- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-20
- Bylos Nr.
- I-2324-815/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01188-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Ernestas Spruogis, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
- Pareiškėjas
- R. N.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant atsakovės – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovei – šios komisijos Tarnybinės etikos normų pažeidimo tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei Virginijai Mulvinaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – R. N. skundą atsakovei – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – R. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 11-12) ir patikslintu skundu (b. l. 3-6) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovė) 2009 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. KS-49 „Dėl R. N.“ (toliau – ir sprendimas Nr. KS-49).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendimas Nr. KS-49 yra nepagrįstas, Komisija Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos (toliau – ir STT Šiaulių valdyba) pranešimą nagrinėjo neišsamiai, nevisapusiškai, o nagrinėdama kitoje baudžiamojoje byloje tiriamas aplinkybes viršijo savo įgaliojimus, sprendime Nr. KS-49 padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, pateikia tokius argumentus.
2.1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų įsiveržimas į darbo vietą įstaigoje, kratos atlikimas namuose, garaže, kiti veiksmai truko daug valandų ir, pasak pareiškėjo, sukėlė jam afekto būseną, dėl ko jis galėjo duoti netikslius parodymus, t. y. nurodė, kad dviratį pirko turguje, nes neprisiminė, apie kokį dviratį kalbėjo. Pasak pareiškėjo, jis yra neįgalus, serga hipertonine liga, jam buvo sutrikęs širdies ritmas, tik šiek tiek atlėgus suėmimo stresui, 2008 m. balandžio 24 d. (antrą dieną areštinėje) pareiškėjas pradėjo šiek tiek mąstyti, bet dėl sveikatos būklės nepilnai suvokė, apie kokius dviračius jį klausinėjo.
2.2. UAB „Baltik vairas“ pareiškėjui dviračio nedovanojo; pareiškėjas buvo visiškai įsitikinęs, kad dviratis – buvusios ilgametės bendradarbės ir draugės R. Č. dovana, iš pokalbio telefonu su UAB „Baltik vairas“ darbuotoja R. Č. jis supratęs, kad ji dovanos jam dviratį (dviratį pareiškėjas pasiėmė iš jos namų). Iš užuominos, kad ji susitarė su direktoriumi D. Z., pareiškėjas suprato, kad jai leista pasiimti dviratį sau, o po to jį padovanoti. Minėta dovana buvo pavėluotai įteikta beveik po 2 metų, nes pareiškėjo 60 m. jubiliejus buvo 2006 m. vasario 1 d. Pasak pareiškėjo, apie jubiliejaus datą jis niekada neužsiminė ir neprašė bei nereikalavo dviračio nei iš D. Z., nei iš R. Č.. Apžiūrėti dviračių į dviračių sandėlį, esantį UAB „Baltik vairas“ pareiškėjas nuvyko su Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Šiaulių skyriaus vedėju Z. G., kuris dviratį išbandė važinėdamas juo po sandėlį, pareiškėjas dviračiu važinėtis nebandė.
2.3. Pareiškėjas 2008 m. birželio 17 d. Komisijai negalėjo paaiškinti apie UAB „Baltik vairas“ darbuotojos R. Č. ir direktoriaus D. Z. nutarimą ir aplinkybes dėl dviračių dovanojimo, nes tik 2009 m. liepos 3 d susipažino su R. Č. apklausos protokolu, jog ji su direktoriumi D. Z. nusprendė jam, R. N. ir Z. G. dovanoti dviračius; iki to laiko pareiškėjas nieko nesiaiškino, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai uždraudė bendrauti su R. Č.. Iš telefoninių įrašų pokalbio pareiškėjas suprato ir nei kiek neabejojo, kad šį dviratį dovanoja jam tik asmeniškai R. Č..
