Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-517/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
1-30-517/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56558-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. J.
Baudž. byla Nr. 1-30-517/2016m.
(Proceso Nr. 1-01-1-56558-2015-0)
Bylos kategorija Nr. 14.9
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.14.5.1 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2016m. vasario 01d.Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis
sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui G. Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J. , a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietiė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirb. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. padarė paprastą sukčiavimą, o būtent:

Kaltinamoji A. J. , turėdama 2006m. kovo 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo sprendimą dėl nepilnametės dukros-pil. K. B. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2003m., išlaikymo 2010m. balandžio 15d. Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė prašymą išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti nepilnametės dukros-pil. K. B. išlaikymui, dėl ko 2010m. birželio 07d. buvo priimtas garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimas Nr. V2-5418 „ Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo “, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2010m. balandžio 15d. nepilnametei-pil. K. B. , gim. 2003m. balandžio 15d., kiekvieną mėnesį mokėti 125,- (vieno šimto dvidešimt penkių litų ir 00 ct.)(36,20 Eur.) dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti ar nutraukti išmokų mokėjimą, šią nustatyto dydžio išmoką kiekvieną mėnesį pervedant į kaltinamosios A. B. (dabartine santuokine pavarde-J.sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , o pati kaltinamoji A. J. , kaip pareiškėja, privalėjo apie pasikeitimus raštu informuoti Fondų administraciją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą, su šia pareiga ją(kaltinamąją A. J. ) supažindinus 2010m. gegužės 31d. pažymoje apie dokumentų priėmimą Nr. (V1-1885/2010)D2-10371 ir apie tai dar kartą papildomai pranešus ir 2014m. balandžio 04d. raštu Nr. (V1-1885/2010)D2-8292, tačiau kaltinamoji A. J. to nepadarė ir Fondo administracijos apie gaunamą išlaikymą nepilnametei dukrai iš buvusio sutuoktinio K. B. laiku neinformavo, tokiu būdu tyčia apgaule iš Vaikų išlaikymo fondo per 2010m. spalio-lapkričio mėn., 2011m. gruodžio-2012m. lapkričio mėn., 2013m. gegužės-lapkričio mėn. ir 2014m. gegužės-2015m. birželio mėn. laikotarpius pasisavindama valstybės lėšas 1.267,- Eur.(vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ko pasekoje Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo padaryta 1.267,- Eur. turtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji A. J. , patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2015m. rugsėjo mėn. informaciją apie tai, kad iš buvusio sutuoktinio K. B. gauna pinigus jų nepilnametės dukros K. B. išlaikymui, elektroniniu paštu Vaikų išlaikymo fondo administracijai ji pranešė tik tuomet, kai buvusiam sutuoktiniui K. B. buvo iškelta baudžiamojo byla. Gal 2010 m., tikslios datos neatsimena, kai buvęs sutuoktinis K. B. pradėjo jai iš darbovietės pervedinėti pinigus dukros Kamilės išlaikymui, ji skambino į Vaikų išlaikymo fondą, informuodama telefonu, kokiu numeriu tikrai nežino, kad buvęs sutuoktinis jai pradėjo mokėti lėšas vaiko išlaikymui. Tuomet jai buvo pasakyta, kad bus padarytos atitinkamos atžymos, o po to ji buvo visiškai užmiršusi, kad pasikeitus sąlygoms ir pradėjus gauti pinigus iš buvusio sutuoktinio, Vaikų išlaikymo fondą apie tai ji turėjo informuoti raštu. Paskui į Vaikų fondą ji nebesikreipė, jiems nepranešė, kad buvęs sutuoktinis K. B. jai perveda lėšas, nes vis būdavo pinigų nepriteklius, t.y. 2013 metais ji, būdama nėščia su dvynukais, palaidojo ir abu savo tėvus, todėl jai ne tas buvo galvoje. Dabar ji augina tris mažamečius vaikus, nuo 2015m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti pardavėja-kasininke, gaudama minimalų darbo užmokestį, todėl dėl sunkios materialinės padėties ji sutinka dalimis per ilgesnį laiką Vaikų išlaikymo fondui grąžinti susidariusią 1.267 eurų skolą.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji A. J. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1d., jos kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): 2006m. kovo 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 3-18-517/2006m. dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu(b.l. 21-24), antstolės Nijolės Jutkienės kontoros pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą(b.l. 9), prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti(b.l. 8), Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo(b.l. 10), Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma apie dokumentų priėmimą(b.l. 27, 33), Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu dėl dokumentų pateikimo(b.l. 11, 35), elektroniniu paštu siųstais pranešimais dėl lėšų mokėjimo vaiko išlaikymui nutraukimo(b.l 12, 44) ir priedais prie minėto pranešimo, t.y. elektroninės bankininkystės išrašais iš kaltinamosios A. J. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB bankas „ Swedbank “, apie piniginių lėšų pervedimą, darant išskaitymus iš pil. K. B. gaunamo darbo užmokesčio(b.l. 44-140), Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu dėl sprendimo pakeitimo(b.l. 13), Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo(b.l. 14) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi kaltinamajai A. J. inkriminuojamo nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių veikų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamoji sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jos apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardinto baudžiamojoje byloje esančio 2006m. kovo 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 3-18-517/2006m. dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu matyti, kad pil. Banaičiai, buvę sutuoktiniai, buvo geranoriškai susitarę dėl jų nepilnametės dukros-pil. K. B. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2003m., išlaikymo, pil. K. B. , kaip vaiko tėvui, įsipareigojus mokėti kaltinamajai A. B. (dabartine santuokine pavarde-J.) po 125,- Lt.(vieną šimtą dvidešimt penkis litus ir 00 ct.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005m. lapkričio 01d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją(b.l. 21-24).

