dokumentais, įpakuotas dėžėje. Sužinojęs apie vagystę, jis kreipėsi į parduotuvės, kurioje pirko pjūklą, administraciją, kur buvo likusi sąskaitos šaknelė ir nurašė visus pirkto pjūklo duomenis. Tai buvo pjūklas „Partner P418XT4“.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad 2009-03-14 apžiūrėjus nukentėjusįjį B. Š., nustatyti nubrozdinimai kairiojo skruosto srityje, poodinės kraujosruvos kairiojo ausies kaušelio bei krūtinės ląstos srityse, ir šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kurie galėjo būti padaryti 2009-03-13 suduodant kumščiais, spardant (b. l. 83–84, 1 t.).

Liudytojas A. V. parodė, kad 2009 m. kovo mėnesį, kai jis dengė V. V. šiltnamį, N. P. siūlė jam pirkti pistoletą. Jam pistoleto nereikėjo, todėl nunešė jį V. V., kurį jis nupirko už 50 litų.

L. V. V. parodė, kad 2009 m., apie kovo 15 d., iš A. V. už 50 litų nupirko dujinį devinto kalibro pistoletą, kuris buvo su vienu įmuštu į kapsulę šoviniu. Netrukus policijos pareigūnai išėmė iš jo pistoletą.

L. R. G. parodė, kad 2009 m. kovo mėnesį ji matė, kad N. P. gyvena pas kaimynus K. Apie kovo mėnesio vidurį, M. K. siūlė pirkti benzopjūklą, o A. K. – pistoletą, abu jie sakė, kad tie daiktai yra N. P.. K yra jos kaimynai ir jai atrodo, kad jie batus nešiojo bendrai, ji matė, kad tuos pačius avi broliai, sesuo ir jų mama.

Iš 2009-03-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad po vagystės apžiūrint B. Š. gyvenamąjį namą, durų dešinėje pusėje esančio lango viena dalis be stiklo. Prie namo verandos, ant žemės rasti pastatyti atremti į sieną du gabalai stiklo. Šalia lango ant žemės matomos lango stiklo tvirtinimo lentelės. Apdorojus lango stiklus, rastas piršto pėdsako fragmentas, kuris nukopijuotas ant daktiloplokštelės ir supakuotas į voką. Už 20 metrų nuo lango matomi žmonių avalynės pėdsakai, vedantys link kelio P.–P., vienas dešinės kojos bato pado paliktas pėdsakas nufotografuotas (b. l. 5–10, 1 t.).

Iš specialisto išvados matyti, kad 2009-03-07 įvykio vietoje, ant stiklo rastas piršto pėdsakas yra paliktas A. K. kairės rankos smiliumi (29–33, 1 t.).

Liudytoja J. V. parodė, kad ji kaip tyrėja apžiūrėjo įvykio vietą po 2009-03-07 vagystės iš B. Š. gyvenamojo namo. Apžiūros metu nustatyta, kad išimtas lango vienos dalies stiklas, kuris buvo padėtas prie namo ant žemės. Ji daktiloskopavo piršto pėdsaką nuo išimto stiklo. Ant daktiloskopinės plokštelės nuimtą piršto pėdsako fragmentą ji įdėjo į voką ir užantspaudavo, vėliau pateikė specialistui. Apžiūrint įvykio vietą ji kalbėjo su nukentėjusiuoju, jis paaiškino, kad asmenys į gyvenamąjį namą pateko pro išdaužtą langą. Nuo šios sodybos link kelio „P.–P.“ vedė dviejų asmenų pėdsakai, kitų pėdsakų apie gyvenamąjį namą ir sodyboje nerado.

Iš 2009-03-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint B. Š. gyvenamąjį namą, nustatyta, kad namo lango, esančio kiemo pusėje, dešinės pusės lango dalis yra be stiklo, prie lango ant žemės yra išimto lango dalies stiklas. 1,5 m nuo lango ant žemės rastas 30 cm ilgio, 11 cm pado pločio bato pado pėdsakas, kuris nufotografuotas ir nuo kurio padaryta gipsinė atlieja (b. l. 66–72, 1 t.).