2.4. Pareiškėjas nesutinka, kad dėl buvusios bendradarbės ir draugės R. Č. jis turėjo nusišalinti nuo UAB „Baltik vairas“ inspektavimo todėl, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. A1-171/V-500 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. A1-186/V-694 „Dėl Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų 8 punktu, įmonės tarnyba yra tiesiogiai pavaldi įmonės vadovui arba darbdavio įgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai ir steigiama įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, taigi, darbų specialistas nėra pavaldus darbo inspekcijai bei darbo inspektoriui, o todėl pareiškėjas negalėjo įtakoti R. Č. jos darbe, negalėjo jai rašyti reikalavimų, skirti baudų – tuos klausimus spręsdavo su įmonės vadovu D. Z.. Tik kartą lankantis minėtoje įmonėje iš kalbos išėjo, jog VDI skyriaus vedėjui Z. G. sukaks 50 metų.
2.5. Pareiškėjas nesutinka, kad nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konfliktų ir tokiais veiksmais pažeidė minėto įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Pareiškėjo tiesioginis vadovas – Z. G. priskyrė jam kuruoti ir inspektuoti UAB „Baltik vairas“, žinodamas, kad pareiškėjas daug metų toje įmonėje dirbo; pareiškėjas buvo įpareigotas vykdyti Z. G. rašytinius pavedimus. Pareiškėjui 1999 m. pradėjus dirbti Valstybinėje darbo inspekcijoje, jam buvo priskirtos Šiaulių miesto didžiausios pramonės įmonės, nes jis turėjau 15 m. gamybinę praktiką, turi įgijęs darbų saugos inžinieriaus specialybę ir tam darbui geriausiai tiko.
2.6. Z. G. pats rinkosi ir gavo dovanų dviratį iš UAB „Baltik vairas“ vietoj to, kad sustabdytų pareiškėją, kaip tarnautoją, nuo neapgalvoto poelgio, neįvertinus visų aplinkybių; pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad dviračiai gaunami teisėtai.
2.7. Pareiškėjas niekada nebuvo gavęs iš artimų draugų dovanų, viršijančių 100 Lt, todėl nežinojo, kad reikėjo per 2 savaites deklaruoti dviratį; jį deklaravo, be ketinimo nuslėpti, deklaracijoje 2008 m. gegužės mėn.
2.8. Komisija, nagrinėdama STT Šiaulių valdybos pranešimą ir priimdama sprendimą Nr. KS-49, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 20 straipsnį; Komisija netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo, tuo tarpu Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, pasisakė dėl baudžiamosios bylos, kurioje pareiškėjas yra įtariamas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, aplinkybių, kurias ikiteisminio tyrimo metu tyrė STT Šiaulių valdyba, o dabar nagrinės Šiaulių m. apylinkės teismas. Taigi, Komisija viršijo savo įgaliojimus.
II
Atsakovė – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19-20) nurodo, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, paaiškina, kad aplinkybės bei įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo įvykdytus įstatymo pažeidimus, išdėstyti Komisijos priimtame sprendime, dėl to atsiliepime Komisija paaiškina tik kai kuriuos pareiškėjo skunde keliamus klausimus.
1. Demokratinėje teisinėje valstybėje asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šių asmenų galias riboja Konstitucija ir kiti teisės aktai, todėl asmenys, pažeidę įstatymus, asmeninius ar grupinius interesus iškėlę aukščiau visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio tikslas – kovoti su korupcija valstybinėje tarnyboje, užtikrinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą ir sudaryti prielaidas minėtai Konstitucijos nuostatai įgyvendinti. Įstatymo normos taikomos prioritetiškai.
2. Komisijai teisės aktais pavesta funkcija prižiūrėti, kaip įgyvendinami Įstatymo reikalavimai. Gavusi pagrįstos informacijos apie pažeidimą (nagrinėjamu atveju – STT Šiaulių valdybos pranešimas ir pateikti dokumentai), Komisija privalo pradėti tyrimą dėl valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikos atitikties Įstatymo nuostatoms ir priimti vieną iš Įstatyme numatytų sprendimų (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Komisijos, kaip specialios kompetencijos institucijos, nagrinėjimo dalykas yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio atitiktis Įstatymo nuostatoms. Komisija nevertina atitinkamų sprendimų teisėtumo, pagrįstumo ar atitikties teisės aktams. Pareiškėjo teiginys, kad Komisija, atlikdama tyrimą bei priimdama sprendimą dėl pareiškėjo veikos atitikties Įstatymo normoms, peržengė kompetencijos ribas, yra nepagrįstas.
3. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai, Įstatymu nustatė teisines priemones jų privatiems ir visuomenės viešiesiems interesams suderinti bei įpareigojo asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje, vykdyti šio įstatymo nuostatas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pareiškėjas, įvertinęs situaciją, jog inspektuojant UAB „Baltik vairas“, kurioje Darbų saugos, aplinkosaugos ir sveikatos tarnybos viršininke dirba jo buvusi bendradarbė ir draugė, kyla interesų konfliktas, privalėjo informuoti savo tiesioginį vadovą ir aktyviais bei aiškiai išreikštais veiksmais nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje, tačiau šių Įstatymo reikalavimų neįvykdė. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti nepriklauso nuo kitų asmenų veiksmų, t. y. pareiga išlieka bet kuriuo atveju, nesvarbu, kad tiesioginis vadovas, pasak pareiškėjo, žinodamas jo ryšius su UAB „Baltik vairas“, pareiškėjui skyrė kuruoti ir inspektuoti šią bendrovę. Pareiškėjo teiginys, kad nekilo interesų konfliktas, nes jam vadovas priskyrė kuruoti ir inspektuoti UAB „Baltik vairas“ ir jis privalėjo vykdyti vadovo pavedimus, yra nepagrįstas.
III
Teismo posėdyje atsakovės – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovė – Komisijos Tarnybinės etikos normų pažeidimo tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Mulvinaitė (Komisijos 2008 m. kovo 17 d. įgaliojimas Nr. S-350-(2.4) (b. l. 72)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti ir Komisijos sprendimą Nr. KS-49 palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:
1.1. R. N. 2008 m. gegužės 12 d. pateiktoje Privačių interesų deklaracijoje (b. l. 23-24, 38-40) dalyje „Gautos dovanos“ nurodė, kad iš R. Č. 2007 m. gruodžio mėn. gavo dovaną – dviratį, kurio vertė didesnė negu 1 MGL.
1.2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba 2009 m. kovo 12 d. rašte Nr. 4-10-213 „Dėl galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir raštas Nr. 4-10-213) (b. l. 21-22) informavo Komisiją, kad STT Šiaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-306-08 dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Rašte Nr. 4-10-213, be kita ko, nurodyta:
„Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo pareikšti įtarimai LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjui Z. G. (2008-04-25) ir vyriausiajam darbo inspektoriui R. N. (2008-04-22) įtariant, kad pastarieji, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi iš UAB „Baltik vairas“ 2007 m. lapkričio–gruodžio mėn. neatlygintinai gavo po dviratį. Aiškinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad Z. G. ir R. N., siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, pildydami viešų ir privačiųjų interesų deklaracijas sąmoningai įrašė neteisingus duomenis. <...> R. N. pildydamas privačių interesų deklaraciją už 2007 m., kurią pateikė 2008-05-12 jau po pranešimo apie įtarimą įteikimo, sąmoningai įrašė neteisingus duomenis apie tai, kad neva 2007 m. 12 mėn. iš R. Č. gavo dovanų dviratį. 2008-04-23 apklausiamas įtariamuoju R. N. teigė, kad minėtą dviratį pirko turguje, o 2008-04-24 papildomos apklausos metu jau parodė, kad minėtą dviratį gavo dovanų iš R. Č.. Parodymų pakeitimą R. N. motyvavo pasimetimu. Tuo tarpu R. Č. apklausiama liudytoja parodė, kad jokio dviračio R. N. niekada nedovanojo. Apklausiamas liudytoju UAB „Baltik vairas“ direktorius D. Z. parodė, kad 2007 m. pabaigoje bendrovė padovanojo po dviratį Z. G. ir R. N.. Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. KS-84 86 ir 87 punktuose numatyta, kad už Deklaracijose nurodytų duomenų teisingumą yra atsakingas deklaruojantis asmuo bei tai, kad už Deklaracijų pavėluotą pateikimą, nepateikimą, sąmoningą neteisingų duomenų įrašymą asmenys gali būti traukiami tarnybinėn, drausminėn ar administracinėn atsakomybėn.
Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat buvo nustatyta, kad VDI Šiaulių skyriaus darbuotojai <...> Z. G., R. N. <...> UAB „Saugotyra“, kuri atlieka darbuotojų mokymus saugos ir sveikatos klausimais, juos atestuoja ir išduoda pažymėjimus, pagal autorines sutartis, gaudami suderėtą atlyginimą atlieka minėtų asmenų, norinčių gauti pažymėjimus mokymus bei juos atestuoja. Vėliau, VDI Šiaulių skyriaus darbuotojai <...> Z. G., R. N. <...>, inspektuodami įmones, tirdami skundus kontaktuoja būtent su minėtais asmenimis, kurie būna atsakingi įmonėse už darbų saugą ir sveikatą. Be to, <...> Z. G., R. N. yra UAB „Saugotyra“ akcininkai, todėl yra suinteresuoti kuo didesniu minėtos įmonės pelnu. Kadangi honoraras už autorinį darbą apmokamas šalių susitarimu, sutartinėmis kainomis, šie asmenys, būdami akcininkai, turi galimybę įtakoti gaunamą atlygį ir krūvį. 2006-07-01 įsigaliojo nauja LR valstybės tarnybos įstatymo redakcija. Įstatymas buvo papildytas 16¹ straipsniu, kuriame numatyta, kad norėdamas dirbti kitą darbą valstybės tarnautojas turi gauti jį priėmusio asmens leidimą. Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą galioja vienerius kalendorinius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, LR valstybinės darbo inspekcijos buvo prašoma informuoti, kurie LR VDI Šiaulių skyriaus darbuotojai nuo 2006-07-01 iki 2008-11-27 pateikė prašymus dėl leidimo dirbti kitą darbą ir kuriems iš jų tokie leidimai buvo išduoti, pratęsti ar panaikinti. LR valstybinė darbo inspekcija informavo, kad nuo 2006-07-01 iki 2008-11-27 dėl leidimo dirbti kitą darbą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnį prašymų iš Šiaulių skyriaus valstybės tarnautojų nebuvo gauta.
Vadovaudamiesi LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu prašome ištirti:
1. Ar LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo Z. G., vyriausiojo darbo inspektoriaus R. N. veiksmai įrašant sąmoningai neteisingus duomenis į 2007 m. privačių interesų deklaraciją atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priimti atitinkamą sprendimą.
2. Ar LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojų <...> Z. G., R. N. <...> veiksmai, kai neturėdami leidimo dirbti kitą darbą atliko mokymus ir iš UAB „Saugotyra“ gavo honorarus už autorinį darbą, atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priimti atitinkamą sprendimą.
3. Ar LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojų <...> Z. G., R. N. <...> veiksmai, kai UAB „Saugotyra“ jie atlieka asmenų mokymus ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, o vėliau inspektuodami įmones, tirdami skundus kontaktuoja būtent su minėtais asmenimis, kurie būna atsakingi įmonėse už darbų saugą ir sveikatą, atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priimti atitinkamą sprendimą.
4. Ar LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojų <...> Z. G., R. N. veiksmai, kai būdami UAB „Saugotyra“ akcininkais, būdami suinteresuoti kuo didesniu minėtos įmonės pelnu (kadangi gauna dividendus), turėdami galimybę įtakoti savo gaunamą atlygį ir darbo krūvį, būdami suinteresuoti, kad kuo daugiau asmenų būtų atestuoti, atlieka asmenų mokymus ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, o vėliau inspektuodami įmones, tirdami skundus kontaktuoja būtent su minėtais asmenimis, kurie būna atsakingi įmonėse už darbų saugą ir sveikatą, atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priimti atitinkamą sprendimą.
5. Ar LR valstybinės darbo inspekcijos vadovai ar jų įgalioti atstovai, turėdami kontroliuoti, kaip įstaigoje dirbantys asmenys vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir žinodami, kad nei vienas iš Šiaulių skyriaus darbuotojų neturi leidimo dirbti kitą darbą bei gaudami darbuotojų Privačių interesų deklaracijas, kuriose jie nurodo, kad gauna autorinį atlyginimą, ir taip nekontroliuodami įstaigoje dirbančių asmenų nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų ir priimti atitinkamą sprendimą.