Iš teisme išvardintos baudžiamojoje byloje esančios antstolės Nijolės Jutkienės kontoros pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad pagal Ukmergės raj. apyl. teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-18-5172013, kaltinamosios A. B. (dabartine santuokine pavarde-J.), kaip išieškotojos, naudai 2010m. sausio-kovo mėn. buvo išieškota(išmokėta) 0,00 Lt. vaiko išlaikymui(b.l. 9).

Iš teisme išvardinto baudžiamojoje byloje esančio prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti matyti, kad 2010m. balandžio 15d. kaltinamoji A. B. (dabartine santuokine pavarde-J.) su prašymu kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą mokėti lėšas jos nepilnametės dukros-pil. K. B. , gim. 2003m., išlaikymui(b.l. 8). Minėto prašymo pagrindu pagal Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010m. birželio 07d. sprendimą Nr. V2-5418 kaltinamajai A. J. nuo 2010m. balandžio 15d. iš Vaikų išlaikymo fondo buvo pradėtos mokėti 125,- Lt. dydžio kasmėnesinės išmokos nepilnametės dukros Kamilės išlaikymui(b.l. 10).

Iš teisme išvardintos baudžiamojoje byloje esančios Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos Nr. (V1-1885/2010)D2-10371 apie dokumentų priėmimą matyti, kad kaltinamoji A. B. (dabartine santuokine pavarde-J.) 2010m. gegužės 31d. buvo informuota apie prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti priėmimą, pranešus, kad priimtas sprendimas dėl lėšų mokėjimo jai bus siunčiamas paštu, kartu informuojant ir apie pareigą per 3 darbo dienas raštu informuoti Fondo administraciją apie aplinkybių, turinčių įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimui, atsiradimą(b.l. 27, 33). Minėta pareiga kaltinamajai A. B. (dabartine santuokine pavarde-J.) dar kartą buvo priminta ir 2014m. balandžio 03d. jai siųstame rašte Nr. (V1-1885/2010)D2-8292 dėl dokumentų pateikimo ryšium su santuokinės pavardės pakeitimu(b.l. 11, 35).