Iš kratos ir išimtų kratos metu daiktų apžiūros protokolų matyti, kad 2009-04-06 kratos metu P. kaime esančiuose V. K. namuose, iš aulinukus avėjusio K. K. buvo paimta juodos spalvos aulinukų pora (b. l. 164–167, 1 t.).

Iš trasologinių tyrimų specialistų išvadų matyti, kad 2009-03-13 įvykio vietoje rastas ir nufotografuotas bei gipso atliejoje užfiksuotas bato pado pėdsako fragmentas galėjo būti paliktas avalynės, paimtos 2009-04-07 kratos metu, kairės kojos bato pado puspadžio ir kulno dalys arba kitos avalynės kairės kojos bato pado puspadžio ir kulno dalys, kurių atitinkamų rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip ir tirti pateiktos avalynės kairės kojos pado puspadžio ir kulno dalies, o 2009-03-07 įvykio vietoje rastas ir nufotografuotas avalynės pėdsakas galėjo būti paliktas avalynės, paimtos 2009-04-07 kratos metu pas K.us, dešiniosios kojos batas ar kita avalynė, kurios padų rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip ir avalynės, paimtos 2009-04-07 kratos metu.(b. l. 126–129, 131–134, 1 t.).

Liudytojas D. Č. parodė, kad jis, kaip policijos pareigūnas, dalyvavo sulaikant N. P. P. kaime K.ų namuose. N. P. rado gyvenamajame name, spintoje, A. K. jam nei žodžiu nei gestais neparodė, kur slepiasi N. P.. Be to, jis atliko kratą K.ų namuose, kur ieškojo nusikaltimo pėdsakų ir išėmė batus, kurių pado ornamentas atitinka bato pado ornamentą, rastą įvykio vietoje. Tuo metu tuos batus avėjo K. K., kuris jam ir atidavė batus, tačiau K ir A. K. abu kalbėjo, kad tuos batus avi abu, todėl kratos protokole užrašė, kad batai išimti iš A. K., o po to protokole pataisė, kad batai išimti iš K. K..

Parodymų patikrinimo metu N. P. parodė B. Š. sodybą, esančią P. kaime, K. rajone, nurodė gyvenamojo namo langą ir šio lango dalies stiklą, kurį jis išėmė ir atrėmė į namo sieną, pro kurį A. K. įlipo į vidų. N. P. parodė vietą prie namo lango, kurioje stovėjo, kai A. K. įlipo pro langą, o namo viduje parodė televizoriaus stalčių, iš kurio jis matė, kai A. K. išėmė pinigus, bei griovį, netoli sodybos, kurioje išmetė pavogtas pinigines (b. l. 40–45, 1 t.).

Liudytoja I. M. parodė, kad N. P. yra jos pusbrolis. 2009 m. kovo mėnesį iš jo gavo SMS žinutę, jis siūlė pirkti benzopjūklą su dokumentais. Jai sutikus, vyras nuvyko į P. kaimą ir iš Ž. R. nupirko benzopjūklą. Vėliau pagal skelbimą benzopjūklą pardavė nepažįstamam asmeniui.

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad 2009-04-17 iš R. O. buvo išimtas motorinis pjūklas „Partner P4-18XT“ su kartonine dėže ir dokumentais, ant pjūklo korpuso yra skaičiai „530-150135“, kurį jis pirko pagal skelbimą laikraštyje. Ant pjūklo kartoninės dėžės yra lipdukas su nurodytais numeriais „952802181“ ir „07339D200368“ (b. l. 146–148,1 t.).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų bei specialisto išvados matyti, kad iš V. V. buvo išimtas revolveris „Reck 35“ Nr. SY07580, skirtas šaudyti 35-0 kalibro šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, tinkamas šaudyti (b. l. 151–155, 1 t.).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis B. Š. atpažino iš V. V. išimtą revolverį, kaip tą, kuris buvo pagrobtas iš jo gyvenamojo namo (b. l. 156–158, 1 t.).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad B. Š. pateikė mobiliojo ryšio paslaugos „Pildyk“ SIM kortelę Nr.868476030 su PIN ir PUK kodais (b. l. 91–93,1 t.).

