Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniai, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, deklaruota gyv. vieta Panevėžio m. sav., gyv. (duomenys neskelbtini), Sakiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., išsiskyrusi, nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, teista: 1) 2007-04-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 235 str. 1 d. - 4 mėn. l. apribojimo; 2) 2008-08-01 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 307 str. 3 d. (3 epizodai), 307 str. 2 d. (2 epizodai) -120 MGL bauda, bausmę atlikusi, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017-09-22, apie 22.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Sakiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą ranka šeimos nariui bei artimajam giminaičiui - mažametei dukrai I. K., gim. 2009-11-07, į kairę galvos sritį, padarydama jai odos nubrozdinimą kairio momens srityje, tai yra sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

K. R. K. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad ji gyvena, adresu Vilniaus r., Bezdonių sen., Sakiškių k., (duomenys neskelbtini), kartu su buvusiu vyru D. K. ir trimis jų bendrais vaikais: V. K., gim. 2007-11-30, Ž. K., gim. 2012-03-23, I. K., gim. 2009-11-07. Su vyru išsiskyrusi jau du metus, bet gyvena su juo tame pačiame name, kurį vyras nuomoja. 2017-09-22 visą dieną ji su vaikais buvo namuose. Namuose nedaug išgėrė alaus, bet tai darė ne vaikų akivaizdoje. D. K. namo grįžo apie 21.00 val. kartu su savo broliu K. K.. Grįžęs namo buvęs vyras dukros I. paklausė, ar mama gėrė alkoholį. Kaip suprato, I. tėčiui pasakė, kad gėrė, todėl D. K. pradėjo kabinėtis prie jos, pykti, kodėl ji geria. Ji išėjo į lauką, nes norėjo pasikalbėti telefonu su naujuoju draugu. Pasikalbėjusi sugrįžo namo ir virtuvėje pamatė dukrą I. K., gim. 2009-11-07, kartu su buvusiu vyru D. K.. Netrukus D. K. išėjo iš virtuvės. Būdama pikta, ji I. pasakė, kad eitų miegoti ir berods dešine ranka, jos delnu, iš nugaros sudavė vieną kartą dukrai per galvos kairę pusę. Vėliau pamatė, kad I. K. galvoje tarp plaukų (plaukai šviesūs) yra nedidelis paraudonavimas panašus į kraujo žymę. Buvusio vyro tuo metu virtuvėje nebuvo, jis atėjo vėliau. Kaip suprato, dukra I. jam pasakė, ką ji padarė ir buvęs vyras iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai ją sulaikė. Ji labai gailisi, kad sudavė savo dukrai Inesai. Tai buvo pirmas toks kartas, tikrai pasižada daugiau nesmurtauti, valdytis. Jos santykiai su dukra Inesa visada buvo geri, geri ir šiuo metu. Dukros atsiprašė, ji jai atleido, jokių pretenzijų neturi (b. l. 44).

K. R. K. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, be jos pačios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Liudytojas D. K. parodė, kad nuolat gyvena adresu Vilniaus r., Bezdonių sen., Sakiškių k., (duomenys neskelbtini). A. K. su juo gyvena buvusi žmona R. K., gim. 1985-08-21, ir jų mažamečiai vaikai. 2017-09-22 apie 22 val. grįžo namo iš Šiaulių. Jį pasitiko dukra I. K., gim. 2009-11-07, kuri pasakė, kad mama R. K., 2017-09-22 dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent išgėrė du butelius alaus. Jo buvusioji žmona turi problemų dėl alkoholio. Būdama girta, R. būna labai agresyvi. Jam būnant tualete tarp dukros I. ir R. kilo konfliktas, greičiausiai dėl to, kad R. vartojo alkoholį, o dukra apie tai jam papasakojo. Jam būnant virtuvėje, į virtuvę užėjo dukra Inesa. Jis pamatė, kad dukra buvo apsiverkusi. Jis paklausė, kas atsitiko. Dukra pasakė, kad ją sumušė motina, t. y. sudavė per galvą. Apžiūrėjęs dukros galvą kairėje pusėje pamatė kraujuojančią žaizdą. Apie tai pranešė Bendrosios pagalbos centro telefonu. Asmeniškai nematė konflikto tarp dukros ir buvusios žmonos. Vaikų atžvilgiu R. smurtavo pirmą kartą. Jis atsisako vežti I.medicininei apžiūrai, nes I.patyrė tik fizinį skausmą. (b. l. 20-21).

Iš pareiškėjo D. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-09-22, apie 22 val. 20 min., buvusi žmona R. K., būdama neblaivi, sumušė jų mažametę dukrą I. K., gim. 2009-11-07, sukeldama jai fizinį skausmą. Sumušė namuose, adresu Vilniaus r., Bezdonių sen., Sakiškių k., (duomenys neskelbtini) ( b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta yra adresu Vilniaus r., Bezdonių sen., Sakiškių k., Genių g. A. A. objektas - dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas. Namas yra aptvertas tvora. Apžiūros metu namo vartai yra atidaryti. Užėjus į namą, patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje yra įėjimas į holą, kur stovi įvairūs buitiniai daiktai. Dešinėje pusėje užėjus į holą yra židinys. Hole stovi minkštas kampas, šalia kampo stovi stalas. Iš koridoriaus tiesiai patenkama į virtuvę. Virtuvės pagalbinėse patalpose yra maišas su plastmasine ir stikline tara. Buteliai yra nuo alkoholinių gėrimų, pagrinde alaus visokių rūšių. Apžiūros metu namas nėra filmuojamas. Apžiūrint namą, grumtynių ar muštynių požymių ar pėdsakų nepastebėta (b. l. 10-14).

Iš 2017-09-22 Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulio P. L. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017-09-22, apie 23 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Vilniaus r., Bezdonių sen., Sakiškių k., (duomenys neskelbtini), buvo smurtaujama. Atvykus į įvykio vietą pranešėjas D. K. parodė, kad jo dukrą sumušė buvusi žmona R. K.. I. K. parodė, kad jai stovint mama sudavė į galvą. Su kuo mama sudavė, mergaitė nematė (b. l. 5-6).

2017-09-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3149/2017 konstatuota, kad I. K. padarytas odos nubrozdinimas kairio momens srityje, paveikus kietu buku daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kadangi pakartotino traumavimo požymių nėra. Sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie konkretų žalojusį daiktą įrankį) nėra. Pačios I. K. sužalojimo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką, ribotą paviršių turintį daiktą, mažai tikėtina. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimą yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 31-32).

Iš Asmens blaivumo testo matyti, kad 2017-09-22, 23.29 val. R. K. nustatytas 0,90 promilių girtumas (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo savo šeimos nario – mažametės dukros atžvilgiu, jai sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios, liudytojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes. Aptarti duomenys, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami R. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 75-76).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje teista, administracine tvarka bausta, niekur nedirba, jos padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta, todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinam sulaikyme.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę kartu su bausme paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti atliktas per teismo nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė savo artimo šeimos nario - mažametės dukros atžvilgiu, todėl teismo vertinimu, kaltinamajai tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jai 21 MGL (790,86 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę 14 MGL (527,24 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (75,32 eurams) dydžio baudai, ir laikyti R. K. nuteista 12 MGL (451,92 eurų) bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. K. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamoji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.