Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2012-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1228/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-10
Bylos Nr.
2A-1228/2012
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00344-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1228/2012Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00344-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.; 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-912-544/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vitlukas“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Vitlukas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. Š., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 205 364,79 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Vitlukas“ iškelta bankroto byla. Vienintelis UAB „Vitlukas“ akcininkas ir direktorius iki 2009-06-15 buvo atsakovas. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo. Atsakovas, kaip įmonės vadovas ir savininkas, atliko neteisėtus veiksmus, nes neįvykdė savo pareigos paaiškėjus nemokumui nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė, jam kaip direktoriui, nustatytų pareigų, kaip akcininkas elgėsi nesąžiningai, todėl didėjo bendrovės nemokumas, o žala kreditoriams padidėjo iki teismo nutartimi patvirtintos nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumos, kas ir laikytina žalos dydžiu. Atsakovo kaltė dėl to preziumuojama. Tarp atsiradusios žalos kreditoriams ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovas iš karto kai paaiškėjo nemokumas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai realiai turto būtų užtekę atsiskaityti su kreditoriais. Baudžiamojoje byloje atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą 2010 m. rugsėjo 17 d. išvadoje nustatyta, kad pagal finansinės veiklos rodiklius bendrovė 2009 m. sausio 1 d. turėjo visas galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir disponavo 315 814 Lt apyvartinėmis lėšomis. 2009 metų 1 ketvirtyje padėtis pasikeitė, likvidumo koeficientas sumažėjo, kas reiškė, kad bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, ji neteko apyvartinių lėšų ir tai atsitiko dėl to, kad atsakovas 2500 Lt rinkos vertės sklypą pardavė bendrovei už 400 000 Lt, 2009 m. vasario 18 d. pagal paskolos perkėlimo sutartį atsakovas iš savęs, kaip atskaitingo asmens, paėmė 104 393,99 Lt apyvartinių lėšų asmeniniam naudojimui. Taip pat 18 transporto priemonių, kurios ir buvo pagrindinės bendrovės darbo priemonės, buvo grąžintos UAB „SEB lizingas, dėl ko bendrovė nebegalėjo tęsti veiklos ir jai atsirado prievolė biudžetui grąžinti 491 090,48 Lt PVM. Ieškovas nurodo, kad atsakovui kaip juridinio asmens dalyviui, dėl nesąžiningų sąmoningų veiksmų ir neveikimo, atsakomybė kyla CK 2.50 str. 3 d. pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (b.l. 59-64). Priteisė ieškovui iš atsakovo V. Š. 501 893,99 Lt žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį atmetė (b.l. 59-64). Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nuteistas atitinkama bausme ir už tai, kad laikotarpiu nuo 1997 m. kovo 30 d. iki 2009 m. birželio 15 d. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą – fiktyvią minėto 0,34 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, taip siekdamas pateisinti jo vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose susidariusį 400 000 Lt grynųjų pinigų likutį ir juos nurašyti. Teismas sprendė, kad tokie atsakovo nusikalstami veiksmai patvirtina, kad jis, kaip administracijos vadovas, nesiėmė priemonių tinkamai organizuoti įmonės finansinę apskaitą, o įmonėje esant pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas apyvartines lėšas panaudojo savo naudai sumokėdamas keliasdešimt kartų didesnę kainą už perkamą sklypą. Todėl pažeidė bendrovės, kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes neketino su jais atsiskaityti, tokie veiksmai įtakojo įmonės nemokumą ir, kartu su kitomis aplinkybės, buvo bankroto priežastis. Teismas konstatavo, kad tokie atsakovo veiksmai neatitiko Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat bendrovės įstatų 7 punkto, numatančio, kad bendrovės veiklos tikslas yra įstatuose numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas siekiant pajamų, pelno gavimo. Nenuginčyta, kad šio žemės sklypo rinkos vertė buvo 2500 Lt, todėl iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 397 500 Lt žalai atlyginti.