L. Ž. R. parodė, kad 2009 m. kovo mėn., tai galėjo būti 13 d., N. P. jo paprašė surasti pirkėją motoriniam pjūklui. Jis sakė, kad tą pjūklą pirko. Tada pas jį matė ir pistoletą, tačiau jo apibūdinti negali. Jis surado pirkėją ir motorinį pjūklą pardavė už 200 litų. Kai N. P. atidavė pinigus, jis su drauge K. K. važiavo į parduotuvę, kur pirko prekių vaikui. Jam žinoma, kad pas K.us du kartus lankėsi K. S., kuris ieškojo N. P., vieną kartą tarp jų įvyko konfliktas.

Liudytoja I. K. parodė, kad N. P. yra jos sesers K. draugas, jis dažnai būdavo jų namuose. N. P. kartais išeidavo iš namų ir grįždavo vėlai. Jai žinoma, kad N. P. prašymu jos vyras Ž. R. pardavė motorinį pjūklą. Tvarkant namus, po lova, kurioje miegojo jos sesuo su N. P., ji rado kepurę – kaukę, kurioje ties akių vietomis buvo išpjauta, ir ją sudegino. Jų namuose lankėsi K. S., kuris buvo atvažiavęs pas N. P., vieną kartą jį išsivežęs sumušė. Mano, kad jis su N. P. padarė nusikaltimus, ir N. P. bijo jį išduoti, todėl apkaltino jos brolį. Ji yra skaičiusi N. P. seseriai K.ai rašytą laišką, kuriame klausė, ar ji galės paliudyti, kad jis nusikaltimą padarė su jos broliu Algiu. Jos sesuo girdint tėvams sakė, kad jei ji nesusituoks su N. P., šis „pasodins Algį“.

Liudytojas K. S. parodė, kad N. P. yra jo žmonos brolis. Jie palaikė ryšį telefonu. 2009 m. kovo mėnesį jam paskambino N. P. ir prašė atvažiuoti į P. kaimą, K. rajone, sakė, kad vakare reiks jį pavežti. Jis atvažiavo į P. kaimą, tačiau N. P. pas jo draugę nerado, o į telefono skambučius jis neatsakė. Dėl to jis supyko ir kitą dieną vėl atvažiavo išsiaiškinti, kodėl jį apgavo. Jis kalbėjosi su N. P., reikalavo atlyginti kelionės išlaidas ir dėl to susistumdė ir susipyko, tačiau vagystėje su juo nedalyvavo, A. K. sakydamas, kas jis dalyvavo vagystėje, jį apkalba.

L. S. B. parodė, kad kaltinamasis A. K. yra buvęs jo klasės draugas. 2009 m. kovo mėnesį jis naudojosi SIM kortele 864774850. Jis gerai pamena, kad 2009 m. kovo 5 d., apie 11 val. jam paskambino N. P. ir teiravosi, ar jis turi parduoti mobiliojo ryšio telefoną. Jis prisimena tą dieną, nes pas juos į namus iš Kauno buvo atvažiavusi motinos sesuo A. L., kuri yra gimusi kovo 5 d., ir tą dieną su tėvais šventė gimtadienį. Po to, pavakary N. P. su A. K. ėjo į jo namus ir atėję prie miško prašė ateiti jų pasitikti. Jis pasakė, kad telefono aparatą pardavė, ir jie į jo namus neatėjo.

Iš K. rajono policijos komisariato pateiktos informacinės pažymos matyti, kad A. L. yra gimusi 1972 m. kovo 23 d. (b. l. 164, 3 įt.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji N. P. ir A. K. veikė bendrais, tarpusavyje suderintais veiksmais, siekdami vieningo tikslo – užvaldyti B. Š. turtą, ir jie yra šių nusikaltimų bendrininkai bei vykdytojai.