Iš teisme išvardintų baudžiamojoje byloje esančių elektroniniu paštu siųstų pranešimų dėl lėšų mokėjimo vaiko išlaikymui nutraukimo matyti, kad kaltinamoji A. J. 2015m. rugpjūčio 04-05d.d. Vaikų išlaikymo fondo administracijai siuntė pranešimus dėl lėšų mokėjimo vaiko išlaikymui nutraukimo, pridėdama elektroninės bankininkystės išrašus iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB bankas „ Swedbank “, apie piniginių lėšų pervedimą, buvusioms darbovietėms 2010m. spalio-lapkričio mėn., 2011m. gruodžio-2012m. lapkričio mėn., 2013m. gegužės-lapkričio mėn. ir 2014m. gegužės-2015m. birželio mėn. laikotarpiais darant išskaitymus iš buvusio sutuoktinio-pil. K. B. gaunamo darbo užmokesčio jų dukros išlaikymui(b.l. 12, 44-140).

Iš teisme išvardinto baudžiamojoje byloje esančio Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015m. rugpjūčio 26d. sprendimo Nr. V2-9193 dėl sprendimo pakeitimo matyti, kad buvo pakeistas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010m. birželio 07d. sprendimas Nr. V2-5418 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nepilnametei-pil. K. B. , gim. 2003m., o tos pačios dienos Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus kitu sprendimu Nr. V2-9194 nuo 2014m. gegužės 01d. buvo nutrauktas išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas nepilnametei-pil. K. B. , gim. 2003m.(b.l. 13-14).

Įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymui(toliau-Įstatymas), valstybė įsipareigojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t.y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo arba vykdo netinkamai, kartu [gydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtą 5 procentus metinių palūkanų. Vadovaujantis Įstatymo 3 str. 2d. ir Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007m. gruodžio 11d. įsakymu Nr. Al-356, 5 punktu, į Fondo administraciją gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko(vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Tuomet yra išmokamas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytas išlaikymas, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo-teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko(vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumas. Išlaikymo dydis nustatomas pagal antstolio išduotą pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Pagal Įstatymo 4 str. 4d. išmokų suma apskaičiuojama nuo kreipimosi į Fondo administraciją dienos. Fondo išmokos mokamos tol, kol yra Įstatymo 3 str. nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006m. kovo 01d. Ukmergės raj. apyl. teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3-18-517/2006m. dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pil. Banaičiai, kaip buvę sutuoktiniai, buvo geranoriškai susitarę dėl jų nepilnametės dukros-pil. K. B. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2003m., išlaikymo, pil. K. B. , kaip vaiko tėvui, įsipareigojus mokėti kaltinamajai A. B. (dabartine santuokine pavarde-J.) po 125,- Lt.(vieną šimtą dvidešimt penkis litus ir 00 ct.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005m. lapkričio 01d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją(b.l. 21-24). Kadangi kurį laiką kaltinamosios A. J. buvęs sutuoktinis geranoriškai neteikė lėšų savo nepilnametės dukros išlaikymui, o antstolei vykdant išieškojimą pagal Ukmergės raj. apyl. teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-18-5172013 kaltinamosios A. B. (dabartine santuokine pavarde-J.), kaip išieškotojos, naudai, 2010m. sausio-kovo mėn. buvo išieškota(išmokėta) 0,00 Lt. vaiko išlaikymui, kaltinamoji A. J. 2010m. balandžio 15d. su prašymu kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą mokėti lėšas jos nepilnametės dukros-pil. K. B. , gim. 2003m., išlaikymui(b.l. 8). Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus pagal Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010m. birželio 07d. sprendimą Nr. V2-5418 kaltinamajai A. B. (dabartine santuokine pavarde-J.) nuo 2010m. balandžio 15d. iš Vaikų išlaikymo fondo buvo pradėtos mokėti 125,- Lt. dydžio kasmėnesinės išmokos nepilnametės dukros Kamilės išlaikymui(b.l. 10).