1.3. STT Šiaulių valdybos 2008 m. gegužės 19 d. liudytojo papildomos apklausos protokole (b. l. 25-28), baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-306-08 papildomai apklausiama liudytoja R. Č., atsakydama į užduodamus klausimus, be kita ko nurodė: nuo 2005 m. yra UAB „Baltik vairas“ Darbų saugos, aplinkosaugos ir sveikatos tarnybos viršininkė, atsakinga už darbų saugą, aplinkosaugą ir sveikatos apsaugą; R. N. kaip Darbo inspekcijos pareigūnas bendrovę kontroliuoja jau labai seniai, nuo kada nepasakys, jis pats yra dirbęs bendrovėje atsakingu už darbų saugą; R. N. yra priskirtas kontroliuoti UAB „Baltik vairas“ ir tiria tiek skundus, tiek nelaimingus atsitikimus, taip pat atlieka patikrinimus, t. y. viską, kas susiję su darbų sauga pagal teisės aktų reikalavimus; paskutinį kartą, t. y. 2007 m. spalį, kaip ir visus kitus kartus, UAB „Baltik vairas“ patikrinimą atliko R. N.; dėl dviračio dovanojimo Z. G. ji sužinojo iš direktoriaus D. Z., R. N. tikrai jos neprašė ir ji pati taip pat neprašė direktoriaus dviračio Z. G.: direktorius užsiminė kažką apie jubiliejų, ji paklausė, dėl R. N. – jis juk dirbo, padėjo perprasti darbų saugą, berods, buvo jo jubiliejus, tai gal ir R. N. galima duoti dviratį, direktorius pasakė, kad dviračiai bus duoti jiems abiem; Z. G. ir R. N., berods, pardavimų sandėlyje žiūrėjo dviračius, ar iš karto buvo sutarta, kada atsiims dviračius, ar dviračiai jiems buvo nuvežti, dabar nepamena; berods, R. N. vėliau jai skambino ir sakė, kad norėtų pakeisti dviratį į moterišką; R. N. dviratį atsiėmė iš jos, R. Č., garažo; ji niekada asmeniškai nedovanojo dviračio R. N.; ji nesiūlytų D. Z. duoti dviratį R. N., jei jis nekontroliuotų jos, R. Č., kaip Darbo inspekcijos specialistas; dviratį R. N. siūlė todėl, kad jis visada pakonsultuoja, taip pat tam, kad ir ateityje padėtų, kad būtų geranoriški santykiai, bet jokiu būdu ne kaip kyšį, nes neprašė iš R. N. jokių paslaugų, t. y. kad jis ko nors netirtų ar pan. – jis visada tiria ir nustatęs pažeidimus, juos fiksuoja.
1.4. STT Šiaulių valdybos 2008 m. gegužės 26 d. liudytojo apklausos protokole (b. l. 29-32), baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-306-08 apklausiamas liudytojas D. Z. (D. Z.), UAB „Baltik vairas“ direktorius, atsakydamas į užduodamus klausimus, be kita ko, nurodė: Z. G. ir R. N. pažįsta, tačiau jokių kitokių santykių, išskyrus oficialius, su jais nepalaiko; minėti asmenys kontroliuoja UAB „Baltik vairas“ darbų saugos sferoje; kai pradėjo dirbti UAB „Baltik vairas“ direktoriumi, jis, D. Z., susipažino su daugelio valstybinių institucijų vadovais, tame tarpe ir su VDI Šiaulių skyriaus vadovu Z. G., tai galėjo būti 2000 m. pradžia, gal ir anksčiau; su R. N. susipažino panašiu laiku, kai jis, kaip Darbo inspekcijos pareigūnas, tikrino UAB „Baltik vairas“; jis, D. Z. patikrinimuose nedalyvauja, bet pasirašant patikrinimo dokumentus būna nurodyta R. N. pavardė, todėl, D. Z., nuomone, jis konkrečiai priskirtas tikrinti ir kontroliuoti UAB „Baltik vairas“ darbų saugos sferoje; su Z. G. ir R. N. teko bendrauti betarpiškai: su Z. G. susipažįstant, o su R. N., kiek tai liečia darbą; su R. N. paskutinį kartą bendravo 2007 