Nustatyta, kad 2009-03-06, N. P. išėmus B. Š. gyvenamojo namo lango stiklą, A. K. įsibrovė į vidų ir pagrobė piniginę, mobiliojo ryšio telefoną bei pinigus. Piniginę su pinigais A. K. perdavė šalia lango lauke stovėjusiam N. P., kuris vėliau pinigines išmetė, o rastus pinigus pasidalino. Šias aplinkybes patvirtino kaltinamasis N. P., kurio parodymai yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Parodymų patikrinimo metu jis parodė gyvenamąjį namą, iš kurio buvo įvykdyta vagystė, langą, pro kurį A. K. pateko į vidų, ir jo nurodytos aplinkybės apie nusikaltimo vietą, laiką, pagrobtus daiktus ir pagrobtas pinigų kupiūras atitinka nukentėjusiojo parodymus bei įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes. Iš 2009-03-07 įvykio vietos apžiūros protokolo ir liudytojos J. V. parodymų matyti, kad įvykio vietoje, prie nukentėjusiojo namų rasti dviejų asmenų pėdsakai, vedantys nuo kelio link B. Š. sodybos išimto lango stiklo ir atgal, o ant išimto lango stiklo rastas piršo pėdsakas, kuris paliktas A. K. kairės rankos smiliumi. 2009-03-07 įvykio vietoje rastas ir nufotografuotas avalynės pėdsakas galėjo būti paliktas avalynės, paimtos 2009-04-07 kratos metu iš K. K., dešiniosios kojos batu ar kita avalyne, kurios padų rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip ir avalynės, paimtos 2009-04-07 kratos metu.(b. l. 126–129, 131–134, 1 t.). Bylos įrodymai patvirtina, kad šiuos batus 2009-03-06 nusikaltimo metu avėjo A. K..