Taip pat teismas nurodė, kad 2009 m. vasario 18 d. ieškovas UAB „Vitlukas”, atstovaujamas atsakovo, pats atsakovas ir UAB „Kvistija“ sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Vitlukas“ perkėlė atsakovui savo 104 393,99 Lt skolą UAB „Kvistija“. Atsakovas įsipareigojo skolą minėtai bendrovei grąžinti po 3000 Lt nustatytais sutartyje terminais iki 2010 m. spalio 1 d., tačiau vykdydamas šią sutartį atsakovas V. Š. 2009 m. vasario 18 d. sumokėjo UAB „Kvistija“ 3000 Lt skolos. Atsakovas 104 393,99 Lt sumą iš bendrovės gavo, todėl iš atsakovo priteistina 104 393,99 Lt žala bendrovei, kurią patyrė kreditoriai ir bendrovė, nes ji neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti ar ūkinei komercinei veiklai vystyti. Teismas sprendė, kad pagal minėtus du sandorius atsakovas savo nuosavybėn gavo 504 393,99 Lt bendrovės apyvartinių lėšų, be kurių tolesnė bendrovės ūkinė komercinė veikla tapo nebegalima, nes tuo metu buvo nutrauktos lizingo sutartys ir pagrindinės bendrovės darbo priemonės grąžintos lizingo bendrovei.

Teismo nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas jam nustatytos pareigos įmonei tapus nemokia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo be pagrindo nevykdė. Todėl nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo, t. y. neįrodyta, kad atsakovui įvykdžius pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvę galima išvengti žalos bendrovės kreditoriams, ir jų reikalavimų padidėjimo. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas žalą turėtų atlyginti kaip įmonės savininkas (CPK 178 str.). Atsakovui kaip akcininkui dėl sprendimo pirkti minėtą žemės sklypą ir sudaryti skolos perleidimo sandorį civilinė atsakomybė kyla kaip juridinio asmens valdymo organui – administracijos vadovui (direktoriui), o ne kaip juridinio asmens dalyviui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl 501 893,99 Lt priteisimo, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl tokių nusikalstamų veikų kaip nesąžiningumas, nusikalstamas bankrotas, didelės vertės turto pasisavinimas ar tokio turto užvaldymas sukčiaujant. Apeliantas teigia, kad piniginės lėšos buvo nurodytos tik buhalterinės apskaitos dokumentuose, o realiai jų nebuvo, todėl teismas priteisdamas 501893,99 Lt žalos atlyginimą ieškovui neobjektyviai vertinio šias aplinkybes.

2. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą padarė nepagrįstas bei neteisėtas išvadas ir dėl to, kad neesant piniginių lėšų realiai, yra vis tik civilinės teisės prasme atsakingas atsakovas.

Atsiliepimas

Ieškovas bankrutavusi UAB „Vitlukas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l. 81-82). Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas, priėmęs sprendimą, vadovavosi pagrįstais argumentais, kurių teisėtumo ir pagrįstumo apeliantas savo skunde nepaneigė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas, buvęs UAB „Vitlukas“ įmonės vadovas ir akcininkas, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteista bankrutuojančiai įmonei padaryta 501 893,99 Lt žala. Minėta žala kildinama iš atsakovo kaip įmonės vadovo sudarytų dviejų sandorių, t. y. dėl fiktyvaus 0,34 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo už 400 000 Lt bei dėl skolos perkėlimo sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl 397 500 Lt žalos dėl žemės pardavimo sandorio priteisimo, nustatė, kad 2009 m. sausio 20 d. atsakovas pardavė savo vadovaujamai bendrovei 0,34 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis sklypas buvo parduotas už 400 000 Lt (Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktas). Atsakovas, pasirašęs šią sutartį, savo parašu patvirtino, kad jis minėtą pinigų sumą gavo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyrius ikiteisminio tyrimo metu užsakė minėto žemės sklypo įvertinimą sandorio sudarymo dienai (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 172). Iš minėto įvertinimo matyti, kad bendrovei perleistas žemės sklypas buvo vertas 2 500 Lt. Taigi, minėtas turto vertinimas patvirtina, kad UAB „Vitlukas“ 2 500 Lt vertės žemės sklypą įgijo už 400 000Lt, t. y. už šį nekilnojamąjį turtą permokėjo 397 500 Lt, todėl įmonė patyrė būtent tokio dydžio žalą.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteista suma, nurodė, kad šių pinigų realiai nebuvo, jie tik buvo nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apelianto argumentu, pastebi, kad žalos nustatymo ir priteisimo atveju nėra svarbu tai, ar atsakovas bendrovės pinigus pasiėmė jau sudaręs sandorį, ar jis tuos pinigus paėmė anksčiau, o sudaromu sandoriu bandė pateisinti šių pinigų nebuvimą. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant įmonės vadovo baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau jos nepaneigia padarytos žalos fakto civiline prasme. Iš bylos dokumentų matyti, kad bendrovė už įsigytą žemės sklypą žymiai permokėjo, šių pinigų bendrovė neturi, todėl atsiradusią žalą privalo atlyginti už įmonės veiklą atsakingas jos vadovas.

Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista 104 393,99 Lt bendrovei padaryta žala. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl nurodytos sumos priteisimo, pastebi, kad 2009 m. vasario 18 d. UAB „Viltukas“ (skolininkas), V. Š. (skolos perėmėjas) ir UAB „Kvistija“ (kreditorius) sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią skolininkas perkėlė skolos perėmėjui susidariusią 104 393,99 Lt skolą. Pagal šią sutartį skolos perėmėjas minėtą skolą įsipareigojo grąžinti kreditoriui šioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 73-74).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tą aplinkybę, kad minėta skolos perkėlimo sutartimi ieškovo UAB „Vitlukas“ skola perėjo atsakovui bei nesant duomenų apie tai, kad šis sandoris būtų nuginčytas, sprendžia, kad atsakovas pagal minėtą sandorį perėmė ieškovo skolą kreditoriui UAB „Kvistija“, kuris pagal šį sandorį įgijo reikalavimo teisę, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo minėtą skolą priteisti iš atsakovo ieškovui. Pažymėtina, kad sudarius skolos perkėlimo sutartį ieškovo prievolės kreditoriui UAB „Kvistija“ baigėsi ir kreditorius įgijo teisę reikalauti minėtų sumų grąžinimo iš skolos perėmėjo, t. y. atsakovo V. Š.. Tai, kad visą skolos sumą (104 393,99 Lt) atsakovas gavo iš ieškovo, o kreditoriui sumokėjo tik 3 000 Lt, nesudaro pagrindo, nesant nuginčyto skolos perleidimo sandorio, teismui šią sumą priteisti ieškovui, o leidžia kreditoriui reikalauti šios sumos ir naujojo skolininko (atsakovo). Teismui priteisus skolos sumą iš atsakovo ieškovui bei esant galiojančiai skolos perkėlimo sutarčiai, iš ieškovo galėtų būti pareikalauta du kartus daugiau nei jis privalo atsakyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 397 500 Lt žalą dėl permokos už įsigytą turtą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista. Kita teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 104 393,99 Lt žala, panaikintina, nes priešingu atveju atsakovas, sudaręs skolos perkėlimo sutartį ir perėmęs ieškovo skolą, liktų skolingas kreditoriui bei taptų skolingas pirminiam skolininkui, tai yra atsakytų dviguba suma. Tai, kad atsakovas (skolos perėmėjas) visą skolos sumą paėmė iš pirminio skolininko, tačiau neatsiskaitė su kreditoriumi, gali būti reikšmingas sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą ne civiline tvarka, bet jis nesuteikia teismui teisės palikti reikalavimo teisę kreditoriui ir priteisti skolą pirminiam skolininkui.

Kolegijai atmetus dalį ieškinio reikalavimų, atitinkamai sumažinama iš atsakovo priteisiama žyminio mokesčio suma valstybei, todėl iš atsakovo priteisiama 7 975 Lt žyminio mokesčio už ieškinį valstybei (CPK 80 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Be to, atsakovas už pateiktą apeliacinį skundą turėjo sumokėti žyminį mokestį. Atsakovas sumokėjo tik 200 Lt, todėl likusi žyminio mokesčio suma, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai priteisiama iš atsakovo valstybei, t.y. priteisiama 7 775 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. teismo sprendimo dalį dėl 397 500 Lt žalos priteisimo iš atsakovo V. Š. ieškovui BUAB „Vitlukas“ (j.a.k. 161433316, buveinė: Pirmūnų g. 5A, Kėdainiai) palikti nepakeistą.

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. teismo sprendimo dalį dėl 104 393,99 Lt žalos priteisimo iš atsakovo V. Š. ieškovui BUAB „Vitlukas“ panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmesti.

Sprendimo dalį dėl 9 019 Lt žyminio mokesčio už ieškinį priteisimo valstybei pakeisti ir priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7 975 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio už ieškinį valstybei.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7 775 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėAlvydas Poškus