m. pabaigoje dėl Z. G. jubiliejaus UAB „Baltik vairas“ patalpose, nepamena, ar tas susitikimas buvo suplanuotas, ar įvyko ekspromtu, taip pat nepamena, kas inicijavo minėtą susitikimą; su R. N. kalbantis apie Z. G. jubiliejų prieita prie dviračio skyrimo (dovanojimo) klausimo, tačiau neprisimena, ar R. N. prašė skirti tą dviratį, ar jis, D. Z., pats pasiūlė jį padovanoti; dviratis Z. G. buvo skirtas nuo UAB „Baltik vairas“; Z. G. ir R. N. asmeniškai neprašė, kad jiems būtų skirti dviračiai, kas iniciavo dėl dviračio skyrimo R. N. nepamena, bet žino, kad R. N. buvo nemokamai skirtas dviratis nuo UAB „Baltik vairas“; dviračiai Z. G. ir R. N. nebuvo skirti už kokį nors konkretų jų, kaip tarnautojų veikimą ar neveikimą, o skirti kaip socialiniams partneriams, kurie padeda susitvarkyti UAB „Baltik vairas“ viduje, neturint jokių nusikalstamų ar neleistinų ketinimų šių pareigūnų atžvilgiu ir nesiekiant šių pareigūnų palankumo ateityje.
1.5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakydama į Komisijos 2009 m. kovo 26 d. raštą Nr. S-315-(2.5), 2009 m. balandžio 10 d. rašte Nr. (14.1)I-2153 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 33 (kita pusė)) nurodė, kad R. N. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. draustas: Valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos draudimo laikotarpis: draudimo pradžia – 1999 m. rugpjūčio 12 d. (nedraudiminiai laikotarpiai – nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2008 m. liepos 24 d. ir nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2009 m. sausio 24 d.); R. N. įmonėje draudimo laikotarpis: pradžia – 2001 m. rugpjūčio 28 d., draudimo pabaiga- 2008 m. gruodžio 31 d.; nuo 2009 m. sausio 1 d. – savarankiškai dirbantis asmuo.
1.6. R. N. atlikęs UAB „Baltik vairas“ teminius ir reaguojamąjį patikrinimus surašė šiuos reikalavimus:
1.6.1. 2005 m. liepos 14 d. reikalavimą Nr. 367-0456 (b. l. 43-45), kuriame nurodyti septyni pažeidimai, pašalintini reikalavime Nr. 367-0456 nurodytais terminais;
1.6.2. 2006 m. birželio 28 d. reikalavimą Nr. 367-0583 (b. l. 48-50), kuriame nurodyti septyni pažeidimai, pašalintini reikalavime Nr. 367-0583 nurodytais terminais;
1.6.3. 2006 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimą Nr. 367-0593 (b. l. 52-54), kuriame nurodyti devyni pažeidimai, pašalintini reikalavime Nr. 367-0593 nurodytais terminais.
1.7. R. N. 2009 m. gegužės 25 d. paaiškinime Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai (b. l. 58) nurodė:
„2007 m. tikrai inspektavau UAB „Baltik vairas“, tačiau ši dovana (dviratis) nesurišta su šiais inspektavimais. Aš niekada iš UAB „Baltik vairas“ vadovų ar kitų administracijos darbuotojų neprašiau, nesiekdavau, net nedariau užuominos, kad man padovanotų dviratį ir niekas man nedovanojo. Man dviratį asmeniškai iš savo namų padovanojo R. Č., buvusi mano ilgametė bendradarbė ir gera mano draugė, praėjusio 60-mečio proga.
Norėčiau paklausti, kodėl Jūs manote, kad deklaracijoje pateikiau klaidingus duomenis apie dovanos teikėją? Aš deklaracijoje parašiau tiesą, taip, kaip ir buvo. Prašau pateikti klausimus detaliau dėl šios dovanos, nes man nėra žinoma, kaip STT iškraipė esamus faktus.