Vadovaujantis Įstatymo 6 str. 2d. ir Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007m. gruodžio 11d. įsakymu Nr. Al-356(toliau-Išmokų mokėjimo tvarkos aprašas), 9 punktu, atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, pareiškėjas raštu apie pasikeitimus privalo informuoti Fondo administraciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Tokios aplinkybės gali atsirasti tada, kai pavyzdžiui skolininkas pradėjo mokėti priteistą išlaikymą, skolininkas mirė, pareiškėjui apribota tėvų valdžia ir kt.

Su šia pareiga kaltinamoji A. B. (dabartine santuokine pavarde-J.) buvo supažindinta, jai išsiunčiant Fondų administracijos 2010m. gegužės 31d. pažymą „ Apie dokumentų priėmimą “ Nr.(V1-1885/2010)D2-10371, kuri dar kartą kaltinamajai buvo priminta ir 2014m. balandžio 03d. jai siųstame rašte Nr. (V1-1885/2010)D2-8292 dėl dokumentų pateikimo ryšium su santuokinės pavardės pakeitimu(b.l. 11, 35). Nežiūrint į tai, kaltinamoji A. J. , elektroniniu paštu siųsdama pranešimus dėl lėšų mokėjimo vaiko išlaikymui nutraukimo, Vaikų išlaikymo fondo administraciją tik 2015m. rugpjūčio 05d. informavo apie tai, kad alimentų įsiskolinimas yra padengtas, nes jos buvęs sutuoktinis K. B. geranoriškai mokėjo teismo priteistas lėšas dukros išlaikymui(b.l. 12, 44). Iš kaltinamosios A. J. Vaikų išlaikymo fondo administracijai pateiktų elektroninės bankininkystės išrašų iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB bankas „ Swedbank “, paaiškėjo, kad kaltinamajai gaunant iš Vaikų išlaikymo fondo lėšas nepilnametės dukros K.išlaikymui, 2010m. spalio-lapkričio mėn., 2011m. gruodžio-2012m. lapkričio mėn., 2013m. gegužės-lapkričio mėn. ir 2014m. gegužės-2015m. birželio mėn. laikotarpiais į kaltinamosios sąskaitą banke buvo pervedamos ir lėšos iš buvusių kaltinamosios A. J. sutuoktinio darboviečių, darant išskaitymus iš tuo metu dirbusio buvusio sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio jų dukros išlaikymui(b.l. 44-140). Nors buvęs kaltinamosios A. J. sutuoktinis K. B. , kaip skolininkas, ir teikė vaikui teismo sprendimu priteistą išlaikymą, neretai didesnio dydžio, nei nustatyta, tačiau kaltinamoji A. J. sąmoningai ir laiku apie tai Fondo administracijos neinformavo, papildomai neteisėtai gaudama ir valstybės išmokas.