A. K. neigia dalyvavęs vagystėje ir nurodo, kad pėdsakas, paliktas ant nukentėjusiojo gyvenamojo namo lango stiklo, galėjo būti paliktas 2009-03-05, kai jis su N. P., grįždami iš S. B., užėjo apžiūrėti nukentėjusiojo sodybos ketindami ateityje padaryti vagystę, vaikščiojo po kiemą, apžiūrėjo visus langus liesdamas rankomis langų stiklus, žiūrėjo, ką veikia nukentėjusysis. Jis parodė, kad tuo metu avėjo batus, kurie vėliau kratos metu buvo išimti iš jo brolio K. K., todėl įvykio vietoje rastas batų pado pėdsakas galėjo būti paliktas jo avėta avalyne 2009-03-05, o ne vagystės metu. Jis paaiškino, kad N. P. gali jį apkalbėti dėl to, kad ant jo pyksta už tai, kad jį sulaikant, jis policijos pareigūnams parodė spintą, kurioje N. P. slėpėsi, nurodo, kad šią vagystę N. P. padarė kartu su giminaičiu „Kostu“, kuris tą dieną buvo atvykęs iš Kauno. Jis siekia, kad jo giminaitis išvengtų atsakomybės, be to, šis giminaitis prieš N. P. vartojo smurtą, todėl jis gali jo bijoti. S. B., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad minėtą dieną su A. K. buvo susitarę, kad jis su N. P. ateis pirkti mobiliojo ryšio telefono aparato, o vėliau jiems priėjus netoli jo namų ir paskambinus, prašant pasitikti, jis pranešė, kad telefono aparatą pardavė savo tetai, ir jie į jo namus neatėjo. Kaltinamojo A. K. parodymai dėl nurodytų aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Teisiamojo posėdžio pirmos apklausos metu A. K. parodė, kad batais, išimtais iš jo brolio Kęstučio, jis niekada neavėjo, o kokiu būdu šių batų pėdsakai buvo palikti prie nukentėjusiojo namų, nežino. Vėliau pripažino, kad iš brolio kratos metu išimtus batus avėjo 2009-03-05, kai ėjo pas S. B. ir buvo užėjęs į nukentėjusiojo sodybą. Versiją, kad 2009-03-05 jis su N. P. lankėsi nukentėjusiojo sodyboje, grįždami iš S. B., pateikė tik bylą nagrinėjant teisme. Tačiau tai paneigia liudytojos J. V. parodymai ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad link nukentėjusiojo gyvenamojo namo buvo užfiksuoti tik dviejų asmenų pėdsakai, kurie vedė link lango pro kurį buvo įsibrauta į vidų, kitų pėdsakų link gyvenamojo namo ir aplink jį nerasta. S. B. apie nurodytas aplinkybes pirmą kartą buvo apklaustas praėjus 8 mėnesiams, tačiau jis nurodo aplinkybes, kodėl jis minėtą dieną įsiminė – šventė tetos A. L. gimtadienį, tačiau tai neatitinka tikrovės. Iš VRM duomenų bazės pateiktos pažymos matyti, kad A. L. yra gimusi ne kovo 5 d., o kovo 23 d., todėl S. B. parodymus, kad jis prisimena, kad jam skambino A. K. kovo 5 d., teismas atmeta kaip nepatikimus ir vertina kaip siekimą priderinti prie A. K. parodymų. Liudytojas D. Č., dalyvavęs kaip policijos pareigūnas sulaikant N. P., nepatvirtino A. K. nurodytų aplinkybių, kad jis parodė, kur slepiasi N. P.. Liudytojas K. K. nepaneigė, kad batus, kurie buvo iš jo išimti kratos metu, nešiojo ir brolis A. K., o liudytoja R. G. patvirtino, kad ji gyvena kaltinamojo A. K. kaimynystėje ir matė, kad tuos pačius batus avi abu broliai, sesuo, mama. Teisiamojo posėdžio metu apžiūrint daiktinius įrodymus – kratos metu iš K. K. išimtus batus, jais apsiavė abu broliai – K. ir A. K., todėl nėra abejonių, kad dėl batų dydžio jais A. K. negalėjo neavėti. Tai, kad jis kartu su A. K. 2009-03-05 ėjo į S. B. namus ir grįždami buvo užsukę į nukentėjusiojo sodybą, paneigė ir kaltinamasis N. P., ir netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Jis pripažįsta padaręs šiuos nusikaltimus, todėl dėl savo teisinės padėties nėra suinteresuotas neigti A. K. nurodytas aplinkybes, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jis galėtų apkalbėti A. K., jis draugauja su A. K. seserimi ir palaikė tarpusavyje normalius santykius. N. P. pripažįsta, kad buvo atvykęs sesers vyras K. S., tačiau jis tuo metu su A. K. buvo išėjęs į nukentėjusiojo namus įvykdyti vagystės, todėl į daugybinius jo telefonų skambučius neatsiliepė, o kai sugrįžo, jis jau buvo išvykęs. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytojas K. S. ir telefoninių išklotinių duomenys. Esant tokioms aplinkybėms A. K. parodymai atmestini ir vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės. N. P. ir A. K. veika šiame epizode vertinama kaip vagystė įsibraunant į gyvenamąją patalpą, ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį. Patikslintinas iš nukentėjusiojo pagrobtų pinigų kiekis. Teisme nukentėjusysis parodė, kad iš jo namų buvo pagrobta apie 95 litai – dvi kupiūros po 20 litų, viena 50 litų kupiūra ir apie 5 litai monetomis. Tai atitinka kaltinamojo N. P. parodymus apie pagrobtų pinigų kiekį ir pagrobtas kupiūras bei monetas, todėl kaltinime nurodyta pagrobtų pinigų suma mažintina 100 litų

2009-03-13 abu kaltinamieji analogišku būdu – pro išimtą langą pateko į nukentėjusiojo B. Š. gyvenamąją patalpą ir pagrobė benzopjūklą bei pistoletą, o po to, norėdami išgauti iš nukentėjusiojo pinigus, tuo tikslu panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį ir psichinį smurtą, tačiau nukentėjusiajam pinigų nedavus ir pasakius, kad jų neturi, jie pasišalino su pagrobtais daiktais. N. P. parodymai apie patekimo į gyvenamąją patalpą būdą, vagystės vietą, laiką, pagrobtus daiktus, pavartotą fizinį smurtą iš esmės atitinka nukentėjusiojo B. Š. parodymus, jis tik neigia grasinęs nukentėjusiajam pistoletu. N. P. parodymus, kad būnant pas tėvus Jurbarko rajone jam daug kartų skambino A. K., ragindamas atvažiuoti ir įvykdyti vagystę iš to paties nukentėjusiojo, patvirtina dažni tarpusavio telefoniniai pokalbiai. Nukentėjusysis B. Š. patvirtino, kad plėšimo metu patalpoje buvo du vyriškiai ir vienas iš jų sudavė smūgius, laikydamas pistoletą grasino nušauti, reikalaudamas pinigų, o tuo metu kitas buvo patalpoje ir šie jo parodymai iš esmės yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės - nusikalstamos veikos metu iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas revolveris ir apie tai grasinimo revolveriu metu jam nebuvo žinoma. Bylos duomenys ir N. P. parodymai nepaneigia, kad jis pagrobė nukentėjusiojo lovoje buvusį revolverį ir jį visą laiką laikė su savimi, reikalavo pinigų, todėl yra pagrindo tikėti, kad nukentėjusiajam buvo grasinta pagrobtu revolveriu. Nukentėjusiojo parodymus apie pavartotą prieš jį fizinį smurtą patvirtina objektyvūs duomenys – teismo medicinos specialistas nustatė, kad jam padaryti nubrozdinimai kairiojo skruosto srityje, poodinės kraujosruvos kairiojo ausies kaušelio bei krūtinės ląstos srityse, ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2009-03-13. N. P. parodė, kad vagystės metu jis mūvėjo pirštines, ir šiuos jo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros metu ant lango stiklo užfiksuoti pirštinių pėdsakų fragmentai. N. P. nurodė, kokiomis aplinkybėmis buvo parduoti 2009-03-13 pagrobti iš nukentėjusiojo daiktai – revolveris, benzininis pjūklas, ir jo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai Ž. R., A. V., V. V., I. M.. Minėti daiktai buvo išimti iš juos pirkusių asmenų, o nukentėjusysis juos atpažino kaip pagrobtus iš jo gyvenamojo namo. N. P. parodymus, kad darant nusikalstamą veiką dalyvavo A. K. patvirtina įvykio vietos apžiūros metu rasti ir protokole užfiksuoti duomenys bei specialisto išvada: 2009-03-13 įvykio vietos apžiūros metu šalia namo ant žemės rastas ir nufotografuotas bei gipso atliejoje užfiksuotas bato pado pėdsako fragmentas galėjo būti paliktas avalynės, paimtos 2009-04-07 kratos metu iš K. K. išimto kairės kojos bato pado puspadžio ir kulno dalys arba kitos avalynės kairės kojos bato pado puspadžio ir kulno dalies, kurių atitinkamų rašto elementų forma, lokalizacija, ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip ir tirti pateiktos avalynės kairės kojos pado puspadžio ir kulno dalies. Aplinkybės, kurios duoda pagrindo teigti, kad šiuos batus nusikaltimų metu avėjo A. K. yra aptartos šiame nuosprendyje anksčiau. Be to, A. K. iš nukentėjusiojo pagrobtą revolverį siūlė pirkti R. G..

Bendri ir tarpusavyje suderinti kaltinamųjų veiksmai – abu turėdami kaukes ant veidų įsibrovė ir kartu buvo nukentėjusiojo gyvenamose patalpose nuo įsibrovimo pradžios, kartu pro langą iškėlė benzopjūklą, o A. P. pagrobė po nukentėjusiojo pagalve rastą revolverį.Po to vienam iš jų revolverį įrėmus nukentėjusiajam į galvą ir grasinant nušauti bei suduodant smūgius, tikslu išgauti pinigus, kitas buvo netoliese ir nebandė sustabdyti, vadinasi, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir pritarė kito bendrininko veiksmams, todėl juos vienijo vieningas sumanymas ir vieninga tyčia ­­- bet kokiomis priemonėmis pagrobti nukentėjusiojo turtą bei pinigus, todėl vagystė įsibraunant į patalpą, peraugo į plėšimą. Jie, būdami nusikaltimo vykdytojai, veikė kaip nusikaltimo bendrininkai, nors vienas iš jų pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (grobė turtą ir vartojo smurtą), o kitas tik iš dalies realizavo kai kuriuos BK 180 straipsnio aprašytus požymius (tik grobė turtą). Kaltinamieji įrėmė nukentėjusiajam pistoletu į galvą, grasindami nušauti tikslu išgauti pinigus, tokiu būdu panaudojo šaunamąjį ginklą ir jų veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 180 straipsnio 3 dalį.

Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad kaltinamieji pagrobė patalpoje buvusį benzopjūklą su įpakavimo dėže, vienas iš jų pagrobė šaunamąjį ginklą, tada norėdami išgauti iš nukentėjusiojo pinigus, pavartojo fizinį (sudavė smūgius) ir psichinį smurtą (įrėmęs revolverį grasino nušauti), tačiau nukentėjusiajam pasakius, kad pinigų neturi pasišalino. Kaltinamieji panaudojo fizinį ir psichinį smurtą po to, kai ginklas jau buvo pagrobtas, siekdami išgauti iš nukentėjusiojo pinigus, todėl šaunamasis ginklas buvo pagrobtas nepanaudojant fizinio ar psichinio smurto, todėl jų veika perkvalifikuotina iš BK 254 straipsnio 2 dalies į BK 254 straipsnio 1 dalį.

Abiejuose nusikalstamos veikos epizoduose kaltinamųjų N. P. ir A. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad nusikalto veikdami bendrininkų grupėje ir nusikalto prieš nukentėjusįjį, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės. N. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir BK 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo nuostatomis. A. K. nusikalto būdamas nepilnametis, todėl skirdamas jam bausmę atsižvelgia dar ir į BK 91 str. nurodytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

N. P. padarė 3 tyčinius nusikaltimus: apysunkį ir du sunkius nusikaltimus, teisiamas 10 kartą, nusikalto lygtinio paleidimo metu, jis neužsiėmė naudinga veikla, o nusikalstama veika tapo jo pragyvenimo šaltiniu ir tai rodo, kad jis nepadarė išvadų iš ankstesnio elgesio, piktybiškai pažeidinėja įstatymus, todėl yra pavojingas visuomenei ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Jis nusikalto iki 2009-06-10 Raseinių rajono apylinkės teismui priimant nuosprendį kitoje byloje, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.

A. K. nusikalto būdamas nepilnametis, padarė 3 nusikaltimus, iš kurių vienas yra apysunkis ir du sunkūs, praeityje teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, nedirba ir nesimoko, tai rodo, kad jis irgi nepadarė išvadų iš ankstesnio elgesio, todėl yra pavojingas visuomenei ir jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Pripažinti N. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį, subendrinus apėmimo būdu, paskirti laisvės atėmimą 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d. dalimis, šią bausmę subendrinus iš dalies sudedant su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 2009-06-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-12-28. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009-03-30 iki 2009-12-28. Kardomąją priemonę – suėmimą N. P. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti A. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį, subendrinus apėmimo būdu, paskirti laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2008-03-12 K. rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams, bausmę skiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-12-28. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009-04-07 iki 2009-04-28 ir nuo 2009-12-17 iki 2009-12-28. Kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus – SIM kortelę grąžinti nukentėjusiajam B. Š., aulinius batus grąžinti K. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems N. P. ir A. K. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jiems dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.