Įsisteigus Šiauliuose kelioms mokymo įstaigoms dėl konkurencijos UAB „Saugotyra“ nusprendė paskaitas skaityti ne po darbo valandų, kaip visuomet, o skaityti tik darbo valandomis. Aš anksčiau paskaitas skaitydavau po darbo valandų, o nuo 2008 m. 01 01 paskaitas skaitydavau darbo metu, pakeitus dienos grafiką. Paskaitos vykdavo 1 x per mėnesį. <...>“.
1.8. Remiantis pareiškėjo prašymais VDI Šiaulių skyriaus vedėjui (b. l. 59-60), pareiškėjui 2008 m. sausio 23 d. darbo grafikas pakeistas, suteikiant laisvą laiką nuo 13:00 val. iki 14:30 val., atitinkamai prailginant darbo laiką šią dieną iki 17:45 min., 2008 m. kovo 13 d. darbo grafikas pakeistas, suteikiant laisvą laiką nuo 10:00 val. iki 11:30 val., atitinkamai prailginant darbo laiką šią dieną iki 17:45 min.
Rezoliucinė dalis
1.9. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, 2009 m. birželio 17 d. posėdyje, kuriame, be kita ko, dalyvavo ir R. N. (žr. Komisijos 2009 m. birželio 17 d. posėdžio (pasitarimo) protokolo išrašą Nr. IN-35-(1.3) (b. l. 61-62)), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pranešimą ir papildomai tyrimo metu gautą informaciją dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus R. N. veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, 2009 m. birželio 17 d. sprendime Nr. KS-49 „Dėl R. N.“ (b. l. 7-9, 63-64) vienbalsiai nusprendė:
1.9.1. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. N., 2007 m. pabaigoje priimdamas dovaną iš inspektuojamos UAB „Baltik vairas“, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas.
1.9.2. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. N., inspektuodamas UAB „Baltik vairas“, kurioje Darbų saugos, aplinkosaugos ir sveikatos tarnybos viršininke dirba jo buvusi bendradarbė ir ilgametė draugė R. Č., nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
1.9.3. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. N., Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka laiku nedeklaravęs 2007 m. gruodžio mėnesį iš UAB „Baltik vairas“ gautos dovanos (dviračio), pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio nuostatas.
1.9.4. Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui M. P. siūlyti Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui R. N. už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus skirti tarnybinę (drausminę) nuobaudą.
1.9.5. Sprendimo kopijas išsiųsti Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui M. P., Z. G., R. N. ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos viršininkui Ž. B..
1.9.6. Sprendimą paskelbti interneto tinklalapyje www.vtek.lt
1.9.7. Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje svarbu pabrėžti, kad Vyriausioji tarnybinė etikos komisija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą kontroliuoja, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, laikosi minėto įstatymo nuostatų. Pažymėtina, kad pareiškėjas – R. N. eina Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas (žr. šio specialisto pareigybės aprašymą (b. l. 41-42) nuo 1999 m. rugpjūčio 12 d. (žr. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštą (b. l. 33)), taigi, dirba valstybės tarnyboje. Vadinasi, Vyriausioji tarnybinė etikos komisija turėjo teisinį pagrindą kontroliuoti, kaip pareiškėjas – R. N. laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų.
3. Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. KS-49 „Dėl R. N.“ dalies, kurioje konstatuota, kad R. N., 2007 m. pabaigoje priimdamas dovaną iš inspektuojamos UAB „Baltik vairas“, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas
Pažymėtina, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2 dalį privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, o pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.