Kadangi situacija, kai mokamos Fondo išmokos nepilnamečiams vaikams, nors šie vaikai ir gauna iš skolininko išieškomas lėšas bei skolininko geruoju mokamas lėšas, skirtas vaikams išlaikyti, negalima, todėl, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamosios A. J. kaltė dėl svetimo turto užvaldymo apgaulės būdu yra pilnai įrodyta, todėl jos padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1d., požymius, t.y. svetimo turto įgijimas apgaule savo naudai(paprastas sukčiavimas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas juridinio asmens- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip nukentėjusiojo, civilinis ieškinys 1.267,- Eur.(vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 13 eur/ct.) sumai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti(b.l. 19-22).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Vadovaujantis Įstatymo 12 str. 1d. nuostatomis, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. Vadovaujantis Išmokų mokėjimo tvarkos aprašo 10 punktu, pareiškėjas neteisėtai gautą Vaikų išlaikymo fondo išmoką privalo grąžinti Fondo administracijai. Dėl pareiškėjo kaltės permokėta ir negrąžinta Vaikų išlaikymo fondo išmokų suma išskaičiuojama Fondo administracijos direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu, iš pareiškėjui priklausančių Vaikų išlaikymo fondo išmokų išskaitant ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį mokėtinos sumos tol, kol permokėta suma grąžinama. Jei Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimas pareiškėjui nutraukiamas, o permokėta išmokos suma neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi iš kaltinamajai A. J. priklausančių Vaikų išlaikymo fondo išmokų permokėta išmokos suma išskaičuota nebuvo, kaltinamoji privalo grąžinti Vaikų išlaikymo fondui susidariusią išmokų permoką, tokiu būdu savo neteisėtais nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą atlygindama bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip nukentėjęs juridinis asmuo, savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo(LR CK 6.37 str. 2d.).

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių:sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamosios A. J. nusikalstamų veiksmų, t.y. Vaikų išlaikymo fondui, kaip institucijai, atstovaujančiai valstybės interesus, priklausančių piniginių lėšų užvaldymo sukčiavimo būdu, buvo padaryta žala, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamoji, kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotina mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dyžio palūkanas nuo priteistinos nukentėjusiam juridiniam asmeniui nusikaltimu padarytos turtinės žalos sumos, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamosios A. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamosios A. J. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajai A. J. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamosios A. J. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Nors kaltinamosios A. J. padarytais nusikalstamais veiksmai turtinė žala ir nėra atlyginta, visgi teismas, atsižvelgdamas į veikos padarymo aplinkybes, į pačios kaltinamosios, kurios šeimoje auga trys mažamečiai vaikai(b.l. 156-158), asmenybę ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi, laiko, kad kaltinamoji A. J. dar gali būti pataisyta ir perauklėta, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajai A. J. , kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina alternatyvinė, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-laisvės apribojimas, paskiriant tokius baudžiamojo įstatymo numatytus draudimus ar įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui(LR BK 48 str. 2-7d.d.). Kaltinamajai A. J. paskirta laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Teismas, įpareigodamas kaltinamąją A. J. atlyginti dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kaip vieną iš įstatymo numatytų galimų skirti įpareigojimų, atsižvelgia tiek į kaltinamosios šeimyninę padėtį(kaltinamosios šeimoje auga trys mažamečiai vaikai), tiek ir jos pačios turtinę padėtį(kaltinamoji tik nuo 2015m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti, gaudama minimalų darbo užmokestį) ir jos, kaip asmens, 2013m. liepos 26d. sudariusio naują santuoką su pil. T. J. , tarpusavio turtines teises ir pareigas pagal sudarytą povedybinę sutartį, pagal kurią kaltinamoji A. J. viena pati(asmeniškai) yra atsakinga už visas savo prievoles(povedybinės sutarties 8 punktas)(b.l. 179-183), todėl kaltinamajai yra nustatytinas ilgesnis nusikaltimu padarytos turtinės žalos padengimo terminas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti tęsti darbą, o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; b) įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip nukentėjusiam juridiniam asmeniui, priklausančios grąžinti iš valstybės biudžeto mokėtos neteisėtai gautos išmokos, kaip nusikaltimu padarytos turtinės žalos, dalį 633,50 Eur.(šešių šimtų trisdešimt trijų eurų ir 50 ct.) sumoje ir c) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajai A. J. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti ją nuteista aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Baudžiamojoje byloje pareikštą juridinio asmens-Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip nukentėjusiojo, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamosios A. J. 1.267,- Eur.(vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusio juridinio asmens naudai jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, kartu iš kaltinamosios priteisiant ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo 2015m. lapkričio 25d., t.y. nuo nukentėjusio juridinio asmens civilinio ieškinio pateikimo baudžiamojoje byloje dienos, iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis