Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“, pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2016 m. kovo 2 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (CPK 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į mažo slėgio dujų tinklus ties adresais (duomenys neskelbtini) 7, 9, 11, 11A, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 19A, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38; (duomenys neskelbtini) 12, 13A, 17, 18, 20; (duomenys neskelbtini)18, 20, Garliava, Kauno raj. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių ilgis yra 1185,53 m. Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Antada“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra visų AB „Lietuvos dujos“ teisių ir pareigų, taip pat turto ir dokumentų perėmėja. AB „Energijos skirstymo operatorius“ įkurta sujungus elektros tiekimo ir skirstymo bendrovę LESTO ir gamtinių dujų skirstymo operatorių „Lietuvos dujos“. Sprendimas reorganizuoti akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ ir AB LESTO sujungimo būdu buvo priimtas 2015 m. gruodžio 3 d. įvykusiuose AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, įsteigiant AB „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas - (duomenys neskelbtini), buveinės adresas - (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.

2015 m gruodžio 31 d. AB „Lietuvos dujos“ juridinio asmens veikla pasibaigė ir ji buvo išregistruota iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro, o nuo 2016 m. sausio 1 d. visos AB „Lietuvos dujos“ teisės ir pareigos, taip pat turtas ir dokumentai buvo perimti AB ,,Energijos skirstymo operatorius“. Reorganizavimo dokumentai pagrindžia procesinį AB „Energijos skirstymo operatorius“ dalyvavimą šioje byloje su visomis procesinėmis ieškovo (pareiškėjo) teisėmis ir pareigomis.

Pareiškime nurodytas turtas atiduotas eksploatacijai 1989 m. lapkričio 27 d. Dujotiekio projektavimo darbus atliko kooperatyvas „Liepsnelė“, statybos darbus - kooperatyvas „Dujotiekis“. Dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktas patvirtina, kad 1989 m. lapkričio 27 d. komisija priėmusi eksploatuoti dujų tinklus, juos perdavė pareiškėjai, todėl ši data laikytina dujų tinklų valdymo pradžia.

Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų nustatyta, kad yra pateiktas detalus dujų tinklų aprašymas (statinio duomenys ir statinio sudėtinių dalių kadastro duomenys), kuris sudarytas pareiškėjos iniciatyva ir lėšomis. Pareiškėja nurodė, kad kita dujų tinklų projektinė bei statybinė dokumentacija yra saugoma AB „Energijos skirstymo operatorius“ Kauno regiono archyve. Iš paskyros ir dujotiekio tinklo paso kopijos nustatyta, kad dujų sistemų eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjos sąskaita buvo atliekami dujotiekių vamzdynų techninio aptarnavimo, priežiūros ir remonto darbai. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad į šiuos mažo slėgio dujų tinklus nėra registruotos kitų asmenų nuosavybės teisės.

Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad yra visos įstatyme išvardintos sąlygos. Pareiškėja mažo slėgio dujų tinklus valdyti pradėjo sąžiningai nuo 1989 m. lapkričio 27 d., priėmusi juos eksploatacijai, t. y. daugiau kaip 26 metus. Šie tinklai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti kitų asmenų vardu. Suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu, tačiau prašymų įstoti į bylą negauta ir prieštaravimų dėl pareiškimo nepareikšta. Pažymėtina, kad dujų tinklų statybos darbai buvo atlikti pagal projektą ir jų valdymas per visą šį laikotarpį teismine tvarka ginčijamas nebuvo. Dėl specifinės paskirties ir atliekamų funkcijų šį turtą prižiūrėti ir remontuoti galėjo tik pareiškėja. Pareiškėja patvirtino, kad tik ji atliko ir šiuo metu atlieka reguliarią dujų tinklų techninę priežiūrą ir remontą. Suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybei, kurio teritorijoje yra minėti dujų tinklai, pripažinus, kad savivaldybė niekada nebuvo šių statinių savininkė, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1989 m. lapkričio 27 d. buvo teisėtas mažo slėgio dujų tinklų valdytojas (CK 4.23 str. 2, 3 d.).

Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Įgyjamoji senatis yra privačios nuosavybės teisės įgijimo (CK 6.49 straipsnio 1 dalis) įgijimo būdas, kuris skiriasi nuo bešeimininkio daikto pasisavinimo, esančio pagrindu valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisei atsirasti (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą, nelaikomas bešeimininkiu (CK 4.56 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja atitinka visas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosavybės teisių įgyjamąja senatimi sąlygas. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pareiškimas atitinka ir šią sąlygą, nes savivaldybės administracija pripažino, kad savivaldybei niekada nepriklausė mažo slėgio dujų tinklai.

Teismas daro išvadą, kad per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, pareiškėjos prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, todėl pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas mažo slėgio dujų tinklų įteisinimo tikslu (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.69-4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti pareiškėjai AB „Energijos skirstymo operatorius” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas - (duomenys neskelbtini)) nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į mažo slėgio dujų tinklus, esančius ties adresais (duomenys neskelbtini) 7, 9, 11, 11A, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 19A, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38; (duomenys neskelbtini) 12, 13A, 17, 18, 20; (duomenys neskelbtini)18, 20, Garliava, Kauno raj. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių ilgis yra 1185,53 m.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.