Šiame sprendime konstatuota, kad R. N. gavo dovanų dviratį, kad jis tai pripažįsta (šį faktą nurodė Privačių interesų deklaracijoje (b. l. 23-24)). Be to, R. N. pripažino, jog jo inspektuojamoje UAB „Baltik vairas“ dirba jo gera draugė R. Č. (b. l. 58), būtent iš kurios, pasak pareiškėjo, jis ir gavo dovanų dviratį. Pažymėtina, kad pareiškėjo manymas, jog jis gavo dviratį ne iš inspektuojamos UAB „Baltik vairas“, bet iš R. Č., nepaneigia to fakto, kad dovaną pareiškėjas gavo iš jo inspektuojamos UAB „Baltik vairas“ darbuotojos R. Č., kuri yra jo gera draugė, t. y. ne šiaip asmens, bet asmens, atsakingo už pareiškėjo inspektuojamos (kontroliuojamos) UAB „Baltik vairas“ darbų saugą, aplinkosaugą ir sveikatos apsaugą. Todėl darytina išvada, jog Komisija teisingai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė tiek Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, tiek šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį; juolab, kad UAB „Baltik vairas“ direktorius D. Z. (D. Z.) (žr. apklausos protokolą (b. l. 29-32)) paaiškino, kad dviračiai Z. G. ir R. N. buvo padovanoti UAB „Baltik vairas“, o R. Č. (žr. apklausos protokolą (b. l. 25-28)) nurodė, kad dviračio R. N. nuo savęs asmeniškai nedovanojo (šiame kontekste teismas pažymi, kad D. Z. paaiškinimai, jog dviračiai nebuvo skirti už kokį nors konkretų jų (t. y. Z. G. ir R. N.), kaip tarnautojų veikimą ar neveikimą, o skirti kaip socialiniams partneriams, kurie padeda susitvarkyti UAB „Baltik vairas“ viduje, neturint jokių nusikalstamų ar neleistinų ketinimų šių pareigūnų atžvilgiu ir nesiekiant šių pareigūnų palankumo ateityje, nesudarė ir nesudaro pagrindo paneigti Komisijos sprendimo Nr. KS-49 „Dėl R. N.“ teisėtumo ir pagrįstumo dalies, kurioje konstatuota, kad R. N., 2007 m. pabaigoje priimdamas dovaną iš inspektuojamos UAB „Baltik vairas“, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas).
4. Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. KS-49 „Dėl R. N.“ dalies, kurioje konstatuota, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. N., Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka laiku nedeklaravęs 2007 m. gruodžio mėnesį iš UAB „Baltik vairas“ gautos dovanos (dviračio), pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytas deklaracijos turinys. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (2005 m. liepos 5 d. redakcija) buvo nustatyta, kad jeigu deklaruotini duomenys pasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo patikslinti deklaraciją ne vėliau kaip per dvi savaites nuo duomenų pasikeitimo dienos. Šiame sprendime nustatyta, kad R. N. 2008 m. gegužės 12 d. pateiktoje Privačių interesų deklaracijoje (b. l. 23-24, 38-40) dalyje „Gautos dovanos“ nurodė, kad iš R. Č. 2007 m. gruodžio mėn. gavo dovaną – dviratį, kurio vertė didesnė negu 1 MGL. Vadinasi, R. N. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį (2005 m. liepos 5 d. redakcija). Dar daugiau, jis netiksliai nurodė, kad dovaną gavo iš R. Č.: juk UAB „Baltik vairas“ direktorius D. Z. (žr. apklausos protokolą (b. l. 29-32)) paaiškino, kad dviračiai Z. G. ir R. N. buvo padovanoti UAB „Baltik vairas“, o R. Č. (žr. apklausos protokolą (b. l. 25-28)) nurodė, kad dviračio R. N. nuo savęs asmeniškai nedovanojo. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio nuostatas.
5. Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. KS-49 „Dėl R. N.“ dalies, kurioje konstatuota, kad R. N., inspektuodamas UAB „Baltik vairas“, kurioje Darbų saugos, aplinkosaugos ir sveikatos tarnybos viršininke dirba jo buvusi bendradarbė ir ilgametė draugė R. Č., nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas
Pažymėtina, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (1 dalis); prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje (2 dalis). Teismas pabrėžia, kad šiame sprendime jau konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktą bendrai su minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad Komisijos išvada, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, yra pagrįsta ir teisėta, nes ši išvada yra išvestinė iš konstatavimo, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktą bendrai su minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – R. N. skundas atsakovei – Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. KS-49 „Dėl R. N.“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo – R. N. skundą atsakovei – Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.